Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. vasario 5 d., Nr. 3 (246)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Parengimas santuokai – kaip katechumenatas

Sausio 22-ąją popiežius Pranciškus susitiko su Romos Rotos tribunolo teisėjais, pradedančiais naujus darbo metus. Romos Rota atlieka trečios instancijos teismo funkcijas iš visos Bažnyčios gaunamoms santuokos negaliojimo byloms ir šios rūšies bylos sudaro pagrindę šio tribunolo darbo dalį, dėl to ir kiekvienų metų pradžioje vykstančiuose susitikimuose su teisėjais Popiežius paliečia kurį nors šios srities bažnytinės teisės aspektą.

„Bažnyčia liudija begalinę gailestingą Dievo meilę šeimoms, ypač toms, kurias sužeidė nuodėmė arba gyvenimo sunkumai, – sakė popiežius Pranciškus. – Tačiau kartu Bažnyčia skelbia nepajudinamą tiesą apie santuoką pagal Dievo planą. Pernai ir užpernai vykusių dviejų šeimai skirtų Vyskupų Sinodo asamblėjų metu kolegialumo stiliumi ir dvasia gilinantis į šeimos problemas, buvo pabrėžta, kad neturi būti painiojama šeima, kurios norėjo Dievas, su kitų rūšių sąjungomis. Šeima, sudaryta ant neišardomos santuokos pagrindo, vieninga ir atvira gyvybei, yra Dievo ir Bažnyčios svajonė, prisidedanti prie žmonijos išganymo, – sakė Šventasis Tėvas. – Tačiau Bažnyčia, būdama motina ir mokytoja, gerai žino, kad tarp krikščionių yra ir tokių, kurie turi tvirtą tikėjimą, kurį nuolat palaiko jų liudijama artimo meilė, maitina malda ir sakramentinis gyvenimas, ir tokių, kurių tikėjimas silpnas, neišlavintas ir užmirštas. Vis dėlto, nepaisant šių skirtumų, reikia aiškiai pabrėžti, kad tikėjimo kokybė nėra esminė sąlyga, nulemianti santuokinį sutikimą. Dažnai pasitaiko, kad žmonės, tuokdamiesi skatinami natūralaus polinkio, santuokos sudarymo metu neturi aiškaus suvokimo, koks yra Dievo planas, ir tik vėliau šeimyniniame gyvenime atranda visa tai, ką Dievas Kūrėjas ir Išganytojas jiems skyrė. Tikėjimo formacijos trūkumai, santuokos vienybės, neišardomumo ir sakramentinio kilnumo nesuvokimas gali padaryti negaliojančia santuoką, tačiau tik tuo atveju, kai paveikia besituokiančiųjų valią. Dėl to turi būti labai kruopščiai ištirtas santuokos sakramentinio kilnumo suvokimas. Bažnyčia su vis nauja atsakomybe turi skelbti, kad santuoka ir jos esminiai elementai – palikuonių susilaukimas, sutuoktinių gerovė, vienybė, neišardomumas, sakramentiškumas – ne tik nedaugeliui skirtas idealus kelias, bet tikrovė, kurioje, Kristaus malonės padedami, gali gyventi visi pakrikštytieji. Dėl to Bažnyčia turi sutelkti visas įmanomas sielovados pajėgas, kad žmonės būtų tinkamai parengti santuokai, kad tai kaip siūlė kai kurie Sinodo tėvai, taptų naujos rūšies katechumenatu“.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija