Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. lapkričio 18 d., Nr. 22 (265)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Bažnyčia turi nurodyti gyvenimo kryptį

Iš „XXI amžiuje“ spausdinto pokalbio su vysk. Juozu Preikšu.

Vysk. Juozas Preikšas 2009 metais
Vido Venslovaičio nuotrauka

Kokiu keliu žengs ateities žmogus?

Ateitis – tik vieno Dievo mintyse. Žmogui sunku mąstyti apie ateitį, jis tiek toli neregi, kokie bus tikintieji, kokia Bažnyčia, kokie nauji iššūkiai jai bus iškelti. Neaišku, kaip žmogus žvelgs į Bažnyčią, tikėjimą, dvasines vertybes. Šiuo metu per daug džiaugtis negalėtume, nes, kaip žinoma, ir girdime, ir matome, ir skaitome apie įvairius nupuolimus. Gal taip yra dėl to, kad iki šiol Bažnyčia neturėjo tvirtos strategijos, tam tikro plano, ką reikėtų pirmiausia daryti, kur sutelkti visas pastangas, ką gelbėti ar atgaivinti.

Bažnyčia turi žmogui nurodyti tikresnę gyvenimo kryptį. Ši tuštuma atsivėrė turbūt todėl, kad pokario metais Bažnyčia neteko katalikiškų organizacijų, kunigų, kurie buvo išblaškyti, ištremti, kiti išžudyti, dėl to nukentėjo žmonių dvasinis gyvenimas. Štai kodėl dabar, norint žmonių dvasinį gyvenimą pagyvinti, įskiepyti jiems dvasinių vertybių grožį, reikia su jais daug dirbti. Tiksliau sakant, pasitaikius progai rengti visiems ir kiekvienam atskirai naująją katekizaciją, diegti naują mąstymą, nes daugelis žmonių nežino ar nebesupranta elementariausių dalykų, tikėjimo tiesų ir panašiai.

Šiandien žmogui tiek daug dalykų siūloma ir tiesiog brukama – pirk, pasiimk, pasinaudok ir t.t. Kaip vis dėlto pasirinkti tas priemones, kurios padėtų žmogui rasti save, kaip nenueiti lengvesniu nerūpestingumo ir tam tikro aklo laisvumo ir tik naudojimo keliu?

Tiesa, kad jaunimas šiuo metu, – suprantama, ne visas, bet dalis jo, – nueina ne tais keliais, kokiais reikėtų iš tiesų eiti. Daug yra jaunimo, nepažįstančio dorybės kelio ir žengiančio plačiais keliais, kur randama daugiau malonumų, laisvės, laikino pasitenkinimo. Ypač jauni žmonės nemoka naudotis laisve, nesupranta, kas ji yra iš tiesų. O laisvė, – tai reikia įsiminti, tai kartojo ir popiežius Jonas Paulius II, – yra atsakomybė ir pareiga. Kai kas mąsto, kad laisvės sąlygomis galima viską daryti nesiskaitant nei su Dievu, nei su valstybe ar jos įstatymais. Kada tokia mąstysena įsivyrauja, tuomet laisvė pasitarnauja ne kūrybai, o griovimui. Todėl šiuo metu Bažnyčiai reikia stengtis daugiau dėmesio kreipti į tai, kad tikėjimas būtų kuo sąmoningesnis, kovoti su negerovėmis, klaidingomis ir sumaištį keliančiomis nuomonėmis. Vien jų peikimas, žeminimas nepadės, reikia, kad patys žmonės, ypač jaunimas, būtų krikščioniškai auklėjami, suprastų tikėjimo tiesas, stengtųsi pagal tikėjimą gyventi ir kasdienybėje.

Mūsų visuomenėje randasi didelis socialinis skirtumas – turtingieji lobsta, o paprastas dirbantis žmogus negali normaliai pragyventi. Kaip jiems suartėti?

Socialinis klausimas gana opus. Anksčiau tokios nelygybės nebuvo, visi buvo beveik lygūs, vienodi, tiesa, pasitaikydavo stokojančiųjų, bet nebuvo tokios ryškios diferenciacijos tarp atskirų žmonių grupių. Dabar vieni pilis statosi, į užsienį važinėja, lankosi ištaiginguose kurortuose, o dalis mūsų tautiečių yra sąvartynų žmonės. Čia Bažnyčiai taip pat didžiulis darbo laukas, būtent reikia įdiegti socialinį teisingumą, kurį ji jau nuo popiežiaus Leono XIII laikų akcentuoja ir teigia, jog žemės gėrybės priklauso visiems, o kas per daug turi – privalo dalytis su stokojančiaisiais. Dabar šį darbą dirba įvairios labdaros organizacijos, jos stengiasi padėti vargstantiems, neturtingiems žmonėms. Juk tie, kurie neturi, negali būti diskriminuojami, jie negali būti laikomi antrarūšiais individais.

Kalbėjosi Justas JASĖNAS

Sutrumpinta iš „XXI amžiaus“ (2006 11 24, nr. 88)

Šiemet spalio 22 dieną, vysk. J. Preikšas savo 90-metį šventė Griškabūdžio bažnyčioje, o paskui Zanavykų muziejuje įvyko atnaujintos religinės ekspozicijos, skirtos jo jubiliejui, pristatymas. Ekspozicija papildyta vysk. J. Preikšo liturginiais drabužiais, asmeniniais daiktais, knygomis, o artimiausiu metu numatomas papildymas rankraščiais ir dokumentais (išsamiau apie tai artimiausiu metu skaitykite „XXI amžiuje“).

Lapkričio 19 dieną, šeštadienį, Panevėžio Katedroje 15 val. vyks vyskupo emerito Juozo Preikšo 65 metų kunigystės ir 90 metų amžiaus jubiliejaus minėjimas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija