Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. gegužės 20 d., Nr. 10 (253)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Paminėtas kunigo 90-metis

Gegužės 12-osios popietę Kaune,  Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje, Katalikų teologijos fakulteto bendruomenė, būrys dėstytojų, kunigų, seminaristų, buvusių mokinių ir bičiulių paminėjo kunigo profesoriaus Jono Juraičio (1926–1950–2010) 90-metį. Konferencijos dalyvius aulos fojė savo giedru veidu fotografijose pasitiko pats kunigas J. Juraitis jo atminimui surengtoje parodoje.

„Šis susitikimas skirtas prisiminimui – priartinti atminčiai ir sudabartinti džiaugsmui, kurį patyrėme bendraudami su kunigu Jonu“, – sakė buvęs jo mokinys vyskupas Kęstutis Kėvalas, kviesdamas įsigyventi į tą dovaną, kuri daugeliui buvo pažintis su šiuo ypatingu žmogumi. Ypatinga buvo ir ši šilta, iš tiesų „nevaldiška“ konferencija, paremta autentiškais liudijimais ir prisiminimais.

Iniciatyvos šitaip paminėti 90-ąjį kun. J. Juraičio gimtadienį sumanytojai Vaidilė Šumskienė ir prof. Jonas Čepinskis, giminaitis Antanas Januška minėjo jį kaip tikrą kunigą, nereiklų buičiai, neieškantį patogumų ir asketišką, savo gyvenimą paskyrusį dvasiniams dalykams, pažinimui, pagalbai Lietuvos žmonėms – jis grįžo iš Šveicarijos į atsikuriančią Lietuvą 1991 metais kaip filosofijos dėstytojas, kad pasidalytų savo žiniomis dar tik besikuriančiame universitete. Jis buvo ir VDU Senato narys, o jo nuopelnai Lietuvai įvertinti 2003 metais Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi (kurį kukliai atsiėmė lietuvių ambasadoje Šveicarijoje).

Nors paskutinį dešimtmetį sugrįžo į Šveicariją (be kita, jis ilgus metus nuo pat atvykimo į savo pirmąją parapiją Gluringene buvo Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapelionas), nuolat gyvai domėjosi Lietuvos gyvenimu, nuo kurio buvo atplėštas visus 50 metų. Jo namai Termeno miestelyje buvo paženklinti užrašu „Lituania“. „Dievas padeda per kitą“, – sakė kunigas Jonas, savo santaupomis nuolat rėmęs studentus, katalikų žiniasklaidos bendradarbius Lietuvoje.

„Esame jo paliesti, tiksliau – sukrėsti“, – taip apie susitikimus su kunigu Juraičiu atsiliepė vienas iš jo mokinių, VDU KTF dėstytojas Artūras Lukaševičius. Jis ir kiti kalbėjusieji – vysk. Kęstutis, Gediminas Karoblis – minėjo gyvą, su patirtimi susijusį jo dėstymą, dialogą su jaunais studijuojančiais žmonėmis, jo humorą, tiesumą ir sykiu bendravimo gilumą, dėmesingumą pašnekovui – atrodydavo, kad jis turi apsčiai laiko, visą amžinybę. Šiais „žodžio infliacijos“ laikais kun. J. Juraitis išsiskyrė jautrumu žodžiui. Žodis jam buvo gyvas, apčiuopiamas, konkretus, – anot jo paties, kalba „turi turėti skonį ir širdį“, o „juraitiškoji“ formulė tekstui buvusi „minimali apimtis ir maksimali įtampa“.

Po konferencijos jos dalyviai už kun. Juraičio gyvenimą, pasak vyskupo Kęstučio, už jo meilę gyvenimui, žmogui, žodžiui susirinko padėkoti į šv. Mišias Jėzuitų bažnyčioje.

„Kunigas Jonas savo gyvenimu liudijo, kad yra Dievas – konkretus, mylintis ir esantis tarp mūsų“, – sakė homilijoje t. Aldonas Gudaitis, primindamas, jog nesyk ir pats kun. J. Juraitis yra sakęs savo gyvas ir įsimenančias homilijas šioje Kauno bažnyčioje.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija