Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. gruodžio 16 d., Nr. 24 (267)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Arkivyskupas Teofilius Matulionis skelbiamas palaimintuoju

Arkivyskupas Teofilius Matulionis

Gruodžio 1 dieną popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju. Iškilmingas arkiv. Teofiliaus Matulionio skelbimas palaimintuoju turėtų įvykti tuomet, kai bus baigtos derinti visos detalės su Šventuoju Sostu. Paskutinį kartą Lietuvoje palaimintuoju buvo skelbiamas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais. Skelbimas palaimintuoju – žingsnis į pripažinimą šventuoju.

Biografija

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio k., Alantos parapijoje, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Teofilius Matulionis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje, Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje. 1923 metais kun. Teofilius Matulionis suimamas ir nuteisiamas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis slapta konsekravo vyskupu. 1929 metų rudenį jis vėl suimamas ir išsiunčiamas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija). 1933 m. spalio 19 d. vysk. T. Matulionis, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžta į Lietuvą. Nuo 1936 metų rudens apsigyveno prie Kauno seserų benediktinių bažnyčios kaip jos rektorius. Joje įvedė nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 metais ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas.

Mirus Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai, popiežius Pijus XII 1943 metais T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. gruodžio 18 d. jis vėl suimamas ir išvežamas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžta tik 1956 metų pavasarį. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyveno Birštone. 1957 metais, pirmąją Kalėdų dieną, Birštone, savo kambaryje, slapta vyskupu konsekravo kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį „nusikaltimą“ 1958 metų spalio 17-osios naktį valdžia vyskupą išvežė iš Birštono ir apgyvendino Šeduvoje.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 metų rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti Vatikano II Susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d., arkivyskupo bute Šeduvoje daroma krata, kurios metu arkivyskupui suleidžiama neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, rugpjūčio 20-ąją, arkivyskupas Teofilius miršta. Palaidojamas 1962 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių Katedros vyskupų kriptoje.

1989 metais prelatas Stanislovas Kiškis parašo prašymą pradėti arkiv. T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju procesą. Vyskupijos lygmeniu vykdytas tyrimas 2008 metais buvo baigtas ir byla perduota toliau nagrinėti Šventųjų skelbimo kongregacijai Romoje.

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus priėmė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kard. Andželą Amatą (Angelo Amato) ir pritarė kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama Kaišiadorių vyskupo arkivysk. T. Matulionio kankinystė. Šis Šventojo Tėvo sprendimas atveria kelią skelbti kankinį arkiv. T. Matulionį palaimintuoju.

Kaišiadorių vyskupas gruodžio 4-ąją, sekmadienį, prašė tikinčiuosius melstis intencija „dėkojant Dievui už arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą“.

Norintiems išsamiau susipažinti su Dievo tarnu Teofiliumi rekomenduojama perskaityti prel. Prano Gaidos ir Lietuvių Katalikų mokslų akademijos išleistą arkivyskupo Teofiliaus Matulionio biografinę studiją „Nemarus mirtingasis“ arba Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidyklos išleistą prel. Stanislovo Kiškio knygą „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“ bei aplankyti memorialinę Dievo tarno T. Matulionio ekspoziciją Birštono sakraliniame muziejuje.

Daugiau informacijos – www.matulionis.info

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija