„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 7 (301)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Karinės pratybos „Zapad“: galimos provokacijos ir grėsmės

JAV naikintuvai „F-15C Eagle“ Lietuvos
kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose

Rugsėjo viduryje prasidėsiančios Rusijos pratybos „Zapad 2017“ („Vakarai 2017“) vyks nuo Karelijos regiono iki Ukrainos pasienio, įtraukiant ir Baltarusiją. Manoma, pratybos bus didžiausios nuo šaltojo karo laikų ir juose dalyvaus 250–350 tūkst. kareivių. Kas Lietuvai ir NATO kelia nerimą, yra tai, kad rugsėjo 14–20 dienomis Rusijos karinės dalys bendras karines pratybas „Zapad“ vykdys ir Baltarusijoje su jos kariuomene. Oficialiais duomenimis, „Zapad“ pratybose Baltarusijoje dalyvaus iki 12 tūkst. 700 karių, apie 70 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant apie 250 tankų, apie 200 pabūklų, salvinės raketų ugnies sistemų ir minosvaidžių, iki dešimt laivų. Betgi Vakarų žvalgyba turi duomenų, kad šiose puolamojo pobūdžio pratybose Baltarusijoje dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Rusija bando parodyti, kad yra šeimininkė regione. Tiesa, kai kurie ekspertai pažymi, kad, turint mintyse „rusišką betvarkę“, dalis kareivių, dalyvausiančių pratybose, bus tik „ant popieriaus“, t.y. realiai niekur nedalyvaus. Tačiau Kremliui būtina išpūsti pratybų mastą dėl dviejų priežasčių: paerzinti NATO ir pagąsdinti Baltijos šalis bei Ukrainą, o Vladimirui Putinui prieš artėjančius Rusijos prezidento rinkimus parodyti liaudžiai Rusijos galią ir savo nuopelnus „pakeliant Rusiją nuo kelių“. Tokie pratybų „Zapad“ mastai kelia nerimą NATO. NATO būstinėje dirbantis kariškis birželio pabaigoje teigė: „Šių metų „Zapad“ scenarijus toks pats – atkirsti Baltijos šalis, panaudoti taktinį branduolinį ginklą, bet viskas vyksta daug didesnėje teritorijoje ir į pratybas įliejami nauji elementai – logistika, neseniai sukurta Rusijos nacionalinė gvardija ir t.t.“.

Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų „Zapad“ scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės. Taip pat gali sustiprėti informacinės atakos, siekiančios diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią, taip pat galimos ir kibernetinės atakos. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad per pratybas „Zapad“ Lietuvai didžiausią pavojų kelia galimos jas rengiančių Rusijos ir Baltarusijos klaidos bei provokacijos. Nors šiuo metu duomenų, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra, tačiau per rudenį suplanuotas pratybas bus didesnis nei paprastai Lietuvos kariuomenės budrumas, tiek kariškiai, tiek kitos už saugumą Lietuvoje atsakingos struktūros vykdys stebėjimą. Reikia džiaugtis, kad mūsų šalies saugumą didina sąjungininkų pajėgos.

Lietuvos pareigūnai buvo pakviesti stebėti pratybų „Zapad“ tiek Baltarusijoje, tiek Rusijos Leningrado srityje. Planuojama, kad rugsėjo 16–20 dienomis Baltarusijos teritorijoje organizuojamoje pratybų stebėjimo programoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai, o rugsėjo 19 dieną stebėti mokymų epizodą Rusijos Leningrado srityje esančiame Lugos poligone vyks Lietuvos gynybos atašė Rusijoje. Krašto apsaugos ministras pastebi, kad Baltarusija dėl rugsėjį vyksiančių karinių pratybų „Zapad 2017“ yra šiek tiek atviresnė nei Rusija. Anot ministro, tas atvirumas gali būti susijęs su nerimu, ar į pratybas atvykę Rusijos kariai su technika, joms pasibaigus paliks Baltarusiją. Ministras sako, kad Baltarusija „ne be reikalo“ yra pasiprašiusi tarptautinių inspektorių pasibaigus pratyboms, ir tai būtų tam tikra garantija, jog Rusijos kariai po pratybų tikrai išvyktų ir nepasiliktų Baltarusijoje. Jau vien rusų karių atvykimas į Baltarusiją yra rizika Lietuvai ir visam regionui, o jų neišvykimo atveju „mes turėtume kitą saugumo situaciją“. Apie galimybę, jog Rusija po pratybų galėtų aneksuoti Baltarusiją, pareiškė rugpjūčio pradžioje Lietuvoje viešėjęs buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dar šių metų vasario mėnesį viešėdama Baltijos valstybių viršūnių susitikime Rygoje, pasakė: „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, taip pat mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“. Praėjusią savaitę bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvoje viešėjusiu Vokietijos prezidentu Franku Valteriu Štainmajeriu (Frank-Walter Steinmeier) Vilniuje šalies vadovė sakė: „Šiuo metu Lietuva yra pakviesta kaip stebėtoja dalyvauti pagal tarptautinius susitarimus „Zapad“ pratybų metu. (...) Tai sudaro galimybę matyti realiai, ar bus vykdomi pažadai, kurie yra duoti Rusijos dėl kariuomenės išvedimo iš Baltarusijos po pratybų“.

Prezidentė taip pat sakė, kad rugsėjį Lietuvos pašonėje vyksiančių pratybų „Zapad“ stebėjimas sudarys galimybę matyti, ar Rusija po mokymų išves karius iš Baltarusijos. Šalies vadovė nekomentavo, ar esama prielaidų, jog Rusijos karinės pajėgos Baltarusijoje gali pasilikti. Ji neatsakė į klausimą, ar pareigūnai turi informacijos, jog Baltarusijoje po mokymų iš tikrųjų gali likti Rusijos kariai.

Birželį Baltarusijoje vykusias pratybas „Slavų brolybė“ galima laikyti „Zapad“ įžanga. Jose dalyvavo apie 1000 ypatingo parengimo kariškių (oro desantininkų) iš Baltarusijos, Rusijos ir Serbijos. Tai buvo puolamųjų taktinių operacijų repetavimas. „Karinių pajėgų įvedimas į tam tikrą valstybę, siekiant užtikrinti regiono stabilumą“, – oficialiai apibūdintas pratybų tikslas. Neatmestina, jog desantininkai treniravosi būti puolimo smaigalyje, kad perimtų vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“ kontrolę. Tai atkirstų Baltijos šalis nuo kitų NATO valstybių. Panašiu metu, bet jau Lietuvos sienos pusėje vyko kitos pratybos – „Geležinis vilkas“, kurių tikslas – priešingas – apsaugoti „Suvalkų koridorių“. Pasak oficialių pareiškimų, abejose pratybose pasiekti užsibrėžti tikslai. Anot NATO strategijos, pirmoji gynybos linija – Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti tarptautiniai batalionai ir vietos kariuomenės. Agresijos atveju jie pirmieji turėtų sulaikyti priešą, kol ateitų į pagalbą NATO greitojo reagavimo pajėgos, o paskui „sunkioji kavalerija“ – didžiosios NATO pajėgos. Būtent jų logistika ir NATO dalinių perkėlimas į Baltijos regioną karinių veiksmų atveju ir yra didžiausias iššūkis. Tam tikras atsakas – jau liepą Lietuvos teritorijoje pasirodžiusios oro gynybos sistemos „Patriot“. Tai – pratybų „Tobruko palikimas“ dalis, kuriose, pasak Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, „treniruojami antžeminiai oro gynybos padaliniai veikti kartu su sąjungininkais iš Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos pagal NATO sutarties 5 straipsnį“. Kiek ilgai „Patriot“ liks Lietuvoje, oficialiai neskelbiama. Gali būti, kad šios raketinės sistemos užsibus mažiausia iki „Zapad“ pabaigos, nes būtent šių pratybų planai ir nulėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ bent laikino dislokavimo Lietuvoje. Tai būtų rimtas argumentas atvėsinant Rusiją nuo avantiūrų pratybų metu. Didžiausia grėsmė, kuri kyla „Zapad 2017“ metu, pasak kariškio iš NATO, yra neplanuoti incidentai, „kurie peraugtų į nevaldomą situaciją“. Niekam ne paslaptis, kad pastaraisiais metais Rusijos kariškiai ypač agresyviai elgiasi Baltijos regione. Didelio masto pratybos tik padidina riziką, turint mintyse „rusišką betvarkę“ ir galbūt kai kurių avantiūristų norą įsiteikti Kremliui. Be to, tuo pat metu Švedijoje vyks didžiausios pratybos per 20 metų, jose dalyvaus apie 20 tūkst. karių (tarp jų – ir iš NATO šalių). Tad incidentų tikimybė tikrai išlieka didelė. „NATO naudoja du metodus: rodomas pasiryžimas ginti savo nares ir dialogas su Rusija“, – taip Šiaurės Atlanto aljanso priemones ir pastangas išvengti konflikto apibūdino diplomatas, dirbantis NATO būstinėje Briuselyje.

* * *

Mūsų sienas stebintys Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečiai ir valstybės saugumu besirūpinantys politikai aiškinasi, kodėl tokiu neramiu metu ties Nemunu, kur eina Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija riba, iškilo naujas tiltas per Baltosios Ančios upę. Kas ir kam pastatė šį ketvirtį milijono kainavusį tiltą, vedantį į galimo agresoriaus glėbį? Ir kodėl dabar, kai „Zapad“ yra visai čia pat? Sventijansko kaimas – ties Lietuvos ir Baltarusijos siena. Čia valstybės siena eina Nemuno upe, o toje vietoje į Nemuną įtekančios Baltosios Ančios upės žiotis prieš keletą savaičių papuošė naujas prabangus tiltas, kainavęs ketvirtį milijono eurų. Jo užsakovas – Druskininkų savivaldybė. Lėšos tiltui skirtos iš Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos biudžeto vietinės reikšmės kelių priežiūros programos. Ketvirtį milijono eurų mokesčių mokėtojams kainavęs tiltas miškų glūdumoje, kur viso labo kelios gyventojų pirkios, o ir tos pačios žiemą ne visos gyvenamos, yra įspūdingas: keturių metrų pločio, neriboto tonažo, asfaltbetonio dangos, tvirtomis gelžbetoninėmis sijomis, aukštai iškeltas virš upės vandens paviršiaus ir papildomai sutvirtintas, kad pavasariniai ledai nenulaužtų tilto konstrukcijų. Bendras tilto ilgis su estakadomis, kuriose net įrengtas drenažas, paviršiniam vandeniui nutekėti – 78 metrai.

Kai po dviejų savaičių, rugsėjo viduryje, vyks puolamojo pobūdžio karinės pratybos „Zapad 2017“, čia, vos už kelių kilometrų nuo Lietuvos, susitelks ginkluoti kariai, tankai, šarvuočiai, karinės oro pajėgos ir kita technika. Ilgametis Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, vicepirmininkas Arvydas Anušauskas neslepia savo nuostabos, kad valstybė šimtus tūkstančių eurų sukišo į tiltą negyvenamoje teritorijoje ties siena su Baltarusija. Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnui Vidmantui Dambrauskui, kurio vadovaujamai seniūnijai priklauso Sventijansko kaimo dalis, esanti šiapus Baltosios Ančios, nerimą kelia ne tik sumanymas, bet ir statybos tempas bei laikas: pastatė tiltą per kelis mėnesius, kai čia pat – „Zapad“ pratybos. Padėtis ten, kur šiandien baigiasi Europos Sąjungos ir NATO ribos, darosi labai rimta. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė: „Aš ir pats sausio mėnesį negalėjau pagalvoti, kad turėsime tokią pasikeitusią saugumo situaciją. Abejoju, ar iki Krymo okupacijos kažkas projektavo, kad štai XXI a. Europoje gali atsitikti taip, kad viena valstybė įsibrauna į kitą valstybę, atplėšia gabalą jos teritorijos, tęsia agresyvią politiką, įvardydama Vakarus kaip didžiausią grėsmę sau, indoktrinuodama savo visuomenę, nutaikydama kibernetines, informacines atakas į Europos valstybes“. Politologas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia bus Baltarusija po „Zapad“ pratybų. Jis sako: „Yra daug interpretacijų ir minčių, kad Baltarusijos savarankiškumas, ypač karinėje srityje, gali būti dar mažesnis nei buvo iki šiol. Jau dabar realiai yra įvykusi karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Daug kas kalba, kad lemiamas mygtukas dėl veiksmų yra net nebe Minske, o Maskvoje, ir bet kokiu atveju Rusija siekia dar labiau absorbuoti Minską. Klausimas – ar išvažiuos tie Rusijos kariai, kurie šiuo metu jau pradėjo vykti į Baltarusiją pratyboms, ar ne“. Ar nėra grėsmės, kad Lietuvoje pasikartos Gruzijos ir Ukrainos scenarijus? Anot L. Kasčiūno, neturime pamiršti skaudžios istorinės patirties, kai, prisidengdama vykdomomis karinėmis pratybomis, Rusija įsiveržė į Gruziją. Tada, 2008 metais, Rusijos karinėse pratybose „Kavkaz 2008“dalyvavo 59-oji Rusijos armija, o už kelių savaičių ji jau stovėjo keliasdešimt kilometrų iki Tbilisio.

* * *

Antradienį Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido septyni Jungtinių Amerikos Valstijų naikintuvai „F-15C Eagle“, kurie dalyvaus NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Jie pakeitė keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Lenkijos karinių oro pajėgų karius. Misijoje dalyvaus maždaug 140 karių iš 48-osios naikintuvų eskadrilės iš JAV „Lakenheath“ bazės, dislokuotos Jungtinėje Karalystėje. Vakar, rugpjūčio 30 dieną, Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusioje kontingentų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės (NATO AIRCOM) vadas gen. Todas Voltersas (Tod Wolters), Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadovybė, Lenkijos, JAV delegacijos, Lietuvos karinių oro pajėgų vadovybė, Šiaulių miesto atstovai.

* * *

Antradienį Rusija patikino, kad karinės pratybos „Zapad 2017“, kurias rengs kartu su Baltarusija, bus gynybinio pobūdžio. Be to, šalis atmetė, kaip teigia, neteisingus įtarimus, kad gali prisidengti šiomis pratybomis norėdama įsiveržti į Lenkiją, Lietuvą ar Ukrainą, informuoja naujienų agentūra „Reuters“. Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas sakė, kad vyksiančiose karinėse pratybose dalyvaus beveik 13 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių, jose bus naudojama beveik 700 karinės technikos vienetų, tad tokie skaičiai atitinka tarptautinius karinėms pratyboms keliamus reikalavimus. Baltarusijos gynybos ministro pavaduotojas Olegas Belokonevas irgi patikino, kad visos pratyboms į Baltarusiją atgabentos pajėgos ir technika joms pasibaigus bus atitrauktos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija