Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. rugpjūčio 26 d., Nr. 16 (259)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai

Popiežiaus Pranciškaus kelionė Lenkijoje

Šv. Mišių aukojimas
prie Čenstakavos šventovės

Liepos 27–31 dienomis popiežius Pranciškus lankėsi Lenkijoje. Tai buvo penkioliktoji jo apaštališkoji kelionė. Popiežius Pranciškus iš Romos atskrido į Krokuvą. Pagrindinis Šventojo Tėvo kelionės tikslas – susitikti su viso pasaulio jaunimu, susirinkusiu į Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje. Keturi pagrindiniai jo susitikimai su jaunimu įvyko Kryžiaus kelio apmąstymų metu, vigilijos šventėje ir baigiamosiose šv. Mišiose liepos 31-osios, sekmadienio, rytą. Be to, Popiežius lankėsi Čenstakavos šventovėje, buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje, Universitetinėje pediatrijos ligoninėje Krokuvoje ir Dievo gailestingumo šventovėje Lagievnikuose.

„Šv. Jono Pauliaus II“ tarptautiniame Krokuvos Balice oro uoste liepos 27-ąją Šventąjį Tėvą pasitiko Lenkijos prezidentas Andžejus (Andrzej) Duda su žmona, Krokuvos arkivyskupas Stanislavas Dzivišas (Stanislaw Dziwisz) ir du vaikučiai. Iš oro uosto popiežius nuvažiavo į Vavelį, į buvusią Lenkijos karalių pilį, kurios kieme įvyko jo oficialus susitikimas su Lenkijos valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais ir diplomatiniu korpusu – iš viso dalyvavo apie 800 žmonių. „Pirmą kartą lankausi Vidurio Rytų Europoje, džiaugiuosi pradėdamas nuo Lenkijos, tarp kurios nepamirštamų vaikų buvo Jonas Paulius II, Pasaulio Jaunimo dienų idėjos pradininkas“, – sakė popiežius Pranciškus. „Mane visuomet žavėjo gyvas istorijos jausmas, kurį turėjo Jonas Paulius II. Kai kalbėdavo apie tautas, jis pradėdavo nuo jų istorijos, paminėdamas jų žmogiškuosius ir dvasinius lobius“, – sakė popiežius Pranciškus. Tautinei bendruomenei labai svarbu suvokti savo tapatybę, kuri remiasi žmogiškuoju, socialiniu, politiniu, ekonominiu, religiniu paveldu. Popiežius priminė, kad valstybė, Bažnyčia ir visuomenė turi lydėti ir konkrečiai padėti visiems, kurie yra atsidūrę sunkiose situacijose, kad vaikas niekada nesijaustų kaip našta, o kaip dovana, kad nebūtų apleistų, pažeidžiamų ir vargstančių šeimų.


Kunigystės pašaukimo užuomazga buvo knyga

Vyskupas Juozas Žemaitis MIC
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Rugpjūčio 30-ąją Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas ŽEMAITIS MIC švęs savo gyvenimo 90-metį. Gimęs 1926 m. rugpjūčio 30 d., kunigu įšventintas 1949 m. rugsėjo 25 d., dirbo vikaru Veiveriuose, Marijampolėje, 14 metų klebonavo Simne, 1967–1989 metais buvo Šakių klebonas ir dekanas. 1989 m. kovo 18 d. konsekruotas vyskupu, be to, priėmė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje. Sulaukęs Kanonų teisės kodekse numatytos 75-erių metų amžiaus ribos, jis atsistatydino iš Vilkaviškio vyskupo ordinaro pareigų ir 2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II jo prašymą priėmė. Šiuo metu Vilkaviškio vyskupas emeritas gyvena Marijampolėje, Marijonų vienuolyne. Nuoširdžiausiai sveikindami ganytoją sulaukus šios garbingos sukakties, „Kataliko“ skaitytojus kviečiame paskaityti ištrauką iš interviu su juo, kurį spausdino „XXI amžius“.


Vysk. Kęstutis Kėvalas apie tai, kur Bažnyčiai skauda labiausiai

Vysk. Kęstutis Kėvalas
Modesto Patašiaus
(„Lietuvos rytas“) nuotrauka

Neretai kalbame apie tai, kokia turėtų būti teisinga pozicija vienu ar kitu klausimu. Diskutuojame apie tai, ką sako Bažnyčia. Šį kartą su vysk. Kęstučiu Kėvalu susitikome pasikalbėti apie Bažnyčią ir aptarti tuos klausimus, kurie dažnai atrodo per sunkūs ar per sudėtingi analizuoti. Pristatome jautrų ir atvirą pokalbį apie tai, kur klysta ir kaip savo klaidas taiso Bažnyčia.

Pradėti norėčiau apie finansus. Ar Bažnyčioje vyksta finansinis atsiskaitymas? Jei taip, tuomet kaip?

Taip. Atsiskaitymas vyksta Bažnyčios viduje. Parapijos atsiskaito Kurijai, nes kiekviena parapija veda finansų knygą, ir visi finansai, kurie ateina į parapiją, turi būti užpajamuoti. Jeigu aukos, tai turi būti parašyta, kiek aukų priimta, kokį sekmadienį. Į parapijos knygą turi būti įrašytos tą sekmadienį per šv. Mišias surinktos aukos arba nurodytas patarnavimas ir auka. Viskas yra knygoje, kurioje ir įplaukiantys, ir išplaukiantys pinigai turi turėti pateisinamą dokumentą. Visa tai ateina į Kuriją. Vizitacijos metu vyskupas, lankydamas parapiją, paprastai paima parapijos knygas ir peržiūri, kaip jos vedamos, kaip registruojamas krikštas, santuoka. Vienos knygos tikrinamos vietoje, kitos vežamos į Kurijos buhalteriją. Buhalterė sutikrina, ar viskas atitinka pagal surinktus dokumentus: pajamų orderius ir sąskaitų išrašus. Deja, tikrovė tokia, kad gali pasitaikyti nesąžiningumo. Tai įmanoma. Dėl to mes ir vežame tas knygas. Jei būtų ipso facto, „niekur nieko nevyksta“, „jokių problemų“, tai knygos nebūtų tikrinamos.


Popiežius Porciunkulėje: prašykime atleidimo ir atleiskime

Rugpjūčio 4-ąją, ketvirtadienį, popiežius Pranciškus aplankė Porciunkulę – Pranciškaus Asyžiečio prieš aštuonis šimtmečius atstatytą koplyčią, nuo kurios prasidėjo pranciškoniškojo dvasingumo ir Mažesniųjų brolių ordino istorija. Ši vieta davė pradžią garsiesiems Porciunkulės atlaidams. Prieš 800 metų Pranciškaus Asyžiečio prašomas popiežius Honorijus III suteikė galimybę pelnyti visuotinius atlaidus visiems, kas rugpjūčio 2-ąją lankys Porciunkulės koplyčią. Iš pradžių atlaidų privilegija buvo suteikta tik Porciunkulės koplyčiai; dabar jie švenčiami visame pasaulyje. Porciunkulės koplyčią popiežius Pranciškus lankė antrą kartą. Pirmąkart jis čia atvyko 2013 m. spalio 4 d., kai Asyžiuje pagerbė šv. Pranciškų Asyžietį, kurio vardą pasirinko tapęs Popiežiumi.


Nepamirštamos Pasaulio jaunimo dienos

Liepos 19 dieną 150 jaunuolių iš Telšių vyskupijos, 1500 piligrimų iš Lietuvos, ir net 2,5 mln. iš viso pasaulio pradėjo savo kelionę Krokuvon, į Pasaulio jaunimo dienas. Šilalės rajonui atstovauti teko garbė 20 piligrimų, suburtų iš Šilalės ir Kaltinėnų, kuriuos lydėjo seserys Darata ir Loreta bei mokytoja Aida. Lenkijon vykome kartu su Klaipėdos bei Tauragės piligrimais. Kelionėje dalyvavo ne tik seserys, bet ir Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios klebonas kan. Vilius Viktoravičius.

Pirmąją savaitę šilališkiai gyveno Balstogėje pas juos priėmusias šeimas. Pirmąsias dienas praleidome susipažindami su parapija, apsilankėme Kunigų seminarijoje bei muziejuje, susitikome su kitų šalių jaunimu. Dalyvavome šv. Mišiose bei vigilijoje Dievo Gailestingumo šventovėje, kurioje vyko vakarinės pamaldos. Trečioji diena prasidėjo kelione traukiniu į Sokolką, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Šventojo vandens šventovėje klausėmės istorijos apie vietovę bei ten įvykusį stebuklą. Žiūrėjome meninę Kristaus kančios interpretaciją. Vakarop kepėme dešreles ant laužo, žaidėme futbolą, dainavome, meldėmės, giedojome bei susipažinome su dar daugiau ten atvykusių bendražygių.


Gyvojo Rožinio draugijos kongresas

Maldininkų procesija
aplink Salako bažnyčią

Rugpjūčio 6 dieną Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios parapijoje (Zarasų dekanatas) vyko XII Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio maldos mylėtojų kongresas „Sveika, Gailestingumo Motina“. Jį galima drąsiai vadinti ir nacionaliniu, kadangi, žvelgiant į dalyvių gausą, reikia manyti, jog jis tikrai peraugo Panevėžio vyskupijos ribas. Šiemet jame dalyvavo per tūkstantį svečių praktiškai iš visų Lietuvos vyskupijų (nebuvo tik Vilkaviškio ir Telšių vyskupijų atstovų).

Kongresas, kuriam Salako parapijiečiai, vadovaujami klebono kun. Egidijaus Vijeikio, rengėsi keletą mėnesių, prasidėjo Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Jį garbinimui išstatė kraštietis Kauno Gerojo Ganytojo parapijos vikaras kun. Nerijus Pipiras.

Vėliau svečias br. kun. Vincentas Tamošauskas, OFM Cap vedė katechezę. Jis dalijosi mintimis apie Rožinio maldą, apie jos galią ir reikšmę. Pasibaigus katechezei, bažnyčios šventoriuje vyko Rožinio procesija. Buvo kalbami Kančios slėpiniai. Maldai vadovavo br. Vincentas, o ją paįvairino Zarasų parapijos choras, vadovaujamas Gražvydo Gasparavičiaus. Salako parapijos Gyvojo Rožinio draugijos nariai buvo parengę penkias stoteles, jose atsispindėjo penki kančios slėpiniai. Daug prasmės šiandien turi paprasta drobė, paprastas beržinis kryžius ant žmogaus pečių, jaunimo nešamos žvakės, sodo žiedai, laukų akmuo... Šią maldą ir iškilmingas šv. Mišias tiesiogiai transliavo „Marijos radijas“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija