„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. balandžio 28 d., Nr. 4 (298)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

VSD: nuo taikos iki karo su Rusija gali skirti 24 valandos

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) balandžio 3 dieną paviešino praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Šiemetėje ataskaitoje, apie kurią tą pačią dieną kalbėjo šių institucijų vadovai, skelbiama, kas kelia didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bendroje VSD ir AOTD ataskaitoje konstatuojama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kėlė ir kelia Rusijos karinė galia, jos koncentravimas, žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. VSD ir AOTD ataskaitoje konstatuojama, kad svarbiausias Kremliaus tikslas šiemet yra užtikrinti režimo stabilumą ir sudaryti palankias aplinkybes perrinkti V. Putiną kitai prezidento kadencijai. Prieš metus įsteigtai Rusijos nacionalinei gvardijai vadovauti paskirtas lojalumu pasižymintis buvęs V. Putino asmens sargybinis Viktoras Zolotovas. „Svarbiausias „Rossgvardijos“ uždavinys yra garantuoti režimo stabilumą neutralizuojant galimą visuomenės nepasitenkinimą“, – rašoma ataskaitoje. Pažymima, kad V. Putinas pernai atliko pokyčius aukščiausiuose valdžios sluoksniuose: pakeistas administracijos vadovas, vidaus politikos grupė, Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius, gubernatoriai ir kitų reikšmingų institucijų vadovai. Lietuvos žvalgybos tarnybos abejoja, ar dėl žemų naftos kainų ir tarptautinės izoliacijos sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusi Rusija artimiausiu metu lengvai išsikapstys iš nuosmukio, tad tikėtis kokių nors reikšmingų reformų neverta. Rusija demonstruos esanti pasiruošusi naujam santykių su JAV „perkrovimui“, siekdama įtvirtinti sau palankų status quo – nustatyti įtakos zonas artimajame užsienyje, išlaikyti konfliktą Ukrainoje įšaldytą, įteisinti Krymo aneksiją. Jei situacija nesikeis ir santykiai su JAV negerės, Rusija vėl vykdys konfrontacinę ir izoliacinę politiką. Kaip pagrindinę tokios politikos įgyvendinimo priemonę, VSD ir AOTD nurodo Rusijos karinę galią. Tačiau Rusijos karinėms pajėgoms iškilęs personalo stygius – jau kelerius metus Vakarų karinėje apygardoje žadama suformuoti tris naujas divizijas, bet joms trūksta žmonių. Šią problemą Rusija sprendžia formuodama taktines grupes, kurių vienoje sutelkta apie 700–800 itin aukštos parengties karių. Tokių grupių skaičius sparčiai auga – 2015 metais jų buvo 66, pernai – 96, o šiemet – 115. Kitais metais šį skaičių planuojama padidinti iki 125. Bataliono taktinės grupės, kurias remia artilerija bei šarvuotosios pajėgos, ypač išpopuliarėjo kare Ukrainoje.

Ypač didelį dėmesį reformuodama savo ginkluotąsias pajėgas Rusija skiria šalia NATO sienų esančiai Vakarų karinei apygardai. Be to, anot VSD ir AOTD atliktų tyrimų, nuolat stiprinama Rusijos karinė grupuotė Kaliningrado srityje, kur nuolatinei dislokacijai ruošiami balistinių raketų kompleksai „Iskander“, korvetės su sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, priešlaivinės sistemos „Bal“ ir „Bastion“, dalis kurių gali atakuoti ir taikinius sausumoje. Pernai Kaliningrade buvo toliau stiprinama karinė grupuotė: čia dislokuoti daliniai, sujungti į 11-ąjį armijos korpusą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad dalis 79-osios motošaulių brigados padalinių perdislokuota iš Gusevo į Sovetską, prie pat Lietuvos sienos. Ataskaitoje pažymima, kad šiemet Rusijos karinis aktyvumas išaugs jau ne Sirijoje, o Baltijos jūros regione – rugsėjį planuojamos didelio masto Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“, kurių oficialus dalyvių skaičius (13 tūkst.), o realus gali skirtis kelis ar keliolika kartų. Anot Lietuvos žvalgybininkų, „labai tikėtina, kad mokymų scenarijuje numatytas ginkluotas konfliktas su NATO“. Kadangi dalis pratybų vyks šalia Lietuvos, „neatmestina tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybė“. Svarbu dar ir tai, kad, VSD ir AOTD manymu, prieš tai bus surengta virtinė plataus masto kovinės parengties patikrinimų – netikėtų, iš anksto neskelbiamų didelio masto pratybų. Tai reiškia, kad Rusijos prioritetas stiprinant pajėgumus yra orientuotas į karinės reakcijos greitį. VSD ir AOTD konstatuoja nerimą keliančią žinią: „Rusija jau šiuo metu sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes“. Tačiau VSD ir AOTD aiškina, kad „Rusijos karinės agresijos atveju regiono valstybės turėtų galimybę efektyviai pasipriešinti tik savo teritorijoje turėdamos tokius nacionalinius bei sąjungininkų pajėgumus, kurių pakaktų savarankiškai vykdyti operacijas iki papildomų NATO pajėgų perdislokavimo į regioną“, o tai reiškia Lietuvos ir NATO narių gebėjimą pasipriešinti galimai agresijai.

Priešišką Rusijos kryptį, anot VSD ir AOTD, rodo ne tik stebimi kariniai Rusijos pasirengimai, bet ir itin aktyvi, įžūli ir priešiška žvalgybinė veikla. Pažymima, kad 2016 metais didžiausią grėsmę toliau kėlė tos pačios „slaptos Rusijos užsienio politikos tikslus remiančios šnipinėjimo ir įtakos operacijos prieš Lietuvą“. Pavyzdžiui, pažymima, kad Rusija nevengia pasitelkti ir klasikinius žvalgybos metodus, kai prisidengdami diplomatų pareigomis į Lietuvą pernai dirbti atvyko Rusijos žvalgybos tarnybų karininkai. Jie nuolat sukiojasi įvairiuose su tarptautiniais santykiais, politika, gynyba, ekonomika, energetika, finansais susijusiuose renginiuose, mokslinėse konferencijose, pristatymuose, parodose. Kaip teigiama ataskaitoje, kai kurie Lietuvoje dirbantys Rusijos žvalgybos karininkai geba bendrauti lietuvių kalba, yra komunikabilūs, greitai užmezgantys pokalbį, sumaniai maskuojantys savo tikruosius domėjimosi motyvus. Nurodoma, kad Rusijos žvalgai itin mėgsta pasinaudoti jaunais ir naiviais Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojais Lietuvoje. Pernai buvo pastebima ypač aktyvi Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose, kuriuose siekta prasiskverbti ne tik į savivaldybes, teisėsaugos institucijas, bet ir mėginta paveikti vietos gyventojų nuotaikas Rusijai palankia linkme. VSD ir AOTD ataskaitoje įvardijamas pasienyje ypač „pasižymėjęs“ asmuo, aktyviai verbuojantis Lietuvos piliečius, vykstančius į Kaliningrado sritį. Tai – Sergejus Kulešovas. Nors jo nuotrauka ir pagrindinės jo žymės nepateikiamos, tačiau perspėjama, kad bendrauti su juo negalima. Šis Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojas lietuviams prisistato tai Rusijos pasieniečiu, tai Kaliningrado savivaldybės darbuotoju, netgi ES bendradarbiavimo per sieną programos projektų atstovu ar koordinatoriumi. S. Kulešovas potencialius taikinius stebi įvairiuose dvišalio bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi susirinkimuose, bendrų Lietuvos ir Kaliningrado ES lėšomis finansuojamų projektų konferencijose, lietuvių bendruomenės Kaliningrado srityje renginiuose. Turinčius informacijos apie šį asmenį raginama susisiekti su VSD. Perspėjama, kad net didesnių žvalgybinių galimybių neturintys asmenys gali būti išnaudoti ir kitais tikslais – propagandai platinti, teritorijai ir infrastruktūrai išžvalgyti, nelegaliai gabenti per sieną su Rusijos žvalgyba susijusius asmenis ar krovinius, skatinti provokacijas ir neramumus ar kitiems aktyviems veiksmams.

VSD ir AOTD ataskaitoje kalbama, kad pastebimas ir išaugęs Rusijos susidomėjimas šauktinių tarnyba Lietuvoje. Dar 2015 metais atnaujintas šaukimas, nauja tvarka, procedūros tapo Rusijos žvalgų susidomėjimo objektu. Turint mintyse, kad atnaujinus šaukimą reikiamą šauktinių skaičių užpildė savo noru tarnauti pasiryžę asmenys. Keliamas klausimas, ar tarp jų galėjo būti infiltruotų asmenų. „Pasinaudojant privalomąja pradine karo tarnyba, siekiama infiltruoti į Krašto apsaugos sistemą užverbuotus arba kitaip paveiktus asmenis, o tarnaujantys šauktiniai ir su priešiškomis valstybėmis sąsajų turintys ar kitaip pažeidžiami asmenys išlieka potencialūs verbavimo taikiniai“, – įspėjo žvalgybininkai. Kartu pažymima, kad nuo 2014 metų smarkiai išaugęs Lietuvos karinių objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo atvejų skaičius išliko didelis ir pernai. Pastebėta, kad vis dažniau pasitelkiami bepiločiai orlaiviai. Lietuvos gynybos atašė, kaip ir bet kurių kitų šalių pareigūnams, užimantiems tokias pareigas, patariama vis labiau saugotis, jeigu jiems tenka dirbti Rusijoje ar Baltarusijoje. Čia veikiančios žvalgybos ir saugumo tarnybos „vykdo nuolatinę diplomatų kontrolę, naudoja slaptą ar demonstratyvų sekimą, patekimą į gyvenamąsias patalpas, filmavimą, fotografavimą, komunikacijų perėmimą. (…) Nuolat renkama informacija apie diplomatų pažeidžiamumą, asmenines savybes, ryšius, asmenį galinti kompromituoti informacija“. Pavyzdžiui, pernai kilo skandalas su Lietuvos gynybos atašė Sauliumi Pikturna, kuris buvo skubiai atšauktas dėl jo galimo pažeidžiamumo ir nuslėpto vedybų fakto su Rusijos piliete iš Krymo.

Ne mažesnį pavojų Lietuvai gali kelti ir pastaraisiais metais sustiprėjusi Rusijos signalų žvalgyba (SIGINT), kuri prieš Lietuvą „naudoja stacionarias ir mobiliąsias žvalgybos platformas Rusijos diplomatinėse atstovybėse Lietuvoje, Kaliningrado srityje bei kitur. Ypač aktyviai SIGINT priemonėmis vykdomai žvalgybai Baltijos jūros regione pasitelkiami žvalgybos laivai, orlaiviai bei antžeminiai pajėgumai. Pavyzdžiui, kiekvieną pirmadienį KAM skelbia reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienos statistiką. Daugiausiai fiksuojama būtent žvalgybinių lėktuvų skrydžių. Vien pernai šalia Lietuvos sienos fiksuota dešimtys Rusijos elektroninės žvalgybos lėktuvų „Il-20“ vizitų. Anot ataskaitos autorių, pernai stebėta tendencija, kai tokiems skrydžiams išnaudojama ne tik tarptautinė oro erdvė virš Baltijos jūros, bet ir Baltarusija. Rusijos radioelektroninės kovos daliniai pernai vykdė trikdžių skleidimą prieš užsienio šalių orlaivius. Signalų žvalgyba Baltijos jūroje užsiima ne tik kariniai Rusijos laivai, bet ir Rusijoje registruoti komerciniai, keleiviniai ar mokslinių tyrimų laivai, kurie turi sumontuotą įrangą. Tai gali būti siejama ir su besidriekiančiu „NordBalt“ elektros kabeliu. Dar 2015 metais tiesiant šį kabelį šalia darbų rajono nuolat sukiojosi ir savo veiksmais tiesimui trukdė Rusijos karo laivai. Tačiau, anot ataskaitos autorių, kartais Rusijos vyriausioji žvalgybos valdyba GRU be jokių prašymų, leidimų, o tiesiog įžūliai ir patylomis vykdo „Krašto apsaugos sistemos personalo ir kitų valstybės institucijų tarnautojų bei pareigūnų komunikacijos perėmimą“. Tai reiškia, kad neatsargiai informaciją savo telefonuose ar kituose mobiliuose įrenginiuose palikę arba tiesiog draudimų nepaisę lietuviai rizikuoja paslapčių saugumu, patys to nežinodami.

Nors išaugo Rusijos nepasitikėjimas savo strategine sąjungininke Baltarusija, ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos slaptosios tarnybos irgi kelia pavojų Lietuvai, nes renka informaciją apie Lietuvos karinę ir kitą strateginę infrastruktūrą bei ja dalijasi su Maskva. Ataskaitoje pripažįstama, kad dvišaliai Minsko ir Maskvos nesutarimai neturi įtakos kariniam bendradarbiavimui. Tai esą rodo ir bendros pratybos „Zapad“, ir Rusijos pagalba stiprinant Baltarusijos karines pajėgas, ir tokių pajėgumų, kaip priešlėktuvinė gynyba, integracija. Ataskaitoje primenama, kad būdama izoliuota autoritarinė valstybė, Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija sistemiškai tampa vis labiau priklausoma nuo Rusijos. Sunkius laikus išgyvenantis režimas Minske 90 proc. priklauso nuo rusiškos naftos, 100 proc. – nuo rusiškų dujų. Be to, Rusija Baltarusijoje plečia ir savo „minkštąją galią“ – čia veikia apie šimtas prorusiškų organizacijų, trys „Rossotrudničestvo“ centrai, mažiausiai 20 karinių patriotinių klubų, palaikančių „rusų pasaulio“ idėjas. Pastarųjų aktyvistai gali kelti ypač rimtą pavojų ir lietuviams, nes, kaip nurodo VSD ir AOTD ataskaita, šie klubai gali būti mobilizuojami Rusijos kariniams veiksmams paremti arba provokacijoms rengti Baltarusijoje ir prieš Baltijos šalis.

VSD ir AOTD rašo, kad Rusijos ambasados koordinuojamas tėvynainių bendradarbiavimas su Vilniaus krašto bendruomenei atstovaujančiais asmenimis tai puikiausiai įrodo. Tarnybos pažymi, kad Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei. Suteikus tokias teises Lietuvos lenkams, esą būtų siekiama išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos šalyse. Pristatydamas metinį grėsmių Lietuvai ir jos regionui vertinimą Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, sakė, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“. Paklaustas, ar VSD mato atgimusią Vilniaus krašto autonomijos idėją, D. Jauniškis atsakė neigiamai, ir tik norima pasakyti, kad tokia galimybė gali kada nors atsirasti, ypač atsižvelgiant į hibridinio karo elementus.

VSD ir AOTD pakartojo išvadas apie tai, kad Rusijos įgyvendinama „tėvynainių“ politika irgi yra Kremliaus „minkštosios galios” įrankis. Pasak šių tarnybų, sąvoka „tėvynainis” šiuo atveju nereiškia rusų tautybės, tai reiškia lojalumą Kremliaus režimui. Tėvynainių politikai puikiausiai tinka ir rusai, ir lenkai, ir totoriai, ir ukrainiečiai ar žydai. Pastebima, kad Rusija pastaruoju metu siekia didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei. Maskva suinteresuota, kad įvairiuose suvažiavimuose ir simpoziumuose dalyvautų tie totoriai, kurie pateisina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Pasak VSD ir AOTD, Rusija siekia susilpninti jos politikai nepalankių Lietuvos totorių įtaką ir sustiprinti tuos, kurie naudingi Maskvai. Tam esą kuriamos alternatyvios vietos totorių organizacijos, dalis Lietuvos totorių esą jau seniai dalyvauja Rusijos tėvynainių veikloje. Konkrečios organizacijos ar konkretūs žmonės grėsmių vertinime nepaminėti. 2016 metais fiksuoti nesėkmingi užsieniečių musulmonų bandymai daryti įtaką Lietuvos musulmonų bendruomenei, kurios didžiąją dalį sudaro totoriai. Tai susiję su „Islamo valstybės“ (ISIS arba ISIL) grėsme. Tarnybų vertinimu, totorių dominavimas Lietuvos musulmonų bendruomenėje ir vadovavimas jos religiniam gyvenimui riboja radikalizacijos sklaidą Lietuvoje, todėl terorizmo grėsmė Lietuvoje laikoma menka.

Grėsmių vertinime, be kita ko, sakoma, kad Rusijai labai svarbus yra „Maskvos namų“ Vilniuje projektas, nes Kremliui iki šiol nepavyko Lietuvoje įkurti jokios panašų statusą turinčios institucijos. Rusijos užsienio reikalų ministerijai pavaldi agentūra „Rossotrudničestvo“ norėjo įkurti Lietuvoje Rusijos mokslo ir kultūros centrą, bet planas nepavyko – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 metų gruodį panaikino „Maskvos namų“ statybos leidimą ir nustatė trejų metų terminą statyboms įteisinti.

Rusijos „minkštąja ranka“ galima vadinti ir įvairius dvasines vertybes propaguojančius judėjimus, kurie kalba apie naują dvasingos Rusijos erą ir neva jau prasidėjusį Vakarų nuosmukį. Prie tokių Kremliaus „dvasingųjų“ priskiriamas Valerijus Sinelnikovas ir jo draugų klubas „Baltosios gulbės“ bei to paties pavadinimo leidykla. Pavyzdžiui, 2013 metais leidykla išleido Nikolajaus Starikovo knygą „Krizė. Kaip tai daroma?“, 2016 metais – Josifą Staliną šlovinančią knygą „Stalin. Prisimename kartu”. 2017 metais leidykla planuoja išleisti į lietuvių kalbą išverstą dar vieną N. Starikovo knygą. VSD ir AOTD savo grėsmių vertinime teigia, kad dauguma šios „Naujosios eros“ dvasinių judėjimų atstovų turi mažai įtakos Lietuvos vidaus procesams, bet tokie neva „dvasingi“ veikėjai pradeda įgyvendinti ideologinę ardomojo pobūdžio Rusijos politiką: siekia menkinti Lietuvos valstybingumą, neigia sovietų okupaciją ir sovietų nusikaltimus.

Lietuvoje veikia ir kitų prorusiškų visuomeninių judėjimų, kurie propaguoja neutraliteto viziją ir skleidžia prieš Lietuvos integraciją į Vakarus nukreiptas idėjas. Nesunku atspėti, kad vadinamasis neutralitetas Lietuvai reikštų tokias pasekmes, kokias jaučia Baltarusija: rezultatas būtų Lietuvos grįžimas į Rusijos įtakos zoną. Remiantis VSD ir AOTD vertinimu, kol kas tokio tipo organizacijų skleidžiamos idėjos nėra populiarios Lietuvos visuomenėje. Tai įrodo ir 2016 metų Seimo rinkimai, kuriuose, pasak tarnybų, nesėkmingai pasirodė Rusijai palankios partijos ir „kai kurie asmenys“. Galima daryti prielaidą, kad „kai kurie asmenys“ yra Algirdas Paleckis, kuris nelaimėjo Seimo nario mandato Naujosios Vilnios apygardoje. Seimo rinkimuose prastai pasirodė ir Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“, nors grėsmių vertinimo dokumente šios partijos nepaminėtos. VSD atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 metais Kaune susiformavo kažkokio autonominio nacionalizmo ideologiją propaguojanti grupė, nors pažymėjo, kad tokio tipo organizacijos Lietuvoje nepopuliarios. Panašūs judėjimai Europoje veikia jau seniau ir derina kraštutinį nacionalizmą, ksenofobiją bei antikapitalizmą. Teigiama, kad Lietuvoje veikiantys autonominiai nacionalistai palaikė ryšius su Jungtinės Karalystės dešiniųjų ekstremistų organizacija „National Action“, kuri toje šalyje buvo uždrausta remiantis terorizmo prevencijos teisės aktais.

Kremlius informaciniame kare pasitelkia viską, kas įmanoma: televiziją, spaudą, internetą, socialinius tinklus. 2016 metais valstybinė Rusijos televizijos ir radijo transliavimo kompanija užsienio auditorijai parengė 1,5 tūkst. valandų vaizdinės medžiagos, išverstos į dešimt užsienio kalbų. Išversta net 2,5 tūkst. dokumentinių filmų, įvairių žanrų programų, animacinių filmų. Kremliaus agentūra „Rossiya segodnya“ 2016 metais tęsė propagandinį projektą „Sputnik” ir įkūrė portalą sputniknews.lt lietuvių ir rusų kalbomis. Manoma, kad sputniknews.lt bus siekiama paveikti ne tik Kremliui lojalią auditoriją, bet ir neutralią visuomenės dalį. Lietuvoje veikia ir kitas Rusijos interesams atstovaujantis ir su agentūra „Rossiya segodnya” siejamas portalas baltnews.lt, kuris, kaip teigiama, finansuojamas Rusijos. Portalui, pasak grėsmių vertinimo dokumento, vadovauja Rusijos pilietis Anatoljus Ivanovas, kuris tinklalapio finansavimo ir veiklos klausimus derina su Maskva – ten reguliariai lankosi. Tačiau baltnews.lt (kaip ir sputniknews.lt) sunkiai sekasi suburti profesionalių žurnalistų komandą, todėl portalas tik iš dalies įgyvendina propagandinius tikslus. Gali būti, kad sputniknews.lt iškeltas uždavinys vykdyti agresyvesnę informacinę politiką Lietuvos atžvilgiu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija