„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. sausio 27 d., Nr. 1 (295)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Britanija paskelbė „Brexit“ planą

Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei

Sausio 17-ąją Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Teresa Mei (Theresa May) paskelbė apie savo šalies ketinimą pasitraukti iš bendros Europos prekių ir paslaugų rinkos ir pradėti derybas dėl bendradarbiavimo su Europos Sąjunga „nuo nulio“, atsisakant idėjos „iš dalies išeiti, iš dalies likti“. T. Mei teigė, kad referendumas dėl šalies likimo Europos Sąjungoje ir jo baigtis nebuvo sprendimas koncentruotis į šalies vidų. Didžioji Britanija „iš esmės yra išskirtinai tarptautinė“. T. Mei teigimu, jos vadovaujama valstybė – viena iš multikultūriškiausių šalių visame senajame žemyne. Britai instinktyviai nori keliauti ir semtis žinių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Didžiosios Britanijos vadovė sakė: „Mes pasitraukiame iš Europos Sąjungos, bet mes nepaliekame Europos. Mano užduotis – išsiderėti geriausias sąlygas Jungtinei Karalystei“. T. Mei pabrėžė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją turės „atitikti nacionalinį interesą“.

Premjerė išskyrė dvylika pagrindinių tikslų derantis dėl išstojimo. Kaip ir tikėtasi, didžiausias dėmesys skirtas sienų kontrolės susigrąžinimui, imigracijos mažinimui bei Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijos. T. Mei šiais klausimais žada laikytis griežtos pozicijos, todėl beveik neabejojama, kad šalis turės pasitraukti iš bendrosios Europos rinkos. Kalbėdama apie Didžiosios Britanijos santykius su Europos Sąjunga po „Brexit“, T. Mei sako, kad ES piliečiai ir toliau bus laukiami jos šalyje, ir ji tikisi, kad toks pat požiūris bus taikomas ir britams. Premjerė atmeta teiginius, esą Didžioji Britanija gali tapti daline Europos Sąjungos nare ar pasirinkti kitą narystės formatą, – ji tvirtina, kad vienu metu „ant dviejų kėdžių sėdėti“ neįmanoma. Kreipdamasi į Europos auditoriją ministrė pirmininkė sakė, kad Europos Sąjungos sėkmė neatsiejama nuo jos vadovaujamos šalies interesų. T. Mei dar kartą akcentavo, kad iš Europos Sąjungos išstojusi Jungtinė Karalystė jokiu būdu nepaliko Europos. „Mūsų sprendimas palikti Europos Sąjungą nereiškia, kad atmetame visiems bendras vertybes“, – sakė ministrė pirmininkė. Didžiosios Britanijos sąsajos su Europa išliks labai svarbios: „Ir toliau būsime patikimi partneriai, geranoriški sąjungininkai ir artimi draugai. Norime pirkti jūsų prekes ir parduoti jums savo. Norime kad prekybiniai santykiai būtų kuo mažiau apriboti. Norime bendradarbiauti ir siekti visų trokštamo saugumo bei aukštesnio gyvenimo lygio“. T. Mei teigimu, Europos Sąjungos įstatymai ir direktyvos, „Brexit“ procesui įgavus pagreitį, bus inkorporuoti į britų teisės aktų sistemą. Ji pabrėžė, kad šalies parlamentas, pagaliau pasiekus galutinį susitarimą, tars lemiamą žodį ir balsuos. T. Mei teigia, kad Didžioji Britanija ir toliau bendradarbiaus su savo partneriais tokiais svarbiais klausimais, kaip nusikalstamumas, kova su terorizmu ir užsienio politika. Ji teigia, kad visas iki vienos Europos valstybes vienija bendri interesai ir vertybės. Ministrė pirmininkė sakė, kad Didžiosios Britanijos atsakas į „Brexit“ situaciją negali būti „bendradarbiaukime mažiau“. Politikės teigimu, ji norėtų, kad Didžiosios Britanijos santykiai su Europos Sąjunga ateityje būtų grįsti ir praktiniais susitarimais saugumo klausimais, pavyzdžiui, sutartimi dėl dalijimosi informacija.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, vertindamas Didžiosios Britanijos premjerės planą dėl „Brexit“, įvardijo pagrindinius svarbiausius aspektus: britai išstoja iš ES ir nebus pusiau nariais, pusiau ne nariais; derybos prasidės nuo šių metų balandžio ir truks iki dviejų metų; išstojimas nereiškia Didžiosios Britanijos užsidarymo – vienas pagrindinių T. Mei šūkių yra „Globali Britanija“, kuri bus atvira prekybai su visais pasaulio regionais; britai nenori, kad jų išstojimas taptų paskata byrėti ES, nes toks scenarijus neatitiktų Didžiosios Britanijos interesų; bus kuo skubiau siekiama susitarti bei užtikrinti teises Britanijoje jau gyvenantiems ES piliečiams ir britams kitose Europos šalyse (tai itin aktualu keliems šimtams tūkstančių Lietuvos piliečių emigracijoje); esminis siekis – kontroliuoti iš ES atvykstančiųjų skaičių, bet kartu britai nori išlikti „talentų magnetu“ – nekvalifikuotų darbuotojų tiek nebereikia, tačiau pačių geriausiųjų britai tikrai neatsisakys; bus siekiama naujo, ambicingo laisvos prekybos susitarimo su ES, kurio dalis aspektų gali atitikti vieningosios rinkos principus; britai ketina išlikti labai aktyvūs partneriai kitoms Europos valstybėms užsienio politikoje, žvalgyboje, teisėsaugoje, kovoje su terorizmu, beje, britų kariai padeda užtikrinti stabilumą Estijoje, Rumunijoje, Lenkijoje.

Ddidžioji Britanija žada išsiderėti lygiavertę partnerystę ir nesitenkinti Norvegijos ir Šveicarijos modeliu. Pasitraukimas iš bendrosios rinkos reikš laisvosios darbo jėgos judėjimo pabaigą, tačiau vyriausybė žada užtikrinti šalyje gyvenančių europiečių teisę pasilikti Didžiojoje Britanijoje. Škotai ir vėl pagrasino referendumu dėl regiono nepriklausomybės.

Atsiliepdamas į premjerės T. Mei kalbą apie Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos, Europos Parlamento darybininkas dėl „Brexit“, buvęs Belgijos premjeras Gi Ferhofštatas (Guy Verhofstadt) įspėjo T. Mei, kad jai ir jos ministrams neverta tikėtis nemokamos prieigos prie ES rinkos. G. Ferhofštatas teigė, kad laikai, kai Didžioji Britanija galėjo džiaugtis geriausiu, ką suteikia Europos Sąjunga, jau praėjo, ir paragino Didžiąją Britaniją su ES būti atvira. „Naivu tikėtis, kad Didžioji Britanija galės lengvai pasitraukti iš ES, tačiau ir toliau laisvai sau naudotis Europos projekto privalumais, pavyzdžiui, reikalauti „nulinio tarifo“ naudojantis bendrąją rinka, tačiau ignoruoti su nauda ateinančias pareigas. Tikiuosi, britai pažiūrės į tai iš ES mokesčių mokėtojų perspektyvos, kaip tai būtų neatsakinga“, – sakė buvęs Belgijos premjeras, išreikšdamas nepasitenkinimą tuo, kad jį ir jo kolegas paprasčiausiai suglumino JK vyriausybės grasinimas mesti derybas ir savo ekonomiką sureguliuoti taip, kad ji virstų „mokesčių rojumi“, jei JK tikslai nebus pasiekti. G. Ferhofštatas buvo planų leisti britams likti ES piliečiais net ir po „Brexit“ šalininkas. Jis sakė: „Vienas iš prioritetų – surasti sprendimą šioje netoleruotinoje situacijoje, į kurią pateko daugelis ES piliečių, kurie dirba ir gyvena JK, ir milijonai britų, kurie šiuo metu gyvena kitose ES šalyse“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija