Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. rugsėjo 23 d., Nr. 18 (261)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

National Geographic: „Marija, galingiausia pasaulio moteris“

2015 metų gruodžio mėnesio žurnalo „National Geographic“ numerio viršelyje – Apreiškimo Švč. Mergelė Marija, švelniai nuleidusi akis žemyn, šalia – užrašas „Marija, galingiausia pasaulio moteris“. Nedažnai pasaulietinė spauda suteikia tokius titulus nuolankiajai Dievo Motinai, kurią katalikai nuoširdžiai, karštai myli. „Marija beveik nekalba Naujajame Testamente, tačiau jos atvaizdas ir paveldas žinomi ir gerbiami visame pasaulyje“, – rašoma žurnalo „National Geographic“ straipsnyje „Kaip Švč. Mergelė Marija tapo galingiausia pasaulio moterimi“. Kas skatina sekuliarų pasaulį domėtis Marija? Kas jo akyse Mariją padaro tokią galingą? Marija skiriasi nuo įtakingiausių mūsų dienų pasaulio žmonių. Joks kitas asmuo netapo toks galingas dėl savo paklusnumo ir nuolankumo. Tik dėl Dievo galios Marija tokia įtakinga. Straipsnis papuoštas įspūdingomis nuotraukomis. Į mus žvelgia veidai, kurie kalba įtikinamiau nei žodžiai pačiame tekste. Meilė ir emocijos akivaizdžios, kai jie meldžiasi Marijai.

Straipsnyje populiariu stiliumi, vietomis gana sekuliariai, pateikiamas žvilgsnis į Marijos asmenį, pateikiama ir apreiškimų schema – tiek patvirtintų, tiek nepatvirtintų Bažnyčios, gilinamasi į pamaldumo Marijai fenomeną, vardijami stebuklingi pagijimai, liudijimai, trumpai pažvelgiama į pamaldumo ištakas bei tradicijas įvairiuose regionuose, į Marijos ikonografiją. Primenama, kad, krikščionybei tapus oficialia religija Romos imperijoje ir ėmus plisti Europoje, Marija buvo vaizduojama kaip įtakinga figūra, stovinti šalia imperatorių, pasidabinusi purpuru ir auksu. Prasidėjus antrajam tūkstantmečiui, apie XII amžių, pastebimas ryškus pokytis – ji tampa švelnia motiniška figūra, ypač vienuolynuose į ją imta kreiptis kaip į motiną.

Teksto autorė Morin Ort (Maureen Orth) gvildena ne tik katalikų pamaldumą Marijai, bet ir musulmonų tradiciją ją pagerbti: pasak jos, apie Mariją Korane rašoma labai pagarbiai, todėl tarp musulmonų atsiranda nemažai tokių, kurie lanko katalikų šventoves pagerbdami Mariją. Beje, Mergelės Marijos apsireiškimai paveikė kai kurių tautų tapatybę – pavyzdžiui, Gvadalupės Dievo Motinos apsireiškimas giliai įsispaudė į meksikiečių širdis ir sielas, o jos paveikslėlis yra vienas populiariausių moters atvaizdų pasaulyje.

„National Geographic“ atkreipia dėmesį, kad Marija įkvėpė didžius menininkus, jos dėka atsirado tokie meno šedevrai kaip Mikelandželo „Pieta“ ar Dievo Motinos katedra Paryžiuje. Ji ir šiandien tebeišlieka milijardų žmonių dvasine globėja, guodėja. Pamaldumas jai pritraukia milijonus piligrimų į jos apsireiškimų vietas, šventoves.

Vieno JAV katalikų universiteto profesorius dr. Metju Bunson (Matthew Bunson) paaiškina, kuo gi traukia žmones Marijos apsireiškimai, kodėl uoliai lankomos apsireiškimų vietos: „Bažnyčios patvirtinti Marijos apsireiškimai – galingas priminimas, kokį vaidmenį Marija ir šiandien vaidina Bažnyčios gyvenime“. Jos žiniose, kvietime atgailai, pažaduose saugoti ir rūpintis matome mokinystės modelį, ji padeda mums kreipti dėmesį į jos Sūnų, Jėzų Kristų. Per jos apsireiškimus milijonai žmonių buvo patraukti prie Kristaus.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija