Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. rugsėjo 23 d., Nr. 18 (261)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai


 

Šilinių atlaidai keitė žmonių dvasią

Šv. Mišių auka pagrindinę
atlaidų dieną

Šiluvoje baigėsi ilgiau kaip savaitę vykę didieji Šilinių atlaidai, šiemet apdovanoti puikiu oru, praturtinti kultūrine programa, maldininkų širdyse įrašytomis malonėmis. Daugybė žmonių priėmė Sutaikinimo sakramentą, atlaidų dienomis išdalyta daugiau kaip 32 tūkst. komunikantų. Aikštė prieš Baziliką būdavo pilna piligrimų ir vakarinių šv. Mišių metu. Baigiantis atlaidams Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas ragino džiaugtis ne tuo, kas išoriškai įspūdinga, bet kas keičia žmogaus dvasią. Ganytojai turėjo progą skelbti Dievo žodį, iškeldami opiausius Lietuvos tikinčiųjų rūpesčius, primindami Gailestingumo metais popiežiaus Pranciškaus akcentuojamas mintis.

Pagrindinę atlaidų dieną švęsti Gailestingumo jubiliejaus atvyko apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana). Tos dienos popietę Šiluvą pasiekė beveik 800 Gailestingumo žygio iš Kryžių kalno į Šiluvą dalyvių, vadovaujamų Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio.


Vėliava su Šiluvos Dievo Motinos atvaizdu – Vašingtono bazilikai

Kauno arkivyskupas Lionginas
Virbalas įteikia vėliavą su Šiluvos
Dievo Motinos atvaizdu Lietuvos
Vyskupų Konferencijos delegatui
užsienio lietuvių sielovadai
prel. Edmundui Putrimui
Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Spalio 9 dieną nacionalinėje Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje bus minimas joje įkurtos Šiluvos koplyčios 50-metis. Jai, sveikindamas su sukaktimi, Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas padovanojo vėliavą su Šiluvos Dievo Motinos atvaizdu, sukurtą dailininkės Silvijos Knezekytės. Kauno arkivyskupijos dovana įteikta švenčiant didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje čia su grupe Europos šalyse lietuviams tarnaujančių kunigų apsilankiusiam LVK delegatui užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundui Putrimui, kurio iniciatyva 2014 m. spalio 5 d. buvo įsteigtas Šiluvos koplyčios Vašingtone jubiliejaus komitetas. Šilinių atlaiduose kasmet meldžiamasi ir už išeivijos lietuvius, kurie niekada nepamiršo savo tėvynės, jos žmonių, nuolat palaiko malda ir aukomis. Ši vėliava – dvasinės dviejų šventovių giminystės ženklas, niekada nenutrūkstančių mūsų dvasinių ryšių su tautiečiais, kuriuos įkvepia, palaiko ir laimina pati Mergelė Marija, simbolis.


Pašnekesys su kaimo klebonu

Kan. Juozas Janulis: „Neleiskime užgesti dvasingumui“

Raguvos ir Traupio klebonas
kan. Juozas Janulis

Emigracija, ieškant sotesnio kąsnio, girtavimas, kai kam tapęs gyvenimo būdu, tuština miestus ir kaimus. Kaip tokiu metu sugeba išlaviruoti kunigai, įsipareigoję nešti šviesą ir gėrį, aptarnaujantieji kelias parapijas? Apie tai žurnalistas Bronius VERTELKA kalbasi su Raguvos ir Traupio klebonu kan. Juozu JANULIU.

Turite aptarnauti kelias parapijas. Papasakokite apie kiekvieną. Kiek yra parapijiečių, kokia dalis jų sekmadieniais lankosi bažnyčioje? Kas tie aktyviausieji šventadienį švenčiantys žmonės?

Turiu dvi parapijas. Didesnėje, Raguvos, gyvena apie 1,5 tūkstančio, Traupio – maždaug tūkstantis žmonių. Traupio parapijoje dar yra Balelių koplyčia, kurioje kiekvieną sekmadienį aukoju šv. Mišias. Bendruomenės pirmininkas yra sakęs: kada vyksta balsavimas, sąrašuose būna apie 420 žmonių, turinčių teisę balsuoti. Nuo tada prabėgo keleri metai, per tą laiką ne vieną Balelių gyventoją palaidojo.


Gražus ir dinamiškas Bažnyčios vystymasis

Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius

Liepos 1 dienos „Kataliko“ numeryje skelbėme, kad Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos nariai už dvasinį ir moralinį autoritetą bei visuomeninę ir labdaros veiklą rajono garbės piliečiu paskelbė iš Aukštalaukio kaimo kilusį Gardino (Baltarusija) vyskupą Aleksandrą Kaškevičių. Šiandien spausdiname interviu su juo, skelbtą Vilniuje lenkų kalba leidžiamame katalikų laikraštyje „Spotkania“ („Susitikimai“).

Interviu su Gardino vyskupijos ordinaru vyskupu Aleksandru Kaškevičiumi, buvusiu Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos klebonu.

Šiemet yra Jūsų kunigystės 40-metis ir vyskupo tarnystės 25-metis. Kuo Ekscelencijai šios sukaktys yra svarbios?

Šiais metais tos dvi datos – kunigystės sakramento ir vyskupo mitros suteikimo – man duoda progą padėkoti Aukščiausiam už pašaukimą ir už juntamą Jo globą mano pasirinktame kelyje.


Vyriausiam Lietuvos kunigui – 100 metų

Kun. jubil. Vladas Kremenskas 2011 metais
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Rugsėjo 12 dieną Panemunėlio parapijos kunigui jubiliatui Vladui Kremenskui sukako 100 metų. Šiuo metu jis yra vyriausias Lietuvos kunigas. Su šiuo garbingu jubiliejumi kunigą pasveikino Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, generalvikaras kun. Eugenijus Styra, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Rokiškio dekanato dekanas kun. Eimantas Novikas, Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis. Kunigas jubiliatas dar šį sausį šventęs 75-uosius kunigystės metus, spindėjo žvalumu. Už ilgus gyvenimo ir tarnystės metus dėkojame Dievui ir meldžiame sveikatos bei stiprybės. Beje, vyriausiu Lietuvos kunigu V. Kremenskas tapo rugpjūčio 2-ąją, kai mirė iki tol vyriausiu buvęs 103-uosius ėjęs mons. Jonas Voveris.

 


Kazachstane paskelbtas naujas palaimintasis

Palaimintasis
kun. Vladislovas Bukovinskis

Rugsėjo 11-ąją, sekmadienį, Karagandoje, Kazachstane, palaimintuoju buvo paskelbtas kun. Vladislovas Bukovinskis (Wladyslaw Bukowinski) – komunistų valdžios persekiotas tikėjimo ir artimo meilės liudytojas, kurio gyvenimą popiežius Pranciškus pavadino gailestingumo darbų sielai ir kūnui kondensatu.

Vladislovas Bukovinskis gimė 1904 m. gruodžio 22 d. Berdyčivo mieste, kuris tuo metu priklausė Rusijos imperijai, tarpukario metais – Lenkijai, o dabar – Ukrainai. Kai po Pirmojo pasaulinio karo jo gimtąjį miestą užėmė bolševikai, Vladislovas su motina persikėlė į Lenkiją. Baigęs gimnaziją, Jogailos universitete Krokuvoje pradėjo studijuoti teisę ir politikos mokslus. Suprasdamas, kad jo pašaukimas – kunigystė, nebaigęs studijų universitete įstojo į Krokuvos kunigų seminariją. 1931 m. birželio 28 d. jam buvo suteikti kunigystės šventimai.


Dvasinio atsinaujinimo apaštalė

„Palaimintoji Mama Antula užtikrino Kristui didžiąją dalį Pietų Amerikos“. Tuo įsitikinęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato). Argentinietė pasaulietė pašventė visą savo gyvenimą dvasinio atsinaujinimo pratyboms, kaip dvasinei sveikatai būtiniems vaistams, populiarinti. Palaimintosios pastangas lydėjo sėkmė, ir jos pradėtas darbas nenutrūko po jos mirties 1799 metais. Jos įsteigti Buenos Airių rekolekcijų namai tebeveikia pagal paskirtį.

Mama Antula vadinta Marija Antanė de Paz y Figueroa (1730–1799), viena šviesiausių Bažnyčios Argentinoje XVIII amžiuje asmenybių, popiežiaus Pranciškaus dekretu paskelbta Bažnyčios palaimintąja. Beatifikacijos iškilmėms Argentinoje, Santjago del Estero, palaimintosios gimtojo miesto, katedroje vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas A. Amatas, kuris beatifikacijos ceremonijų išvakarėse pasidalijo įžvalgomis apie naują Bažnyčios palaimintąją.


Meksike iškilo tiksli Siksto koplyčios kopija

Vienas iš didžiausių meno šedevrų, kuriuos Romoje gali išvysti maldininkai ir turistai, yra Siksto koplyčia Vatikano muziejų viduje, ištapyta Mikelandželo, Perudžino, Botičelio ir kitų didžiausių to meto meistrų. Visame pasaulyje galima atrasti atvaizdų ir reprodukcijų iš Siksto koplyčios. Tačiau meksikiečiai tuo nepasitenkino ir padarė kai ką daugiau – pastatė Siksto koplyčios kopiją, o jos viduje galima pamatyti visas freskas, kurios yra Vatikane. Meksikos sostinės centre iškilusi kopija yra 20 metrų aukščio ir 70 ilgio, kiek ir originalioji koplyčia, o bendras freskų, pasak konstruktorių, nukopijuotų „milimetro tikslumu“, plotas matuojamas šimtais kvadratinių metrų. Koplyčios kopija kainavo daugiau kaip du milijonus eurų. Jos inauguracija birželio pradžioje Meksikos sostinėje buvo didelis kultūrinis įvykis, kuriame buvo galima pamatyti Meksikos vyriausybės, Bažnyčios ir Vatikano muziejų atstovus. Pagal sumanymą koplyčią bus galima lankyti nemokamai. Vienu metu joje tilps apie 500 asmenų. Koplyčia sukonstruota taip, kad ją galima išardyti ir vėl pastatyti. Tad ji keliaus po didžiuosius Meksikos miestus trejus metus, tikintis, kad per tą laiką ja galės pasigrožėti keliasdešimt milijonų asmenų. Sostinėje koplyčią buvo galima aplankyti iki liepos pabaigos.


Pasišventusi apaštalė

Sardinijoje, Sasaryje, Kodrongianos miestelyje, šeštadienį palaimintąja paskelbta Elizabeta Sana (1788–1857), našlė pasaulietė, pasauliečių pranciškonų ordino narė, priklausiusi ir Šv. Vincento Paločio (Vincenzo Pallotti) įkurtam katalikų apaštalatui. Iškilmingoms beatifikacijos Mišioms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelas Amatas (Angelo Amato). Likusi našle, penkių vaikų motina buvo ir savo kraštiečių mergaičių ir moterų dvasinė mokytoja, jos namai tapo tarsi maža dvasinė oratorija. 1831 metais ji išsiruošė į piligrimystę į Šventąją Žemę, tačiau pablogėjus sveikatai liko Romoje. Ji atsidavė maldai ir tarnystei ligoniams bei vargšams. Jos būstas tapo gyvo tikėjimo, atsidavusio gailestingumo ir artimo meilės šventove. Elizabetos tikėjimas, viltis ir malda įsikūnijo į meilę artimui, ypač stokojantiems ir vargstantiems, jos pačios šeimai. Jos kasdienė ištvermė sunkumuose ir šiandien krikščionims yra svarbus pavyzdys. Negalėdama iš Romos grįžti pas šeimą dėl sunkios sveikatos būklės, ji daug kentėjo, tačiau nepalūžo, pasitikėjo Dievu, susitaikė su nauja situacija ir tarnavo kitiems, likdama ištikima Evangelijai ir Bažnyčiai.


Mirė garsus egzorcistas

T. Gabrielius Amortas

Rugsėjo 16 dienos vakare Romoje mirė t. Gabrielius Amortas (Gabriele Amorth), Romos vyskupijos egzorcistas, rašytojas, paskaitininkas, kurio knygos išleistos daugybe kalbų, taip pat ir lietuviškai. Jis buvo 91 metų ir, kaip rašoma, Pauliečių kongregacijos, kuriai jis priklausė, pranešime, pastarosiomis savaitėmis turėjo sunkią plaučių komplikaciją.

Egzorcizmo tema kaitina visuomenės vaizduotę, dažnai virsdama legendiniais ar ekstravagantiškais pasakojimais. Tačiau tai buvo tolima t. Amortui, kuris ne kartą yra apgailestavęs dėl neatsakingo jo vardo ar žodžių naudojimo.

Keliuose interviu jis yra sakęs, kad, apsilankęs keliose dešimtyse tūkstančių susitikimų, su tikrais velnio apsėdimais, kurių nereikia painioti su psichikos ir kitokiais sutrikimais, yra susidūręs apie šimtą kartų. Tai – realus, bet labai retas faktas. Tačiau, kaip kalbėjo vienoje paskaitoje 2005 metais, visiems be išimties tenka susidurti su kitokiu demonų veikimu – gundymu. Tai – pagrindinis būdas „gundyti žmogų blogiui, nutempti jį nuo Dievo, įtraukti į pragarą: visi patiriame demonų gundymus nuo gimimo iki mirties. Taip pat ir Jėzus sutiko būti gundomas demono“. To neišvengia nei šventieji, nei jis pats, nepriklausomai savo amžiaus ir patirties, pabrėžė t. Amortas. Ką daryti? Visada reikia stengtis atsiversti ir sugrįžti pas Dievą, melstis, laikytis arti Viešpaties, gauti Sakramentus, vengti klaidų. „Kol esame pasaulyje, turime kovoti“, – tada sakė egzorcistas.


National Geographic: „Marija, galingiausia pasaulio moteris“

2015 metų gruodžio mėnesio žurnalo „National Geographic“ numerio viršelyje – Apreiškimo Švč. Mergelė Marija, švelniai nuleidusi akis žemyn, šalia – užrašas „Marija, galingiausia pasaulio moteris“. Nedažnai pasaulietinė spauda suteikia tokius titulus nuolankiajai Dievo Motinai, kurią katalikai nuoširdžiai, karštai myli. „Marija beveik nekalba Naujajame Testamente, tačiau jos atvaizdas ir paveldas žinomi ir gerbiami visame pasaulyje“, – rašoma žurnalo „National Geographic“ straipsnyje „Kaip Švč. Mergelė Marija tapo galingiausia pasaulio moterimi“. Kas skatina sekuliarų pasaulį domėtis Marija? Kas jo akyse Mariją padaro tokią galingą? Marija skiriasi nuo įtakingiausių mūsų dienų pasaulio žmonių. Joks kitas asmuo netapo toks galingas dėl savo paklusnumo ir nuolankumo. Tik dėl Dievo galios Marija tokia įtakinga. Straipsnis papuoštas įspūdingomis nuotraukomis. Į mus žvelgia veidai, kurie kalba įtikinamiau nei žodžiai pačiame tekste. Meilė ir emocijos akivaizdžios, kai jie meldžiasi Marijai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija