Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. birželio 3 d., Nr. 11 (254)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Naujas Panevėžio vyskupas

Vysk. Linas Genadijus Vodopjanovas OFM
Kun. Kazio Žąsyčio nuotrauka

Kun. Linas Genadijus Vodopjanovas OFM,
2000-ųjų vasarą po Primicijų
su mama Palmyra prie Nidos Marijos,
Krikščionių Pagalbos, bažnyčios
Gedimino ŽILINSKO (ELTA) nuotrauka

Su močiute

Gegužės 20 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus naujuoju Panevėžio vyskupu paskyrė dabartinį Telšių vyskupijos augziliarą Genadijų Liną VODOPJANOVĄ OFM. Kol paskirtasis vyskupas perims vyskupijos valdymą, vyskupijai toliau vadovaus arkivyskupas Lionginas VIRBALAS SJ apaštalinio administratoriaus teisėmis.

Genadijus (vienuolinis vardas Linas) Vodopjanovas gimė 1973 m. birželio 8 d. Neringoje, Telšių vyskupijoje. Baigęs vidurinę mokyklą Nidoje, įstojo į Mažesniųjų Brolių vienuolyną Kretingoje. Nuo 1992 iki 1993 metų atliko noviciatą Kenebunkporte, Meino valstijoje (JAV). 1993 m. birželio 4 d. davė pirmuosius pranciškonų įžadus. Nuo 1993 iki 1995 metų mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos fakultete. Nuo 1995 iki 2000 metų studijavo Italijoje, Veronos Studio teologico „S. Bernardino“ prie popiežiškojo universiteto „Antonianum“ ir 2000 m. gegužės 26 d. gavo teologijos bakalauro laipsnį. 1996 m. rupjūčio 15 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje davė amžinuosius įžadus, pasirinkdamas vienuolinį Lino vardą. 2000 m. liepos 15 d. toje pačioje bažnyčioje vysk. Antanas Vaičius įšventino kunigu. Inkardinuotas Mažesniųjų brolių Lietuvos Šventojo Kazimiero provincijoje. 2000 metais buvo paskirtas Kretingos parapijos vikaru. 2001–2004 metais ėjo Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyno gvardijono pareigas. 2003–2004 metais dirbo Kretingos parapijos klebonu, 2004–2007 metais – Šiaulių Kryžių kalno vienuolyno gvardijonu. 2007–2010 metais ėjo noviciato magistro pareigas. 2007 metais išrinktas Lietuvos Mažesniųjų brolių Šventojo Kazimiero Provincijos viceministru 2007–2013 metų kadencijai. Nuo 2010 metų ėjo Kretingos parapijos klebono pareigas. 2012 m. vasario 11 d. Popiežius Benediktas XVI tėvą Genadijų Liną Vodopjanovą paskyrė Telšių vyskupijos vyskupu augziliaru, suteikdamas jam Quizos vyskupo titulą. 2012 m. balandžio 14 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupo generalvikaru. 2014 m. spalio 28 d. išrinktas LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininku. 2016 m. gegužės 20 d. paskirtas Panevėžio vyskupu.

Pateikiame ištrauką iš interviu su vysk. Linu Vodopjanovu, pavadinto „Kai viską planuoja Dievas“, spausdinto „XXI amžiuje“ (2012 03 23, nr. 12).

Oficialios Jūsų biografijos sakiniai gana trumpai nusako tai, koks buvo Jūsų kelias į kunigystę. Gal galite šiek tiek daugiau papasakoti apie savo tėvus, aplinką, kurioje augote?

Gimiau ir augau Nidoje, šeimoje buvau vienturtis vaikas: mama – paprasta darbininkė, tėtė – buvęs sovietinės armijos karininkas. Kai augau, Nidoje nebuvo bažnyčios. Iki 1988 metų, kai ją grąžino, tame pastate veikė muziejus. Taigi šiame Kuršių mariomis nuo Lietuvos atskirtame krašte aplinka katalikiškam gyvenimui buvo labai savotiška. Į bažnyčią vaikščioti neturėjau galimybių. Tik 1988-aisiais, kai grąžino bažnyčią, o man jau buvo 15 metų, aš galėjau pradėti į ją eiti.

O kur Nidos žmonės melsdavosi iki 1988-ųjų, kai sugrąžino bažnyčią? Kur vaikai priimdavo Pirmąją Komuniją? Kur ir kada Jūs pats ją priėmėte? Ką žmonės darydavo, norėdami katalikiškai susituokti, pakrikštyti ar palaidoti?

Kaip kam išeidavo. Krikštydavo ir vaikai Pirmąją Komuniją dažniausiai priimdavo nuvykę į Klaipėdą arba į kitą Lietuvos vietą pas senelius. Aš irgi buvau pakrikštytas ir Pirmąją Komuniją priėmiau Jurbarke – ten gyveno mano senelė. Prisimenu, kad tada klebonas buvo kun. Mykolas Buožius. Nidos žmonės, norėdami katalikiškai palaidoti, dažnai likdavo be kunigo patarnavimų – retai kas ryždavosi iš už 50 km esančios Klaipėdos jį atsivežti. Viskas pasikeitė 1988 metais, kai Nidos Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčią buvo pavesta aptarnauti broliams pranciškonams. Į Nidą atvažiuodavo broliai Astijus Kungys, Benediktas Sigitas Jurčys, Adolfas Pudžemys, Gediminas Numgaudis (tada dar nebuvęs kunigu). Labai patiko jų bendravimas su žmonėmis ir veikla. Todėl 1991 metais, baigęs Nidos vidurinę mokyklą, susižavėjęs pranciškonais, įstojau į Kretingos pranciškonų vienuolyną ir pradėjau postulatą.

Turbūt jau tada galvojote apie kunigystę?

Kai atėjau į pranciškonų vienuolyną, gyvenau, klausdamas Dievo, kokiu keliu eiti toliau. Iš tiesų pirmaisiais metais labai rimtai nemąsčiau apie tolimesnę ateitį ir jos neplanavau, juk dažnai būna, kad jei ateini su planais, jie gali neišsipildyti, nes viską planuoja Dievas. Manau, kad vienuolija nėra planų pildymosi vieta...

Bet ir toliau ėjote kunigystės link. Iš Kretingos vienuolyno keliavote tolyn anapus Atlanto ir noviciatą atlikote pas JAV pranciškonus? Papasakokite apie tai, kaip sekėsi.

Taip, 1992–1993 metais atlikau noviciatą pas JAV pranciškonus lietuvius Meino valstijos Kenebunkporto mieste. Ten galėjau kalbėti lietuviškai, nes beveik visi pranciškonai buvo lietuviai, todėl tikrai nebuvo sunku. Tik, būdamas noviciate, visus metus negalėjau grįžti į Lietuvą.

1993 metais įstojote į Kauno Kunigų seminariją, taigi apsisprendėte siekti kunigystės. O po trejų metų vėl išvykote iš Lietuvos – į Italiją, studijuoti Veronos pranciškonų studijų namuose. Taigi turėjote mokytis ir italų kalbos? Ar nebuvo sunku? Kokia būdavo Jūsų kasdienybė?

Veronoje buvo pranciškonų kunigų seminarija. Taigi kasdienybė – kaip ir kiekvienoje seminarijoje: malda, studijos, paskaitos. Bet čia jau papildomai reikėjo mokytis ne tik italų kalbos, bet ir bandyti suprasti italų kultūrą, tradicijas. Italų kalbos užsieniečius moko specialioje mokykloje, kurią ir man teko lankyti.

Koks toliau bus Jūsų ryšys su Kretingos pranciškonų bendruomene?

Tai yra mano šeima, o aš ir toliau išliksiu šios bendruomenės nariu, tik kitoje tarnystėje.

Pasiekęs tokios karjeros, turbūt norėtumėte kam nors padėkoti?

Labiausiai už didžiulį rūpestį mano gyvenimo kelyje esu dėkingas mamai.

Kalbino Romas BACEVIČIUS

Preliminariais duomenimis, vyskupo Lino Genadijaus Vodopjanovo OFM ingresas į Panevėžio Katedrą ir oficialus Panevėžio vyskupijos perėmimas vyks liepos 16 dieną.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija