Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. rugsėjo 23 d., Nr. 18 (261)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Pasišventusi apaštalė

Sardinijoje, Sasaryje, Kodrongianos miestelyje, šeštadienį palaimintąja paskelbta Elizabeta Sana (1788–1857), našlė pasaulietė, pasauliečių pranciškonų ordino narė, priklausiusi ir Šv. Vincento Paločio (Vincenzo Pallotti) įkurtam katalikų apaštalatui. Iškilmingoms beatifikacijos Mišioms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelas Amatas (Angelo Amato). Likusi našle, penkių vaikų motina buvo ir savo kraštiečių mergaičių ir moterų dvasinė mokytoja, jos namai tapo tarsi maža dvasinė oratorija. 1831 metais ji išsiruošė į piligrimystę į Šventąją Žemę, tačiau pablogėjus sveikatai liko Romoje. Ji atsidavė maldai ir tarnystei ligoniams bei vargšams. Jos būstas tapo gyvo tikėjimo, atsidavusio gailestingumo ir artimo meilės šventove. Elizabetos tikėjimas, viltis ir malda įsikūnijo į meilę artimui, ypač stokojantiems ir vargstantiems, jos pačios šeimai. Jos kasdienė ištvermė sunkumuose ir šiandien krikščionims yra svarbus pavyzdys. Negalėdama iš Romos grįžti pas šeimą dėl sunkios sveikatos būklės, ji daug kentėjo, tačiau nepalūžo, pasitikėjo Dievu, susitaikė su nauja situacija ir tarnavo kitiems, likdama ištikima Evangelijai ir Bažnyčiai.

Visą gyvenimą savo jėgas Elizabeta skyrė apaštalavimui, kad įgyvendintų didžiausią troškimą: „Norėčiau, kad dangus būtų pilnas, skaistykla ištuštinta, pragaras uždarytas“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija