Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. birželio 3 d., Nr. 11 (254)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Sekminių atlaidai Vilniaus Kalvarijose

Daugiametę tradiciją Vilniaus Kalvarijose, sutraukdavusią tūkstančius tikinčiųjų ir įgavusią autentiškas, nenykstančias prasmes, šiemet gegužės 12–15 dienomis tęsė ir puošė gausus būrys atlaidų dalyvių.

Pirmąją šventės dieną, ketvirtadienį, bendruomenės nariai nuo ryto iki vakaro šv. Mišių paskirtomis valandomis adoravo Švč. Sakramentą. Penktadienį tradiciškai buvo švenčiama kunigų ir vienuolių diena, kurią įprasmina einamas ilgiausias Lietuvoje Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias. Jo metu arkivyskupijos dvasininkams teko galimybė Kryžiaus kelio stotis apmąstyti individualiai, meditacijų paruošimo užduotis paskirsčius daliai dalyvaujančių dvasininkų.

Šeštadienį, šeimų, vaikų ir jaunimo dieną, ryte atlaidų programą pradėjo šv. Mišios, joanito br. Jurgio aukojamos prie Marijos Sopulingosios koplyčios Kalvarijų Kryžiaus kelyje, po to – mažasis Kryžiaus kelias ir agapė. Programa jaunimui prasidėjo popiet, ji šiemet turėjo temą – „Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Kor 3, 17). Katechezę skaitė ir programą pradėjo teologas Valdas Mackela, vėliau parapijos jaunimą ir svečius pakvietė iškeltus klausimus apsvarstyti improvizuotose grupelėse. Jaunimo šventei beįsibėgint, gausiomis vaišėmis pasistiprinus, jaunimas Emanuelio bendruomenės buvo pakviestas į šlovinimą ir šv. Mišias, kurias koncelebravo gausus būrys jaunimo bičiulių – kunigų, vėliau įsijungusių ir į tradicinį Šviesos kelią, šiemet išlaikiusį labai lengvą, bičiulišką, džiugią atmosferą.

Sekmadienį, Sekminių dieną, diena brėško su gausiu lietumi, pasikėsinusiu į sklandžią pagrindinės atlaidų dienos eigą, bet – akivaizdu – niekam nesutrukdžiusiu. Tradicinis didysis Kryžiaus kelias, einamas visų šventėje dalyvaujančių piligrimų, ir šv. Mišios pievoje, – Sekminių dienos kulminacija, kurią įprasmina ir Sutvirtinimo sakramentas Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo suteiktas gausiam tikinčiųjų būriui. Po pagrindinės šventės dalies – tradicinė kareiviška košė didžiojoje pievoje, saule prašvitęs dangus ir Vilniaus kolegijos folkloro ansamblio „Želmuo“ liaudies dainos bei šokiai, sukvietę dar užtrukti šventės pratęsimui.

Lina Japertaitė

Vilnensis.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija