Visuomet gyvas ir veiklus

Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios altorių puošia Šv. Kazimiero paveikslas

Šv. Mišių koncelebracija Vėžaičių šv. Kazimiero šventovėje. Centre – vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ, dešinėje – vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM

Eucharistinė procesija Autorės nuotrauka

Kiekviena tauta turi savo šventuosius – krikščioniško gyvenimo pavyzdžius ir globėjus. Lietuva kol kas turi tik vieną – šventąjį Kazimierą, kilusį iš Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Gediminaičių dinastijos. Jis yra Lietuvos ir ypatingas lietuvių jaunimo Globėjas, bet Lietuvoje vis dar per mažai pažįstamas. Romoje veikia Popiežiškoji Šv. Kazimiero kolegija. Pasaulyje yra daug šventovių, bažnyčių, skirtų šv. Kazimiero garbei, Lietuvoje jų yra ar ne 14.

Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia, pastatyta 1784 metais, yra viena seniausių Lietuvoje. Didžiojo šios šventovės altoriaus paveiksle pavaizduotas nuostabus įvykis, susijęs su šv. Kazimiero vardu. Tai aprašoma istoriniuose šaltinuose. 1518 metais prie Dauguvos susitelkė gausi maskviečių kariuomenė, siekusi užimti Polocką, kuris tada priklausė Lietuvai. Negausiam lietuvių būriui reikėjo persikelti per patvinusią Dauguvą. Kariams belūkuriuojant, staiga prieš lietuvių armiją pasirodė baltai apsirengęs jaunas Riteris, jojantis ant balto žirgo. Jis drąsiai puolė prie upės, duodamas ženklą, kad kariuomenė sektų paskui jį. Toje vietoje upė buvo seklesnė. Lietuvių armija, persikėlusi per upę, puolė priešą ir apgynė Polocką. Kai kova baigėsi, dingo ir paslaptingasis Riteris. Carinės priespaudos metais (1795–1915) buvo uždrausta šv. Kazimiero šventė kovo 4-ąją, neleista giedoti giesmių, kuriose šauktasi šv. Kazimiero globos.

1963 m. sausio 8 d. į Vėžaičius atvyko sovietiniai pareigūnai kartu su Gargždų ir Kretingos milicininkais. Pasišaukę Vėžaičių kleboną, įsakė tuojau iš centrinio altoriaus išimti šv. Kazimiero ant balto žirgo paveikslą. Kadangi jis buvo gerai įtvirtintas, vienas iš atvykusių iš Vilniaus pareigūnų jį išlupo kirviu. Sunaikinto paveikslo liekanas sovietiniai pareigūnai išsivežė. Tolesnis paveikslo likimas nežinomas. Dailininkas Antanas Kmieliauskas pagal senų žmonių pasakojimus 2006 metais atkūrė šį paveikslą. Tų pačių metų rugpjūčio 26 dieną paveikslas pašventintas ir vėl yra pagrindiniame Vėžaičių bažnyčios altoriuje.

Šiemet kovo 4 dieną Vėžaičių bažnyčios šventovėje vyko Šv. Kazimiero atlaidai. Į juos kunigai, maldininkai atvyksta ir iš kitų parapijų. Šiemet gausus maldininkų būrys atvyko iš neseniai įkurtos, dar tik bažnyčios statybą pradedančios Slengių parapijos (Klaipėdos r.), dalyvavo maldininkai iš Šilalės, Klaipėdos, Telšių ir Gargždų, Telšių kunigų seminarijos klierikai, apie 15 kunigų. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ. Vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM pamoksle vaizdžiai ir įtikinami pasakojo apie šv. Kazimiero kelią į šventumą, nors karaliaus rūmai nebuvo tam palanki vieta. Jis turėjo atremti išmėginimą valdžia ir turtais, nugalėti išdidumo pagundą. Karalaitis Kazimieras buvo patrauklios išvaizdos, gerai išsilavinęs, paprastai ir maloniai bendraujantis, sąmojingas, taikliai ir vaizdžiai kalbantis pašnekovas. Jis gyveno gailestingumu, rūpinosi visais, ypač tais, kurie buvo neteisingai skriaudžiami. Našlėms, mažiems našlaičiams, nelaimių prislėgtiems jis buvo gynėjas, globėjas, tėvas. Karalaitis buvo maldos vyras, meldėsi už savo tėvus ir Valstybės reikalus. Jėzus buvo jo gyvenimo centras. Jo karališka kilmė rodo, kad šventaisiais gali tapti ir turtuoliai, ir paprasti žmonės, ir ne tik senatvėje, bet ir pačiame jaunystės žydėjime.

Po šv. Mišių vyko eucharistinė procesija. Po to šventovės rektorius vicedekanas kun. Viktoras Daujotis dėkojo į atlaidus atvykusiems svečiams, moksleiviams, parapijiečiams, kunigams, vyskupams.

Šventieji gyvi ir veiklūs kaip dvasiniai žmonių, tautų palydovai. Neužmirškime šv. Kazimiero, į jį galima kreiptis ir būti išgirstam. Verta pasiskaityti, geriau susipažinti su šv. Kazimiero gailestingumu, reikalingu mums ir dabar.

Kazimiera Sipienė

Klier. Raimundo Zimkos nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“