Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. vasario 19 d., Nr. 4 (247)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Užsispyrimas yra nuodėmė

Sausio 18-osios, pirmadienio, Mišių Evangelijoje sakoma, jog žmonės priekaištavo Jėzui, kad jo mokiniai nesilaiko įprastos tvarkos, kad elgiasi kitaip negu kiti. Jėzus į tai atsako: „Niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

„Ką tai reiškia? – klausė popiežius Pranciškus, šiuos evangelisto Morkaus užrašytus Kristaus žodžius komentuodamas tą rytą aukotų Mišių homilijoje. – Ar tai reiškia, kad Jėzus keičia visą ankstesnę tvarką, lig tol galiojusį įstatymą? Ne! Jėzus tik sako, kad įstatymas turi tarnauti žmogui, kuris tarnauja Dievui, dėl to žmogaus širdis turi būti atvira. Jei bandome teisintis, kad „visada taip buvo“, vadinasi –  mūsų širdys uždaros. Jėzus mums sako: „Atsiųsiu jums Šventąją Dvasią ir ji jus ves į tiesos pilnatvę“. Jei tavo širdis bus uždara Dvasios naujumui, tu nežinosi visos tiesos. Tavo krikščioniškas gyvenimas bus tarsi sulopytas. Nauji lopai bus prisiūti prie seno susidėvėjusio pagrindo. Jei tavo širdis uždara, tu nesugebi naujam vynui parūpinti naujų vynmaišių. Užsispyrę krikščionys, manantys, kad visą laiką turi būti taip, kaip buvo lig šiol, nusideda stabmeldžiavimu. Jie elgiasi taip, tarsi eitų pas žynį ir klaustų: „Kas svarbiau? Tai, kas buvo vieną kartą pasakyta ir nesikeičia, tai, ką aš turiu savo uždaroje širdyje, ar tai, ką sako Viešpaties Žodis? Užsispyrimas yra nuodėmė, – sakė Pranciškus. – Užsispyręs krikščionis nusideda stabmeldyste. Tad ką gi daryti? Atverti širdį Šventajai Dvasiai ir klausti, kokia Dievo valia. Tokią žinią šiandien mums skelbia Bažnyčia. Jėzus tai labai aiškiai sako: „Naujam vynui nauji vynmaišiai“. Šventosios Dvasios naujumo ir Dievo staigmenų akivaizdoje turi atsinaujinti ir mūsų įpročiai. Viešpats teduoda mums atvirą širdį, – sakė Popiežius, – teduoda Šventosios Dvasios balsui atidžią širdį, kad sugebėtume suprasti, kas neturi keistis, kas yra pastovu, ir ką reikia keisti, kad sugebėtume priimti Šventosios Dvasios naujumą“.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija