Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. sausio 22 d., Nr. 2 (245)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai

Popiežiaus knyga: keturiasdešimt klausimų apie gailestingumą

Sausio 12-ąją Vatikane pristatyta popiežiaus Pranciškaus knyga „Dievo vardas – gailestingumas“. Ją skaičiusieji sako, kad ji lengvai skaitoma, popiežius Pranciškus paprastai ir atvirai išsako mintį, jo kalba nesunki, mintys nesudėtingos, jis kreipiasi tarsi čia pat kalbėtų. Tai – labiau ne knyga, o pokalbis, bendravimas, dalijimasis mintimis. Pokalbį apie Dievo gailestingumą sudaro keturiasdešimt redaktoriaus Andrea Tornielio (Andrea Tornielli) klausimų ir Popiežiaus atsakymai, pasvarstymai. Keturiasdešimt temų autorius suskirstė į devynis skyrius. Štai kelios temos, aptartos su Popiežiumi devyniuose knygos skyriuose.

„Metas gailestingumui“. Popiežius kalba apie Bažnyčią kaip apie karo lauko ligoninę. Nūdienos epocha yra labai tinkamas metas, nes joje prarasta nuodėmės reikšmė. Žmonijai, suluošintai socialinių ligų – skurdo, atmetimo, vergystės, reliatyvizmo, reikia gailestingumo, kuris, pasak Ppiežiaus, yra tarsi Dievo asmens tapatybės kortelė, Dievo, visuomet ištikimo, net tada, kai nusidėjėlis jo išsižada.


Naujas Lietuvos mažesniųjų brolių provincijolas

Naujasis pranciškonų provincijolas
kun. Algirdas Malakauskis OFM

Sausio 11–15 dienomis Kretingoje vyko Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos rinkimų kapitula. Sausio 14-ąją naujuoju provincijos ministru 2016–2022 metų kadencijai tapo 44 metų pranciškonas kun. Algirdas Malakauskis OFM, pakeisiąs kun. Astijų Kungį OFM. Pastaruosius trejus metus kun. A. Malakauskis OFM buvo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas ir viceprovincijolas. Brolis A. Malakauskis davė amžinuosius įžadus Mažesniųjų brolių ordine 2001 metais, o 2002 m. birželio 23 d. buvo įšventintas kunigu.

Provincijos viceministru tapo dabartinis Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Andrius Nenėnas OFM, kuriam kovo 16-ąją bus 40 metų.

Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijai priklausantys vienuolynai yra įsikūrę Vilniuje (prie Bernardinų parapijos), Kretingoje, Kaune (Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir vienuolynas), Kryžių kalne, Pakutuvėnuose ir Klaipėdoje (prie Šv. Pranciškaus onkologijos centro). Provincijai dar priklauso Kenebunkporto vienuolynas JAV ir Toronto „Prisikėlimo“ parapija Kanadoje, kur mažesnieji broliai patarnauja išeivijos lietuviams. Provincijai priklauso 37 amžinųjų įžadų broliai, 3 novicijai ir vienas laikinųjų įžadų brolis. Visuotinei Bažnyčiai kaip vyskupai tarnauja du iš šios provincijos kilę pranciškonai – vyskupas Paulius Baltakis OFM ir Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM.


Gydytojas gydys sielas

Bronius VERTELKA

Diak. Žilvinas Treinys dalija Komuniją

Speiguota sausio 16-oji neišgąsdino tikinčiųjų, kurie prieš 12 valandą rinkosi į Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrą. Susirinko pilnutėlė šventovė žmonių. Čia vyko Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klieriko Žilvino Treinio įšventinimas į diakonus.

Ž. Treinys, laukdamas jaudinančio momento, nesėdėjo kažkur kamputyje, bet sveikinosi, bendravo su atėjusiais į Katedrą. Buvo matyti, kad yra jų mylimas ir gerbiamas, o pats čia – kaip tarp gimtojo namo sienų.

Į iškilmę atvyko Kauno arkivyskupas metropolitas ir Panevėžio vyskupijos apaštalinis administratorius Lionginas Virbalas SJ, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Hansas Fridrichas Fišeris CO, atėjo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, būrys seserų vienuolių, suvažiavo nemažas būrys Panevėžio vyskupijos kunigų. Katedroje buvo Seimo narys Povilas Urbšys.


Popiežiaus interviu gatvės laikraščiui: neturtas ir faraoniškos pagundos

Neseniai paskelbtas popiežiaus Pranciškaus interviu, suteiktas olandų laikraščiui „Straatnieuws“. Tai – vadinamasis „gatvės laikraštis“ – jį užpildo nemokamos ir savanorių parengtos žinios, o patį leidinį pardavinėja benamiai, kurie tokiu būdu gali šiek tiek užsidirbti pragyvenimui. „Straatnieuws“ priklauso panašių leidinių, kurie leidžiami 35 šalyse, asociacijai.

Pirmasis klausimas popiežiui Pranciškui buvo būtent apie gatvę, kurioje jis augo. „Paprastame Buenos Airių kvartale, su kukliais namais, nuo vienerių metų iki kol įstojau į seminariją, visad toje pačioje gatvėje“, – prisiminė Popiežius. Kartais pasprukdavo iš namų su kitais vaikais pažaisti futbolą. Tėvas dirbo buhalteriu fabrike už 100 metrų. Seneliai gyveno už 50 metrų. „Prisimenu vardus žmonių, kuriems, jau būdamas kunigu, suteikiau sakramentus, paskutinę paguodą tiems, kurie mane kviesdavo, o aš eidavau, nes troškau jiems gero. Tokie mano spontaniški atsiminimai“, – pasakojo Šventasis Tėvas, tačiau prisipažino, kad nebuvo itin geras futbolininkas, greičiau iš tų, apie kuriuos sakoma, kad „abi kojos kairės“...


Didžiausia meilė

Tą sekmadienį šv. Mišiose buvo ypač daug žmonių. Klebono žvilgsnis, atrodo, apglėbė visą tikinčiųjų minią, kuri, nors ir pripildė bažnyčią sausakimšai, vis tiek tebuvo maža dalelytė tos masės žmonių, kurie sudarė jo parapiją didelio miesto pakraštyje. Atėjus laikui sakyti pamokslą, klebonas kreipėsi į susirinkusiuosius, tardamas: „Šiandien jums kalbėsiu ne aš. Jei leisite, norėčiau pakviesti vieną seną savo vaikystės draugą, kad pasakytų jums keletą žodžių“.

Žmonių akys su smalsiu susidomėjimu palydėjo tvirtus energingo senolio žingsnius. Atsistojęs prie pulto jis atrodė panašus į seną audrų užgrūdintą medį. Jo balsas buvo žemas, tarsi užgrūdintas tylos ir vienatvės. Jis pradėjo pasakojimą apie vieną žmogų, jo sūnų ir to sūnaus draugą.


Šventieji ir gailestingumas: 12 citatų kiekvienam mėnesiui

Ramūno Guigos nuotrauka

Pradėję naujuosius metus, pasirūpinkime savo dvasiniu augimu. Galime pasitelkti šventųjų išmintį bei Bažnyčios palydėjimą. Šiais metais švenčiame Gailestingumo jubiliejų, tad siūlome 12 citatų, kurias kiekvienam mėnesiui atrinko „Catholic link“. Tikimės, kad jos padės geriau suprasti Dievo gailestingumą. Šalia – ir padrąsinimas kiekvieną mėnesį imtis gailestingumo darbų kūnui ir sielai.

Sausis. „Joks darbas neatrodo varginantis ar kankinantis, jei dirbi Šeimininkui, kuris gerai atsilygina, apdovanoja net už šalto vandens stiklinę, paduotą iš meilės Jam“ (šv. Dominykas Savijo). Gailestingumo darbas kūnui – išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti.

Vasaris. „Šventieji – kaip žvaigždės. Apvaizda laiko jas slaptoje vietoje, kad jos užsinorėję nesušvistų prieš kitas. Tačiau jos visuomet pasirengusios dalintis kontempliacijos ramybe vardan gailestingumo darbų, kai tik savo širdyse pajunta Kristaus kvietimą“ (šv. Antanas Paduvietis). Gailestingumo darbas sielai – abejojančiam patarti.


Ukrainoje nežinojo Rožinio maldos

Neramumų proveržiai Ukrainoje sukrėtė, tačiau daugeliui padėjo iš naujo atrasti maldą, sakė arkivyskupas Tomas Guliksonas (Thomas Gullickson), dalydamasis įspūdžiais apie Ukrainoje praleistus ketverius diplomato darbo metus. Užbaigęs apaštalinio nuncijaus misiją Ukrainoje, arkivyskupas T. Guliksonas išvyko į Šveicariją ir Lichtenšteiną ir ten perėmė jam pavestą naują atstovavimo Šventajam Sostui misiją.

Neramumai sujaukė milijonų ukrainiečių gyvenimą, du milijonai turėjo palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio. Tačiau ir kovų sūkuryje gali įvykti stebuklų. Ukrainoje dabar didesnis atsivėrimas maldai, troškimui patirti Dievo buvimo ir globos malonę, pasakojo arkivyskupas apie jam gilų įspūdį palikusią patirtį. Katalikų parapijos Kijeve pradėjo rengti maldos vigilijas, kurios virto tikėjimo versmėmis. Pradžia buvo labai paprasta. Pranciškonai konventualai pradėjo rengti maldos susitikimus trečią valandą nakties, kalbėti Rožinį. Pradžioje nedaugelis suprato, kur jie kviečiami, nes nemokėjo Rožinio maldos. Tėvai konventualai dalijo baltus plastikinius rožinius nuolat skaičiumi augantiems maldos vigilijų dalyviams. Vieną naktį išdalijo penkis tūkstančius rožinių ir žmonės pradėjo melstis. Tai buvo įžanginė katechezė, žmonės atrado maldą, išmoko kalbėti Rožinį. Rožinis sugrįžo į jų gyvenimus tarsi simbolis, kurio mes gal ir negalime paaiškinti, tačiau jie gali, nes atrado kelią į Dievą.


Malda už Lietuvą, jos laisvės gynėjus

Sausio 13 dieną gausus būrys piligrimų Šiluvoje šventė ypatingą Marijos dieną. Visai Lietuvai didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose minint Laisvės gynėjų dieną ir Sausio 13-osios 25-metį, Šiluvos piligriminėje šventovėje Švč. Mergelės Marijos užtarimu malda dėkota Dievui už tėvynės laisvę, už jos laisvės gynėjų auką – atiduotas savo gyvybes ir gyvenimus. Iškilminga pagrindinė Eucharistija vidudienį buvo švenčiama Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikoje. Jai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kėdainių dekanato dekanas kun. Gintaras Pūras, „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Gintaras Blužas. Giedojo Kėdainių Šv. Juozapo parapijos choras, vadovaujamas Ilonos Kilienės.


Greitos ir neskausmingos skyrybos?!

Sausio 14 dieną Kauno senamiesčio kavinėje vyko arkivyskupijos kurijos organizuojamų Miesto misijų vakaras iš ciklo „Kunigai kavinėse“. Pirmąkart toks renginys vyko „Bernelių užeigoje“. Ir šįsyk aktuali tema „Greitos ir neskausmingos skyrybos?! Popiežiaus verdiktas“ patraukė kauniečių dėmesį – šeimininkų svetingai atvertoje erdvioje kavinės salėje visos vietos buvo užimtos. Su žmonėmis tą vakarą mintimis dalijosi, į klausimus, susijusius su popiežiaus Pranciškaus pakeitimais santuokų bylų nagrinėjimo srityje, bei apskritai dėl santuokos pripažinimo negaliojančia tvarkos atsakė kun. bažnyt. t. lic. Virginijus Veprauskas.

Kun. V. Veprauskas įžanginiame žodyje pabrėžė, jog Dievas sukūrė žmogų, bet ne žmogus Dievą. Kiekvienas žmogus, Dievo sukurtas ir norėtas, yra apdovanotas laisve rinktis, su kuo ir kaip jis gyvens. Gavęs iš tėvų meilės, žmogus nori ja dalytis. Bažnyčia leidžia tuoktis moterims nuo 14 metų, vyrams – nuo 16, tačiau gerbdama valstybės teisę, laikosi 18 metų amžiaus nuostatos. Bažnyčia laimina santuoką gerbdama žmogaus norą ir pasirinkimą, tačiau įvykdant tam tikras sąlygas (abiejų sužadėtinių krikštas, pasiruošimas santuokai ir kt.). Bažnyčia nuolat ir neatšaukiamai moko, jog santuokos, kuri buvo sudaryta nesant kliūčių ir išlaikant formą, niekas negali panaikinti ar nutraukti.


Merkelio Giedraičio konsekravimo Žemaičių vyskupu metinės

Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis.
A.Ivinskio Varnių portreto reprodukcija.
Nuotrauka iš www.varniai-museum.lt

Sausio 16 dieną prieš 440 metų kunigaikštis Merkelis Giedraitis buvo konsekruotas Žemaičių vyskupu. Jis yra viena iš ryškiausių istorinių asmenybių Bažnyčioje Lietuvoje, jis laikomas antruoju Žemaitijos krikštytoju ir lietuviškos knygos pradininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Katalikų Bažnyčios ganytojo Lietuvoje paliktus šventumo pėdsakus prisiminė šv. popiežius Jonas XXIII 1959 metais 350-ųjų vyskupo Merkelio Giedraičio mirties metinių proga. Laiške Lietuvos vyskupams „Ut Filiis“ popiežius Jonas XXIII didžiai įvertino gilų Merkelio Giedraičio tikėjimą ir pasišventimą siekti Bažnyčios gerovės vykdant anuomet ką tik pradėtas reformas. Merkelį Giedraitį, kuris „uoliu apaštalavimu parodė, „ką reiškia kovoti už katalikų tikėjimą ir ginti jį visomis savo jėgomis“, Apaštališkajame laiške „Sescentesima anniversaria“ 1987 metais prisiminė šv. popiežius Jonas Paulius II. Pasak jo, „vyskupas Giedraitis pažadino tikrą dvasinį atgimimą, rūpindamasis kunigų parengimu, statydamas naujas bažnyčias ir asmeniškai vykdydamas tautos katekizaciją gimtąja lietuvių kalba“.


Svarbu žinoti Krikšto datą

Popiežius sausio 10-osios sekmadienio vidudienį, „Viešpaties Angelo“ maldos susitikime Šv. Petro aikštėje pakvietė pasimelsti už 26 kūdikius, kuriuos tą rytą pakrikštijo ir drauge suteikė ypatingą palaiminimą visiems pastaruoju metu pakrikštytiems vaikučiams, jaunimui ir suaugusiems, kurie neseniai priėmė įkrikščioninimo sakramentus arba ruošiasi juos priimti. „Kristaus malonė visada telydi jus“, – pasakė popiežius Pranciškus ir kvietė nepamiršti namų darbų, primindamas ir pakartodamas uždavinį, kad visi kada nors per šią savaitę pasitikrintų savo Krikšto datą. „Šiandien, per Jėzaus Krikšto šventę, prisiminkime savo Krikšto dieną, – kalbėjo jis. – Visi mes buvome pakrikštyti, padėkokime už šią dovaną. Savaime suprantama, kad ne visi žino savo Krikšto datą. Tad leiskite paraginti paklausti savo tėvų, senelių, krikštatėvių, arba nueiti į parapiją pasiteirauti. Labai svarbu žinoti Krikšto datą, nes tai švęstina diena“, – patikino Popiežius. Tai – mūsų, kaip Dievo vaikų, atgimimo data. Švęsti šią dieną reiškia patvirtinti mūsų priklausomumą Jėzui, kad gyventume kaip krikščionys, būdami Bažnyčios ir naujos žmonijos, kurioje visi yra broliai, nariais.


Netektys

A†A Kan. jubil. Petras Budriūnas

(1935 01 23–1965 04 13–2015 12 18)

Gruodžio 18 d. Panevėžyje mirė kan. jubil. Petras Budriūnas. Jis gimė 1935 m. sausio 23 d. Biržų rajone, Gulbinų kaime. 1943–1956 metais lankė Gulbinų pradinę, Kirdonių septynmetę ir Pabiržės vidurinę mokyklas. Nuo 1956 iki 1959 metų privalomąją karinę tarnybą atliko sovietinėje kariuomenėje, Gurjevsko aviacijos mechanikų mokykloje įgijo lėktuvų mechaniko išsilavinimą. Grįžęs dirbo Kraštų plytų fabrike. 1960 metais įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją, o 1965 m. balandžio 13 d. vysk. Petras Maželis suteikė kunigystės šventimus. Po šventimų kunigo tarnystę pradėjo Rokiškyje, nuo 1969 metų vikaru tarnavo Anykščiuose, iki 1976 metų aptarnavo ir Burbiškio parapiją. 1976 metais kun. P. Budriūnas paskirtas klebonu į Papilio parapiją ir 1978–1982 metais aptarnavo ir Kvetkus. 1982 metais paskirtas į Vabalninko ir Geidžiūnų parapijas, po metų iškeltas į Krekenavos parapiją ir klebono pareigas ėjo iki 2011 metų. Keletą metų tuo pat metu aptarnavo Vadaktėlių parapiją, devynerius metus buvo Panevėžio–Krekenavos dekanato dekanu. Vyskupo Juozo Preikšo 2001 m. birželio 12 d. paskirtas Panevėžio Katedros kapitulos kanauninku. Nuo 2011 metų talkino Krekenavos parapijoje altaristu, nuo 2014 metų rudens šią tarnystę atliko Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje.


Paminėjo pirmąsias mirties metinės

Sausio 15-osios vidurdienį Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje bendrai maldai rinkosi visi daugiau ar mažiau pažinoję kan. Algimantą Vincentą Kajacką (1932 12 21–1961 03 29–2015 01 16). Šv. Mišių aukai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC ir dvidešimt kunigų, į maldą jungėsi būrys tikinčiųjų. Prieš dienos gedulinę liturginę valandą vyskupas visus pakvietė maldai už neeilinį Vilkaviškio vyskupijos dvasininką, didžiąją savo gyvenimo dalį atidavusį naujų dvasininkų formavimui ir ugdymui.

Kanauninkas Saulius Filipavičius homilijoje prisiminė kanauninką Algimantą kaip neeilinį dvasininką, kuris tarnavo tik keturiose parapijose ir didumą savo gyvenimo atidavė Kauno kunigų seminarijai kaip vadovybės narys, o dar ilgesnį laiką kaip dėstytojas. Kalbėjusysis pastebėjo kad beveik visi susirinkę bendrai maldai už mirusįjį kunigai buvo jo studentai. Pamokslininkas, pasitikėdamas Dievo Gailestingumu, vylėsi, kad kanauninkas Algimantas jau Viešpaties artumoje, kur mes vieną dieną irgi tikimės patekti. Kalbėjusysis, artimai pažinojęs kanauniką, puikiai atskleidė jo santykį su šeima, dvasininkais, įvertino svarų indėlį gilinantis į Bažnyčios istoriją, liturgiją ir šiuos dalykus perduodant būsimosioms kunigų kartoms. Galiausiai pamokslininkas pateikė pavyzdį, atskleidžiantį mūsų ir Jėzaus santykį, kur kiekvienam iš mūsų amžinybėje Jėzus užduos tik vieną klausimą: ar myli mane? Ir mūsų gyvenimo atsakymas turėtų būti: Viešpatie tu viską žinai, tu žinai, kad tave myliu. Tokį atsakymą amžinybėje tikriausiai Viešpačiui pateikė kan. A. V. Kajackas. Tokį atsakymą Jam turime pateikti ir mes.


Migrantų jubiliejus su Popiežiumi

Sekmadienį popiežius pasveikino su Pasauline migrantų ir pabėgėlių diena. Sveikindamas etninių grupių atstovus iš Italijos, su daugybe kitų maldininkų dalyvavusius Vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus sakė, kad Gailestingumo jubiliejaus kontekste ši diena švenčiama kaip Migrantų jubiliejus.

Italijoje gyvenančių etninių mažumų atstovai, įskaitant ir lietuvių bendruomenės narius, į susitikimą su Šventuoju Tėvu atėjo su nacionalinėmis vėliavomis ir transparantais. Po „Viešpaties Angelo“ maldos visi procesijoje įžengė į Šv. Petro baziliką pro Šventąsias gailestingumo duris, dalyvavo iškilmingose šv. Mišiose, kurioms vadovavo Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos pirmininkas kard. Antonijus Marijas Veljas (Antonio Maria Vegliņ).


Lietuvos broliai ir seserys vienuoliai Kretingoje užbaigs Pašvęstojo gyvenimo metus

Sausio 23 dieną, šeštadienį, Kretingoje įvyks paskutinė bendra šventė, skirta Pašvęstojo gyvenimo metams paminėti. Joje dalyvaus atstovai iš daugelio Lietuvoje veikiančių vyrų ir moterų vienuolijų. Į šventę kviečiami ir visi norintieji joje dalyvauti.

„Šeštadienio renginys Kretingoje simboliškai užbaigs vienuoliams skirtus metus. Popiežiaus Pranciškaus paraginti visus metus bandėme iš arčiau parodyti mūsų, vienuolių, gyvenimą bei betarpiškai susitikti įvairius žmones. Todėl ir šį šeštadienį vėl nuoširdžiai kviečiame visus Lietuvos žmones susitikti“, – sakė vienas šventės iniciatorių, vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Pasak jo, pernai, minint vienuoliams skirtus metus, buvo suorganizuota išties daug veiklų: surengtas vienuolių simpoziumas, atvirų durų dienos, buvo rengiamos įvairios paskaitos, seminarai, Vienuolių palapinių šventė Vilniaus Bernardinų sode ir kt.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija