Popiežius prie Koliziejaus: Kryžius – Dievo meilė ir žmogaus nuodėmė

Popiežius Pranciškus Koliziejuje apmąsto Kristaus kančią

Maldininkai Kryžiaus kelio procesijoje Romos Koliziejuje

Didžiojo penktadienio vakarą popiežius Pranciškus vadovavo Kryžiaus keliui prie Koliziejaus – prieš beveik du tūkstantmečius pastatyto didžiulio amfiteatro, kuris yra vienas geriausiai išsilaikiusių antikos paminklų Romoje. Jis yra ir pirmaisiais amžiais vykusių krikščionių persekiojimų simbolis.

Kryžiaus kelias, susidedantis iš tradicinių keturiolikos stočių, prasidėjo Koliziejaus viduje ir baigėsi ant gretimos kalvos, priešais didingos Maksencijaus bazilikos liekanas. Kryžių pakaitomis nešė Romos vyskupijos šeimų ir Bažnyčios karitatyvinėje veikloje dalyvaujančių savanorių atstovai, tikintieji iš Sirijos, kelių Europos, Afrikos, Azijos ir Amerikos šalių, Šventosios Žemės kustodijos pranciškonai ir Popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Augustinas Valinis (Agostino Vallini). Meditacijas keturiolikai stočių šiemet parengė italas kardinolas Galtjeras Basetis (Gualtiero Basseti). Kryžiaus kelio meditacijų tema – „Dievo gailestingumas“.

Maždaug pusantros valandos trukusį Kryžiaus kelią prie Koliziejaus užbaigė popiežiaus Pranciškaus malda:

„Kristaus Kryžiau, dieviškosios meilės ir žmogiškojo neteisingumo simboli, didžiausios aukos ir kvailo egoizmo simboli, mirties įranki ir prisikėlimo priemone, klusnumo ženkle ir išdavystės emblema, ešafote ir pergalės vėliava.

Kristaus Kryžiau, ir šiandien matome tave tarp  mūsų seserų ir brolių, kurie yra žudomi ir deginami gyvi, kuriems kapoja galvas barbarų kalavijai, kitiems bailiai tylint.

Kristaus Kryžiau, ir šiandien tave matome vaikų ir moterų veiduose, tarp pavargusių ir išsigandusių žmonių, kurie bėga nuo karų bei smurto ir sutinka tik rankas nusiplaunančius Pilotus. […].

Kristaus Kryžiau, dar ir šiandien tave matome tarp fundamentalizmo ir religijos sekėjų, kurie niekina Dievo vardą ir jį naudoja savo neapsakomam smurtui pateisinti.

Kristaus Kryžiau, matome tave tarp tų, kurie nori tave pašalinti iš viešųjų vietų, išstumti iš pagoniško visuomenės gyvenimo laicizmo ar netgi lygybės, kurios tu pats mus išmokei, vardan.

Kristaus Kryžiau, matome tave tarp galiūnų ir prekiautojų ginklais, kurie kursto karo žaizdrą nekaltų brolių krauju ir savo vaikus maitina kruvina duona.

Kristaus Kryžiau, matome tave tarp išdavikų, kurie už trisdešimt sidabrinių parduotų kiekvieną.

Kristaus Kryžiau, dar ir šiandien tave matome tarp nesąžiningų ir korumpuotų asmenų, kurie užuot saugoję bendrą gėrį ir dorovę, parsiduoda varganoje amoralumo rinkoje.

Kristaus Kryžiau, matome tave tarp kvailių, kurie statosi sandėlius netvariems savo turtams, nekreipdami dėmesio į prie jų slenksčio mirštantį Lozorių.

Kristaus Kryžiau, matome tave tarp naikinančių mūsų „bendrus namus“, egoistiškai griaunančiuose būsimų kartų ateitį.

Kristaus Kryžiau, matome tave tarp savo artimųjų apleistų senelių, neįgalių žmonių ir vaikų, kurie badauja atstumti mūsų egoistiškos ir veidmainės visuomenės.

Kristaus Kryžiau, šiandien tave matome Viduržemio ir Egėjo jūrose, tapusiose nepasotinamomis kapinėmis, mūsų nejautrios ir nuskausmintos sąžinės atspindžiu.

Kristaus Kryžiau, tu esi begalinės meilės atspindys ir kelias į Prisikėlimą; šiandien matome tave tarp gerų ir teisių žmonių, kurie daro gera nelaukdami, kad kiti jais gėrėtųsi ir jiems plotų. [...].

Kristaus Kryžiau, tave matome tarp gailestingų žmonių, kuriems gailestingumas – aukščiausia teisingumo ir tikėjimo išraiška.

Kristaus Kryžiaus, matome tave trp paprastų žmonių, kurie džiugiai kasdien gyvena savo tikėjimu ir laikosi Dievo įsakymų.

Kristaus Kryžiau, matome tave tarp atgailaujančiųjų, kurie, suvokdami savo nuodėmingumą, šaukia: Viešpatie, atsimink mane savo Karalystėje!

Kristaus Kryžiau, matome tave tarp palaimintųjų ir šventųjų, kurie sugeba eiti per tikėjimo naktį neprarasdami pasitikėjimo tavimi ir be pretenzijos suprasti tavo slėpiningą tylėjimą.

Kristaus Kryžiau, matome tave šeimose, kurios ištikimai ir vaisingai gyvena savo santuokinį pašaukimą. […].

Tavyje, Šventas Kryžiau, matome mylintį Dievą ir neapykantą, užvaldančią ir apakinančią širdis ir protus tų, kurie renkasi ne šviesą, bet sutemas.

Kristaus Kryžiau, Nojaus laive, kuris išgelbėjai žmoniją iš nuodėmės tvano, išgelbėk mus nuo blogio ir nuo Piktojo. Dovydo Soste ir amžinos dieviškos sandoros antspaude, pažadink mus iš tuštybės pagundų. Meilės šauksme, sužadink mumyse Dievo, gėrio ir šviesos troškimą.

Kristaus Kryžiau, padėk mums suprasti, kad tekanti saulė yra stipresnė už nakties sutemas, kad tariamą blogio pergalę išsklaido tuščias kapas ir Prisikėlimo bei Dievo meilės tikrumas ir kad niekas jų negali aptemdyti ar sumenkinti. Amen“.

© 2016 „XXI amžius“