„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2016 m. rugsėjo 30 d., Nr. 9 (291)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Okupacijos metais Lietuva daug lėšų skyrė SSRS

Sovietmečiu Lietuva apie 6 proc. savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai ir tai įrodo, jog Lietuva kaip ir kitos šalys buvo ne SSRS išlaikytinės, o donorės. Tai sakė Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis. Jis pabrėžė, kad apie trečdalis Lietuvos nacionalinio biudžeto pirmąjį okupacijos dešimtmetį buvo skiriamas karinėms struktūroms, kovojusioms su lietuvių partizanais. Kartu su Latvijos Vyriausybės sudaryta ekspertų komisija jis Vilniuje pristatė sovietinės okupacijos žalos apskaičiavimo metodiką ir surinktus archyvinius finansinius dokumentus. Mokslininkų skaičiavimais, 1946–1990 metais Latvija SSRS skyrė apie 18 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, arba 15,9 mlrd. rublių, skaičiuojant 1961-aisiais buvusiu rublio kursu. Šie metai pasirinkti kaip valiutos stabilumo atskaitos taškas. Latvijos ir Lietuvos centriniuose valstybiniuose archyvuose mokslininko surinkti 1946–1949 metų dokumentai rodo, kad apie 30 proc. Lietuvoje tuo metu surenkamo biudžeto buvo išleidžiama kariuomenei ir nacionaliniam saugumui. Tai paneigia plačiai paplitusį mitą, jog pinigai buvo skiriami Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos vystymui. 1949 metais Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijoms buvo išleidžiama daugiau nei pusė milijardo rublių, t.y. kovai su vietiniais partizanais, antisovietiniu pogrindžiu.

Latvijos mokslininkui pritaria Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Birutė Burauskaitė sakydama, kad galėtų papildyti 2000-aisiais atliktus skaičiavimus, pagal kuriuos okupacijos žala įvertinta apie 20 mlrd. JAV dolerių (80 mlrd. litų pagal tuometį kursą). Jos nuomone, galima būtų tiesiog papildyti skaičiavimus, kurie jau atlikti: demografiniai nuostoliai turi būti įvertinti įvairiais laikotarpiais ir būdais skaičiuojant prarastus žmones, vertinant jų sveikatą, palikuonių likimus. Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių vykdyti jį reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta. 2012-aisiais, Seimui bebaigiant kadenciją, buvo sukurta ir speciali komisija, kuri turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo. Komisijos vadove buvo paskirta B. Burauskaitė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai 2015-ųjų pabaigoje yra pasirašę deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.

Rusijos Federacijos liaudies artistas Aleksandras Rozenbaumas interviu laikraščiui „Argumenty i fakty“ rugsėjo pirmoje pusėje pareiškė, kad Rusija turi atsiprašyti ir pripažinti savo kaltę už Baltijos šalių okupaciją. Interviu ėmęs žurnalistas pasidomėjo dainininko nuomone, ar Rusija turi atsiprašyti „už kai kuriuos įvykius, pavyzdžiui, už Pabaltijo okupaciją“. A. Rozenbaumas į tai atsakė: „Be abejo. Žinoma, mes esame Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupantai. Tokie buvo laikai. Ir taip susiklostė. Bet reikia atsiprašyti ir pripažinti savo kaltę. Žmogaus jėga – mokėjimas paprašyti atleidimo. Nieko baisaus čia nėra. Valstybės vyrai praėjusiame amžiuje pridarė eibių, tad valstybės lygiu užbaikime šį klausimą ir atsiprašykime. Juk mes kaip reikiant neatgailavome net prieš pačius save“. 65 metų jubiliejų atšventęs dainininkas sakė: „Atsiprašykime ir pradėkime viską nuo nulio esant dabartinėms sienoms“. Prieš keliolika metų A. Rozenbaumas dalyvavo politinėje veikloje ir netgi buvo išrinktas į Valstybės Dūmą kaip „Vieningosios Rusijos“ atstovas. 2013 metais tiesioginėje „Pirmojo kanalo“ laidoje jis atliko dainą apie biudžeto pinigus, iššvaistytus rengiantis Sočio olimpinėms žaidynėms.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija