Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. kovo 4 d., Nr. 5 (248)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Popiežius Meksikoje

Popiežius Pranciškus
rodo jo garbinamos Gvadalupės
Dievo Motinos atvaizdą

Šventasis Tėvas sutinkamas Mechiko oro
uoste tautiniais rūbais dėvičių vaikų.
Šalia stovi Meksikos prezidentas Enrikė
Penja Nietas ir jo žmona Andželika Rivera

Vasario 12-ąją, penktadienį, atsisveikinęs su Kuba, kur susitiko su Maskvos stačiatikių patriarchu Kirilu, popiežius Pranciškus atvyko į Meksiką. Lėktuvas po maždaug trijų valandų skrydžio iš Havanos nusileido Meksiko tarptautiniame oro uoste vakare, 19.30 val. vietos laiku, kai Lietuvoje buvo 3.30 val. nakties. Sostinės oro uoste jo laukė šalies prezidentas Enrikė Penja Nietas ir vyskupai. Sutiktuvės buvo neformalios, be oficialių kalbų ir valstybinių himnų. „Šiandien atvykstu kaip gailestingumo ir meilės misionierius, ir kaip sūnus, trokštantis pagerbti savo motiną, Gvadalupės Mergelę, – atvykęs sakė Pranciškus. – Meksika yra didelė šalis, su daugybe gamtos turtų ir bioįvairove, apimančia visą plačią jos teritoriją. Bet manau, kad didžiausias Meksikos turtas yra jaunimas, leidžiantis su viltimi žiūrėti į ateitį“. Popiežius paminėjo šeimos svarbą visuomenės gyvenime, visų teisę į būstą, darbą, maistą, teisingumą, sveiką ir taikią aplinką.

Verkiančiųjų ašaros niekada nenueina veltui

Vasario 13-osios šeštadienį Popiežius aukojo šv. Mišias Gvadalupės Dievo Motinos, Meksikos ir visos Amerikos globėjos, šventovėje ir kalbėjo apie vieną 1531 metų gruodžio rytą, kai indėnas Chuanas Diegas (šv. Jonas Didachas) stebuklingai susitiko su Švč. Mergele Marija. Ši šventovė saugo jo atminimą. „Turime tikėti, – sakė popiežius Pranciškus, – kad verkiančiųjų ašaros niekada nenueina veltui, kad jai padedant ir su ja Dievas tampa mūsų broliu ir bendrakeleiviu, kartu su mumis neša kryžių ir neleidžia, kad mūsų skausmai mus sugniuždytų“. Šv. Mišios baigėsi Gvadalupės Marijos paveikslo vainikavimu popiežiaus Pranciškaus iš Romos atvežtu vainiku.

Išgirsti tautos širdies šauksmą

Meksikos sostinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedroje įvyko popiežiaus Pranciškaus ir Meksikos vyskupų susitikimas. 2015 metų gruodį pateiktais duomenimis, šalyje buvo 176 vyskupai. Pranciškus jiems pasakė ilgą kalbą, patarė, padrąsino. „Jautriai ir pagarbiai nusilenkite, broliai, prieš savo žmonių giliąją sielą, dėmesingai tirkite ją ir atskleiskite jos paslaptingą veidą“, – sakė Pranciškus. Bet ir patys vyskupai turi pasižymėti šviesiu žvilgsniu, skaidria siela, šviesiu veidu. Popiežius perspėjo, kad dažnai tą žvilgsnį aptemdo pasaulio dvasia, materializmas, slaptų susitarimų iliuzijos, tuščias karjerizmas ir hegemonija, intrigos, interesai, apkalbos, pasitikėjimas šiandienos faraonų galia, o ne Dievu. Šiandieninis pasaulis yra sudėtingas, tačiau jame Dievas prašo tęsti misiją, išgirsti tautos širdies šauksmą ir į jį atsakyti. „Jei mūsų žvilgsnis neliudija, kad matėme Jėzų, tai mūsų žodžiai, kuriais primename Jį, bus tik tuščios retorinės figūros“. Prašydamas su meile žvelgti ir suprasti jaunuolius, Popiežius minėjo prekybą narkotikais, kurios apimtys ir priežastys, skleidžiamas smurtas kelia pavojų visai visuomenei ir Bažnyčiai. Nepakanka abstrakčių pasmerkimų, bet reikia drąsaus ir kantraus, visus apimančio darbo, kuris atsvertų tą visus galinčią sugriauti grėsmę. Popiežius prašė ypatingo žvilgsnio į čiabuvių tautas ir jų nuostabias kultūras, neretai suniokotas. „Jūsų praeitis yra turtų kasykla, kurią reikia iškasti, kuri gali įkvėpti dabartį ir nušviesti ateitį. Vargas, jei miegate ant altorių!“ – sakė Meksikos vyskupams Popiežius, perspėdamas apie atstumo nuo tikinčiųjų, nuo liaudies, tarpusavyje, kaip šaltumo, gėrėjimosi savimi pagundą. Jis paprašė vyskupų saugoti kunigus, nepalikti jų vienatvėje, neatiduoti širdį ryjančiam pasaulietiškumui, bet mokėti išklausyti juos ir tada, kai džiaugiasi, ir tada, kai verkia išdavę Viešpatį, linkėjo visose šiose situacijose nepristigti vyskupų tėviškumo.

Ligoninėje susitiko su vaikais

Vasario 14-ąją popiežius Pranciškus aplankė Meksiko pediatrinę ligoninę, pavadintą pirmojo direktoriaus daktaro Federiko Gomeso vardu, susitiko su joje gydomais vaikais, jų tėvais ir ligoninės personalu. Šiuo metu jos pacientų skaičius vos viršija du šimtus, tačiau tai – pavyzdinė ligoninė visos Meksikos mastu, joje dirba geriausi specialistai; šioje ligoninėje specializuojasi pediatrai iš visos Meksikos.

Nepasiduoti ydoms

Sekmadienį popiežius nuvyko į Ekatepeką, beveik du milijonus gyventojų turintį miestą, kuris yra Meksiko miesto konglomerato dalis. Dar visai neseniai, prieš keletą metų, šis priemiestis buvo įtrauktas į dešimties pavojingiausių vietų visoje šalyje sąrašą. Šioje nusikaltėlių ir prekiautojų narkotikais gaujų kontroliuojamoje teritorijoje įvyko šimtai žmogžudysčių, kurių niekas neišaiškino, čia nužudyta daugybė moterų ir jaunų mergaičių. Pastaraisiais metais valdžia dėjo daug pastangų civilinės tvarkos užtikrinimui šiame priemiestyje.

Šv. Mišių homilijoje Popiežius kalbėjo apie tai, kad Gavėnia yra laikas sutvarkyti jausmus, atverti akis neteisingumui, kuris kėsinasi į Dievo planą, nuplėšti kaukę toms pagundoms, kurios daužo Dievo atvaizdą žmoguje, kurios smukdo mus ir kitus, užtemdo tiesą, kuriai esame pašaukti. Pirmiausia, tai – turtų troškimas pasisavinant tai, kas yra visų, naudojant jį tik sau ar tik „saviems“, tai – duona, gauta kito vargo ar net gyvybės sąskaita. Sugedusioje šeimoje ar visuomenėje tokia duona yra maitinami vaikai. Kitas gundymas yra tuštybė, tokio prestižo ieškojimas, kuris remiasi nuolatiniu nuvertinimu tų, kurie yra „niekas“; siekimas penkių minučių šlovės. Galiausiai puikybė yra savęs iškėlimas virš visų „paprastų mirtingųjų gyvenimo“, meldžiantis kasdien – „ačiū Viešpatie, kad nesu kaip jie“.

Kartu su Meksikos indėnais

Pirmadienį, ketvirtąją kelionės dieną, popiežius Pranciškus išvyko į Meksikos pietinėje dalyje, už beveik tūkstančio kilometrų nuo sostinės, esančią Čiapas valstiją. Ten jo laukė du susitikimai – Mišios Šv. Kristoforo de las Kaso mieste ir susitikimas su šeimomis valstijos sostinėje Tukstla Gutjerese. Ypatingas šio pietinio Meksikos pakraščio bruožas yra jo etninė sudėtis: maždaug trečdalis gyventojų tarpusavy bendrauja ne ispaniškai, bet vietinėmis indėnų kalbomis. Iš viso Meksikoje iš 120 milijonų gyventojų, apie 15 milijonų priklauso maždaug penkiasdešimčiai etninių grupių, kalbančių savo kalbomis, kurioms vietiniu mastu pripažįstamas oficialus valstybinės kalbos statusas. Vis dėlto dėl įvairių kultūrinių, socialinių ir demografinių priežasčių, čiabuvių kalbos Meksikoje nyksta. Vis dažniau net ir kasdieniame bendravime naudojama ispanų kalba. Kitas čiabuviams, deja, būdingas bruožas yra socialinė atskirtis ir skurdas. Šv. Kristoforo de las Kaso mieste aukotose Mišiose Šventojo Rašto skaitiniai ir Visuotinės maldos kreipiniai buvo skaitomi keturiomis vietinėmis indėnų kalbomis. Liturgijoje buvo ir kitų čiabuvių tautų liaudies pamaldumui būdingų elementų. Popiežius homilijoje kalbėjo apie tai, kad čiabuvių gentys sistemingai buvo išstumtos į visuomeninio gyvenimo paribius. Vieni skelbė, kad jų kultūra ir tradicijos menkavertės. Kiti, galios ir pinigų troškimo apakinti, apiplėšė ir užnuodijo čiabuvių žemes. „Labai reikia prašyti už tai atleidimo!“ – sakė Šventasis Tėvas, sakydamas, kad čiabuviai reikalingi šiandieniniam vartojimo kultūros nuskurdintam pasauliui! Reikia jų senolių išminties! Reikia jų dosnumo ir dalijimosi kultūros!

Šeimoms linkėjo meilės

Vasario 15-ąją Čiapas valstijos sostinėje Tuksla Gutjerese popiežius Pranciškus miesto stadione, kuriame telpa apie 10 tūkst. žmonių, susitiko su šeimomis. Aikštėje prie stadiono buvo susirinkę dar apie 40 tūkstančių. Meksikiečių pamaldumo tradicijoje labai svarbi šventė yra santuokos jubiliejus. Tad ir čia šimtai sutuoktinių porų, mininčių savo santuokos 25-ąsias ir 50-ąsias metines, atnaujino santuokos priesaiką. Popiežius Pranciškus jiems kalbėjo apie Dievo paguodą ir padrąsinimą, kurį mums suteikia tikėjimas, apie kiekvieno širdyje jaučiamą tokios paguodos ir padrąsinimo poreikį, apie pareigą drąsinti vieniems kitus. Stiprinant šeimą, reikia suteikti būtinas socialines ir ekonomines garantijas, skatinti žmonių tarpusavio solidarumą. Šiandien matome, kaip šeima slopinama. Sakoma, kad tai jau atgyvenęs modelis, kad jam nėra vietos dabartinėje visuomenėje. Ne visada šeimos gyvenimas lengvas; dažnai būna skausmo ir vargo; gyvenant šeimoje neįmanoma išvengti raukšlių ir žaizdų. Tačiau jau geriau žaizdota šeima, kuri kiekvieną dieną stengiasi vadovautis meile, negu nuo uždarumo susirgusi visuomenė, gyvenanti patogiai, bet bijanti mylėti. Geriau šeima, klumpanti ir vis bandanti keltis, negu narcisizmu serganti visuomenė, siekianti tik prabangos ir patogumų.

Kunigams apie nusivylimą

Vasario 16-ąją Popiežius lankėsi Morelijos mieste, už poros šimtų kilometrų į vakarus nuo sostinės. Čia aukojo Mišias, kuriose dalyvavo kunigai, vienuoliai ir seminaristai, šia proga atvykę iš visų Meksikos vyskupijų. Homilijoje Popiežius priminė posakį: „Sakyk man, kaip tu meldiesi, o aš pasakysiu, kaip tu gyveni; sakyk man, kaip tu gyveni, o aš pasakysiu, kaip tu meldiesi“. Mūsų malda atspindi mūsų gyvenimą ir jis kalba apie mūsų maldą. Maldos išmokstama taip, kaip išmokstama vaikščioti ir kalbėti. „Kokios pagundos gresia mums šiandien? Manau, – sakė popiežius Pranciškus, – kad galime jas apibendrinti vienu žodžiu – nusivylimas, pasidavimas. Sunkumų, su kuriais kasdien susiduriame, akivaizdoje velnias su mumis kovoja savo mėgiamiausiu ginklu – gundo mus nusivilti ir pasiduoti, užsidaryti zakristijose, pasislėpti tariamai saugiuose apkasuose“. Pasak Popiežiaus, labai svarbu pasižiūrėti į mūsų gundymų istoriją, kad galėtume aiškiau suvokti, kas esame ir ko verti. Juk ne viskas nuo mūsų prasidėjo ir ne viskas mumis baigsis.

Didžiausias turtas yra jaunimas

Vasario 16-osios popietę Popiežius atvyko į miesto stadioną, kuriame jo laukė jaunimas iš visos Meksikos. „Jūs esate Meksikos ir Bažnyčios turtas, – kalbėjo Pranciškus. – Jūs esate turtas, kurį reikia paversti viltimi. Esate pirminė medžiaga, su kuria reikia dirbti. Negali būti vilties, jei tau trūksta savigarbos ir pasitikėjimo savimi, jei kiti tave nuvertina, atstumia, verčia tave jaustis antrarūšiu ar net ketvirtarūšiu. Ar tu manai, kad žmogaus vertė priklauso nuo to, kiek jis turtingas?“ Žinoma, sunku jaustis tautos turtu, kai neturi darbo, kai nepaisoma tavo teisių. Tačiau Kristus gali viską paversti viltimi; jis mus žadina iš apgaulingų sapnų, nori išvaduoti iš skurdo, atstūmimo, vergystės. Popiežius ragino Meksikos jaunimą nepasiduoti lengvo gyvenimo, greito uždarbio pagundai, įsiveliant į prekybos narkotikais ir nusikalstamumo pinkles.

Jubiliejus su kaliniais

Paskutinę vizito Meksikoje dieną popiežius Pranciškus praleido Sjudad Chuareso mieste, šalies šiaurėje, prie pat sienos su JAV. Popiežiaus aplankytame kalėjime šiuo metu yra apie 3000 kalinių, dauguma vyrų, bet yra ir nedidelis moterų skyrius. Popiežiaus susitikimas su kaliniais vyko kalėjimo kieme, dalyvavo apie 700 kalinių, kalėjimo personalas, savanoriai ir kapelionai. Popiežius kaliniams sakė, kad svarbu nutraukti užburtą smurto ir nusikalstamumo ratą. Ištisus dešimtmečius klaidingai manėme, kad visa tai galima išspręsti izoliavimu, atskyrimu, įkalinimu, problemos paslėpimu nuo žmonių akių. Nekreipėme dėmesio į tai, kas iš tiesų mums turėtų labiausiai rūpėti – žmonių gyvenimas, jų šeimų ir tų, kurie labiausiai nuketėjo nuo smurto, gyvenimas. Dievo gailestingumas mums primena, kad kalėjimai yra mūsų visuomenės gyvenimo kokybės rodikliai. Dažnai jie yra nutylėjimų, apsileidimų ir atmetimo kultūros simptomai, bylojantys, kad visuomenė liovėsi tikėti gyvenimu, kad savo vaikus paliko likimo valiai. Visuomenės saugumo problemų neįmanoma išspręsti vien įkalinimu; jos turi būti sprendžiamos pašalinant struktūrines ir kultūrines priežastis, žeidžiančias visuomenės audinį. „Atvykau švęsti Gailestingumo jubiliejų su jumis, kad žinotumėt, jog galite pradėti rašyti naują savo gyvenimo istoriją, tačiau neužmirškite, kad jums skirta ir prisikėlimo galia, Dievo gailestingumas, kuris visa daro nauja“, – sakė Šventasis Tėvas.

Darbininkams ir darbdaviams

Paskutinę vizito Meksikoje dieną popiežius Pranciškus susitiko su darbo pasaulio atstovais – ne tik darbininkais, bet ir su darbdaviais, verslininkais ir pramonės įmonių vadovais. Kreipdamasis į juos, popiežius sakė, kad visiems turi rūpėti, kad žmonės turėtų darbą, kad kiekvienas būtų naudingas visuomenei, kad jaunimas turėtų ateitį. Deja, dabar viešpatauja ekonominės naudos paradigma, kuri nulemia ir žmonių tarpusavio santykius. Siekiama, kiek įmanoma, didesnio pelno bet kuria kaina ir tuoj pat. Tai ne tik kenkia verslo etikai, bet ir užmirštama, kad pati geriausia investicija yra į žmones, į šeimas. Visi visuomenės nariai turi rūpintis visų gėriu, nes visų likimai tarpusavy susiję. „Žinome, kad nelengva suderinti visų darbo pasaulio dalyvių interesus, bet žinome, kad labai daug žalos padaroma tuomet, kai nebandoma susitarti, – sakė Popiežius.

Prie paminklinio kryžiaus

Šventasis Tėvas apaštališkąją kelionę Meksikoje užbaigė simboliškai Meksikos ir JAV pasienyje, prie monumentalaus kryžiaus Sjudad Chuareso parodų arenos zonoje, kurioje aukojo paskutiniąsias šv. Mišias Meksikoje. Paminklinis kryžius pastatytas prie pat valstybes skiriančios metalinės tvoros. Popiežius prie kryžiaus pasimeldė ir suteikė palaiminimą migrantams, žuvusiems bandant pereiti sieną, esantiems JAV, įkalintiems arba JAV policijos ieškomiems. Pagerbdamas aukas Popiežius prie kryžiaus padėjo gėlių puokštę.

Po kelionės popiežius Pranciškus sakė, kad jo vizitas buvo atsimainymo patirtis, ir pagyrė Meksikos tikinčiuosius už atvirą ir tvirtą tikėjimą, nors patyrė daug sukrėtimų, priespaudos, pažeminimo ir smurto.

Popiežiaus Pranciškaus kelionės Meksikoje renginiuose, įskaitant atėjusius pasveikinti, kai jis važiavo iš vieno renginio į kitą, ir į Mišias šešiuose miestuose, dalyvavo daugiau kaip 10 milijonų 500 tūkstančių žmonių. Pranciškaus kelionė į Kubą ir Meksiką yra dvyliktoji pontifikate ir 149-oji apaštališkoji kelionė moderniaisiais laikais nuo popiežius Pauliaus VI kelionės į Izraelį ir Jordaniją 1964 metais, kai pradėtos skaičiuoti popiežių kelionės.

Pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija