Trečiadienio katechezė apie Velykų tridienį ir Gailestingumo jubiliejų

„Mūsų mąstymas apie Dievo gailestingumą šiandien įveda į Velykų tridienį. Išgyvensime Ketvirtadienį, Penktadienį ir Šeštadienį kaip tą stiprųjį laiką, kuris leis labiau suprasti didįjį mūsų tikėjimo slėpinį – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Viskas per šias tris dienas kalba apie gailestingumą, nes leidžia apčiuopti, kiek toli siekia Dievo meilė“, – bendrąją Didžiojo trečiadienio audienciją Šv. Petro aikštėje pradėjo popiežius Pranciškus, tęsdamas jubiliejinių katechezių ciklą apie gailestingumą. „Dievas iš tiesų save duoda kiekvienam iš mūsų, – tęsė jis. – Slėpinys, kurį garbiname šią Šventąją savaitę, yra didi meilės istorija, nežinanti kliūčių. Jėzaus kančia tęsiasi iki pasaulio pabaigos, nes yra dalijimosi kančiomis su visa žmonija istorija, nuolatinis dalyvavimas kiekvieno iš mūsų asmeniniuose įvykiuose. Velykų tridienis yra meilės dramos atminimas, teikiantis tikrumą, jog nebūsime palikti gyvenimo išbandymuose“.

Popiežius Pranciškus apžvelgė kiekvieną Velykų tridienio dieną.

Didįjį ketvirtadienį Jėzus įsteigė Eucharistiją, kuri byloja apie Jo auką ant Golgotos kalno. Norėdamas padėti mokiniams suprasti savo meilę, plauna jiems kojas, dar kartą savo pavyzdžiu parodo, kaip jie turės elgti. Eucharistija yra meilė, kuri tampa tarnavimu, Jėzaus buvimas, rodantis troškimą pasotinti kiekvieną alkstantį, ypač silpniausius, kad galėtų liudyti pasaulio sunkumuose. Duodamas save kaip maistą, Jėzus sako, kad turime išmokti jį laužyti duoną ir dalintis su kitais.

Didysis penktadienis yra meilės viršūnė. Jėzaus mirtis, ant kryžiaus save patikint Tėvui, kad visam pasauliui būtų pasiūlytas išgelbėjimas, išreiškia meilę, kuri duodama iki galo, kuri nori pasiekti visus, kuri aprėpia kiekvieną vietą ir kiekvieną epochą. Tai – neišsenkamas išsigelbėjimo šaltinis kiekvienam iš mūsų.

Didysis šeštadienis – Dievo tylos diena. Turime stengtis, kad ji iš tiesų tokia būtų. Kape paguldytas Jėzus su visa žmonija dalijasi mirties drama. Tai – tyla, kuri prabyla ir išreiškia meilę. Dievo Sūnus pasiekia tuštumą, kurią tik begalinis Tėvo gailestingumas gali užpildyti. Dievas tyli, bet dėl meilės. Šią dieną tyli meilė tampa gyvenimo Prisikėlimo laukimu. „Mums būtų gera pagalvoti apie Dievo Motinos laukimą“, – pridūrė Šventasis Tėvas, nurodydamas, kad Marija yra Didžiojo šeštadienio „Ikona“.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, kalbame apie didį meilės ir gailestingumo slėpinį. Mūsų žodžiai yra skurdūs, jų nepakanka, kad jį išreikštume. Mums gali padėti vienos merginos – Julijonos iš Norvičo, mažai žinomos mistikės, – patirtis. Ji neturėjo išsilavinimo, jos žodžiai apie Jėzų buvo paprasti, bet gilūs. Popiežius pacitavo mistikės pasakojimą apie regėjimą.

„Tada mūsų gerasis Viešpats manęs paklausė: „Ar esi patenkinta, kad kentėjau dėl tavęs?“ „Taip, gerasis Viešpatie, tau labai dėkoju. Taip, gerasis Viešpatie, būk palaimintas“, – pasakiau. Tada Jėzus, gerasis Viešpats, tarė: „Jei tu esi patenkinta, tai ir aš esu. Kęsti kančią dėl tavęs man džiugu, laimė, amžinas džiūgavimas; jei galėčiau kentėti dar daugiau, taip ir padaryčiau“.

„Štai toks, – sakė popiežius Pranciškus, – yra mūsų Jėzus, kiekvienam sakantis: „Jei galėčiau kentėti dar daugiau, taip ir padaryčiau“. Šie žodžiai gražūs ir leidžia suprasti bekraštę Viešpaties meilę kiekvienam iš mūsų. Leiskime, kad Jo meilė mus apkabintų. Šiomis dienomis žvelkime į Viešpaties kančią ir mirtį, priimkime širdyje jo meilės didumą, ir kaip Dievo Motina šeštadienį tyloje laukime Prisikėlimo“, – pasakė popiežius Pranciškus,  užbaigdamas savo katechezę.

*

Prieš katechezę Popiežius sveikino maldininkų minią, po katechezės jos esminės mintys buvo perskaitytos anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, portugalų, arabų ir lenkų kalbomis, pačiam Šventajam Tėvui priduriant keletą sveikinimo žodžių tomis kalbomis kalbantiems piligrimams, kurių, atvykusių čia švęsti Velykų, šiuo metu Romoje yra daug.

Šventasis Tėvas prabilo apie antradienio tragediją Briuselyje, apie teroro aktus, kurie nužudė apie tris dešimtis žmonių ir daug sužeidė. Nors dar tą pačią dieną buvo paskelbta Popiežiaus užuojautos telegrama, trečiadienio audiencijoje jis pridūrė: „Iš naujo kreipiuosi į visus geros valios žmones, kad susivienytų smerkdami žiaurius piktadarius, skleidžiančius tik mirtį, terorą ar baimę. Visus prašau būti ištvermingus maldoje ir prašyti Viešpaties per šią Šventąją savaitę paguosti skaudančias širdis ir atversti širdis žiauraus fundamentalizmo apakintų žmonių, užtariant Mergelei Marijai. Sukalbėkime maldą „Sveika, Marija“, – pakvietė popiežius Pranciškus ir paprašė pasimelsti už visus žuvusius, sužeistuosius, jų šeimų narius ir Belgijos žmones.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“