„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. gegužės 26 d., Nr. 5 (299)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Žinios iš ambasadų

Paminėtos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos metinės

KIJEVAS. Gegužės 17 dieną Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos ambasados Ukrainoje iškilmingu koncertu Ukrainos nacionaliniame operos teatre Kijeve paminėjo 226-ąsias pirmosios Europoje, 1791 metais Varšuvoje gegužės 3-ąją Abiejų Tautų Respublikos Seimo Varšuvoje priimtos Konstitucijos metines. Daugiau kaip tūkstantį salėje susirinkusių svečių pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Janas Pieklo (Jan Piekło). Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Ukraina grupės pirmininko Juozo Oleko vadovaujama delegacija, Ukrainos politikai ir valdžios atstovai, užsienio šalių ambasadoriai ir diplomatai, Ukrainos visuomenės ir kultūros veikėjai, lietuvių ir lenkų bendruomenės.

Vakaro metu simfoninis orkestras „Kyiv-classic“, vadovaujamas Ukrainos nusipelniusio artisto, UNESCO geros valios ambasadoriaus Germano Makarenkos bei nacionalinis akademinis choras „Dumka“, vadovaujamas Ukrainos nacionalinės premijos laureato Jevgeno Savčuko, kartu su kviestiniais atlikėjais iš Lietuvos ir Lenkijos atliko lietuvių, lenkų ir ukrainiečių klasikinius ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinius bei liaudies dainų aranžuotes chorui.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio keturių fortepijoninių kūrinių – preliudų – kompoziciją (ekrane demonstruoti paveikslai) „Kosminė meditacija“ atliko žymus lietuvių pianistas, M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas. Specialioje koncertinės programos dalyje „Už mūsų ir jūsų laisvę!“, skirtoje paminėti trijų tautų kovoms už laisvę, simfoninis orkestras atliko šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius – Vytauto Barkausko ,,Concerto piccolo“ bei Osvaldo Balakausko „Malda Maidanui“, sukurtą 2014 metais tragiškiems įvykiams Kijeve atminti. Buvo demonstruojamos istorinės nuotraukos iš šių kovų Lietuvoje (XIX amžiaus sukilimai, „Miško broliai“, „Baltijos kelias“, Sausio 13-osios įvykiai), Lenkijoje ir Ukrainoje. Choras „Dumka“ atliko harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinį.

Lietuvos garbės konsulato Nepale atidarymas virto lietuviška švente su polka ir bulviniais blynais

KATMANDU. Darbą Nepale pradėjo naujasis Lietuvos garbės konsulas Šovakaras Neupanė (Shovakar Neupane) ir sostinėje surengė įspūdingą Lietuvos pristatymą. Iškilmingoje ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Nepalo užsienio reikalų ministras Dr. Prakašas Saran Mahatas, kiti šios Himalajų šalies politikai, verslo atstovai, Lietuvos ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša garbės konsului įteikė konsulinį patentą ir perjuosė jį Lietuvos meistrų nuausta tautine juosta.

„Skirdami garbės konsulą, visada pirmiausia galvojame apie pagalbą nelaimės atveju, apie verslo ryšių stiprinimą. Tačiau šį sykį, manau, turime malonią išimtį, nes naujasis Lietuvos atstovas jau parodė didelį susidomėjimą mūsų šalių mokslinio ir kultūrinio bendradarbiavimo plėtra“, – daugiau nei trims šimtams svečių sakė ambasadorius. Jis pasidžiaugė, kad dar prieš tapdamas garbės konsulu Š. Neupanė Nepale priėmė lietuvių dailininką Saulių Kruopį. Būsimojo garbės konsulo dėka pernai Lietuvoje apsilankė ir nepaliečių lingvistas Radhunatas Adhikaria ir surengė Vilniuje viešą paskaitą apie lietuvių ir nepaliečių kalbos panašumus. „Dar mažai kas žino, kad nepaliečių kaip ir lietuvių kalbos šaknys kyla iš sanskrito, ir ši jungtis dar labai mažai tyrinėta, nors bendrų žodžių turime ne vieną dešimtį“, – pabrėžė ambasadorius.

Garbės konsulato atidarymo proga viešbučio Katmandu centre prieigos buvo papuoštos lietuviškais plakatais, vietos meistrai subėrė didžiulę mandalą, vaizduojančią Lietuvos ir Nepalo vėliavas, atskiroje salėje surengta S. Kruopio tapybos darbų paroda. Visgi didžiausia staigmena tapo polka su ragučiais, kurią šoko lietuviškais tautiniais drabužiais pasipuošę nepaliečiai. Susirinkusiems buvo pasiūlyta paragauti lietuviškų patiekalų – bulvinių blynų, balandėlių, bulvių plokštainio, pagamintų vietos virėjų.

Garbės konsulu 58 metų Š. Neupanė paskirtas nuo kovo 30 dienos. Jis vadovauja prieš 13 metų įkurtai įmonių grupei „Ambe Group of Industries“, kuri specializuojasi cemento gamybos, maisto pramonės ir elektronikos srityse.

Paminėtas Algirdo Juliaus Greimo gimimo 100-mečio jubiliejus

MASKVA. Lietuvos ambasadoje gegužės 16 dieną įvyko renginys, skirtas pasaulinio garso semiotiko, kalbininko, mitologo ir eseisto Algirdo Juliaus Greimo gimimo 100-mečiui. Lietuvos vardą pasaulyje garsinančio A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai, kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui.

Svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas, sakęs, kad nors A. J. Greimas laikomas dviejų kultūrų, lietuvių ir prancūzų, atstovu, bet pats yra ne kartą pripažinęs, kad artimesnė jam visgi buvo lietuvių kultūra – tai ypač gerai atsispindi ir jo moksliniuose darbuose. Ambasadorius pristatė Seimo nario, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO, humanitarinių mokslų daktaro Arūno Gelūno fotografijų ciklą „Pasivaikščiojimas po Algirdo Juliaus Greimo Paryžių su jo studentais“. Nuotraukose užfiksuotos A. J. Greimo gyvenimą ir kūrybą įprasminančios Paryžiaus vietos kartu su semiotikų Eriko Landovskio, Tomaso F. Brodeno ir doc. Nijolės Keršytės pasakojimais ir prisiminimais apie garsųjį mokytoją.

Antroje renginio dalyje ambasados svečiams buvo pristatytas Algirdo Juliaus Greimo knygos „Apie dievus ir žmones“ leidimas rusų kalba. Šios knygos vertimo atsiradimo aplinkybes ir A. J. Greimo asmenybę bandė atskleisti vakaro pranešėjai: filologijos mokslų daktarė, Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė Marija Zavjalova, Lietuvos vertėjų sąjungos narė Marija Čepaitytė ir Prancūzijos Rusijos tyrimo centro Maskvoje direktorė Helene Melat, kuri dar pristatė A. J. Greimo reikšmę Prancūzijos mokslui. Renginyje dalyvavęs filosofijos daktaras, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova kalbėjo apie jo asmeninę pažintį su A. J. Greimu.

Garsaus semiotiko mokslinį paveldą nagrinėjo gegužės 17–19 dienomis istorinės Lietuvos ambasados patalpose – „Baltrušaičio namuose“ – susirinkę tarptautinės mokslininkų konferencijos dalyviai.

Airijos bibliotekose – lietuviškos knygos

BLANČARDSTAUNAS. Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė gegužės 13 dieną šalia Dublino esančiame Blančardstaune vienai iš didžiausių Airijos bibliotekų perdavė Šilutės „Soroptimos“ klubo surinktas knygas. Ambasadorė R. Adomaitienė padėkojo klubui, surengusiam akciją „Skaityk lietuvišką knygą Airijoje“. Jis surinko didelę ir įvairiapusišką knygų kolekciją ir atsiuntė ją į Airiją. Ambasadorė pasidžiaugė Blančarstauno bibliotekos sprendimu įrengti lietuviškų knygų skyrių ir taip padėti čia gyvenantiems lietuviams išsaugoti gimtąją kalbą.

Fingalo grafystės meras Daragas Batleris (Darragh Butler) sakė, kad vietos institucijos randa galimybių kurti patogią gyvenimo aplinką visoms vietos bendruomenėms.

Fingalo grafystei priklausančiame Blančardstaune gyvena nemažai Airijos lietuvių, čia veikia vienas šeštadieninės lietuvių mokyklos „4 vėjai“ padalinys. Blančardstauno biblioteka tik visai neseniai užleido didžiausios Airijos bibliotekos laurus. Čia kasdien apsilanko daugiau kaip tūkstantis skaitytojų. Lietuviškų knygų lentynas galima rasti ir Kavano bei Dundalko bibliotekose.

Vengrijoje atidaryta paroda apie lietuvių kovas už laisvę

KIŠKUNMAJŠA. Šio Vengrijos miesto muziejuje Lietuvos ambasadorė Rasa Kairienė atidarė Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos parengtą, 1941–1991 metų lietuvių kovoms už laisvę bei netektims atminti skirtą parodą „Lietuvos kova už laisvę. Netekčių istorija“. Paroda supažindina su tragiškais mūsų valstybės istorijos momentais, kai 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į tolimiausius Sovietų Sąjungos kampelius. Kartu tai yra galimybė priminti istorinius Lietuvos išsilaisvinimo bei Nepriklausomybės atkūrimo faktus.

Miesto muziejaus direktorius istorikas Pėteris Nahimis (Péter Nahimi) atkreipė dėmesį, kad Vengrijoje mažai kas žinoma apie Lietuvos partizaninį judėjimą. Todėl paroda yra puiki galimybė Vengrijos vyresnės kartos atstovams ir į parodos atidarymą gausiai susirinkusiam jaunimui atversti šį lietuvių istorijos puslapį.

Susitikime su Kiškunmajšos miesto meru Andrašu Abrahamu-Furušu (Andrįs Įbrahįm-Fśrśs) ir miesto tarybos nariais aptartos Kiškunmajšos ir su juo susigiminiavusio Ukmergės miesto tolesnio bendradarbiavimo gairės; susipažinta su regiono teikiamomis galimybėmis. Lietuvos ambasados diplomatai ir Vengrijos lietuvių bendruomenės nariai susipažino su Lietuvos tautodailininko, Kiškunmajšos garbės piliečio Rimanto Zinkevičiaus medžio drožiniais, kuriuos jis skyrė įvairioms vengrų istorijos datoms ar įvykiams įprasminti.

Lietuviai apsilankė vieno iš svarbiausių 1956 metų vengrų revoliucijos idėjinių pasipriešinimo ir kovos už laisvę vadų, Vengrų laisvės kovotojų asociacijos prezidento Gergejaus Pongraco (Gergely Pongrįtz) memorialiniame muziejuje. Šalies pietryčiuose esantis Kiškunmajšos miestas yra žinomas savo terminėmis voniomis. Levandų, medaus ir vyšnių festivaliai pritraukia daugybę turistų ne tik iš Vengrijos, bet ir iš užsienio. 2015 metais Ukmergės rajono ir Kiškunmajšos miesto savivaldybės oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta palaikyti glaudžius ryšius kultūros, ekonomikos, ūkio, bendruomenių veiklos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinio gyvenimo, turizmo, švietimo srityse.

Parengta pagal URM informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija