Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. sausio 6 d., Nr. 1 (268)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai

Taikos dieną nėra taikos

Popiežius Pranciškus paleidžia
balandį, taikos simbolį

Popiežius Pranciškus sausio 1-ąją Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje kvietė išpažinti tiesą, jog Marija – Šventoji Dievo Motina. Šventosios Dievo Motinos šventė primena, jog nesame našlaičiai, turime Motiną. Marija yra moteris, kuri savo širdyje saugo Dievo perėjimą į savo tautos gyvenimą. Ji savo įsčiose klausosi Sūnaus širdies plakimo ir visam gyvenimui atranda Dievo pulsavimą žmonijos istorijoje. „Motinos yra stipriausiais priešnuodis prieš mūsų individualizmo ir egoizmo polinkį, mūsų užsisklendimą ir apatiją. Visuomenė be motinų būtų ne tik šalta, bet ir beširdė, praradusi „šeimos skonį“. Visuomenė be motinų būtų visuomenė be atjautos, užleidžianti vietą išskaičiavimui ir spekuliavimui, nes motinos net didžiausių sunkumų valandomis moka liudyti švelnumą, besąlyginį pasiaukojimą ir vilties galią“, – sakė Šventasis Tėvas.


Popiežiaus kalėdinė žinia Miestui ir pasauliui

Kalėdų iškilmės vidudienį popiežius Pranciškus pasirodė Šv. Petro bazilikos fasado balkone ir suteikė iškilmingą palaiminimą Romai ir visam pasauliui – „Urbi et orbi“. Popiežiaus žodžių Šv. Petro aikštėje klausėsi 40 tūkst. žmonių; tiesioginė transliacija per radiją, televiziją ir įvairiais interneto formatais buvo sekama visame pasaulyje.

Brangieji broliai ir seserys, linksmų Kalėdų!

Šiandien Bažnyčia vėl gyvena ta nuostaba, su kuria Mergelė Marija, Juozapas ir Betliejaus piemenys kontempliavo gimusį ir ėdžiose paguldytą Kūdikį Jėzų, Išganytoją. Šią šviesos kupiną dieną vėl skamba pranašo žinia: „Mums kūdikis gimė, sūnus gi mums duotas. Ant jojo pečių viešpatavimas. Vadins jį vardais: „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Taikos Kunigaikštis“ (Iz 9, 5). Šio Kūdikio, Dievo ir Marijos Sūnaus, viešpatavimas – ne šio pasaulio viešpatavimas, kuris remiasi jėga ir turtais, bet meilės viešpatavimas. Tai – galia, kuri sukūrė dangų ir žemę, kuri viską sukūrė: mineralus, augalus, gyvūnus; tai – jėga, kuri vieną link kito patraukia vyrą ir moterį, kad jie taptų vienu kūnu, vienu gyvenimu; tai – viešpatavimas, kuris atnaujina gyvenimą, atleidžia kaltes, sutaikina priešus, blogį paverčia gerumu. Tai – Dievo viešpatavimas. Ši meilės galia paskatino Kristų atsisakyti garbės ir tapti žmogumi; ji nuves jį iki gyvybės aukos ant kryžiaus ir prisikėlimo iš numirusių. Tai – tarnystės viešpatavimas, kuriantis pasaulyje Dievo teisingumo ir taikos karalystę. Dėl to Jėzaus gimimą palydi angelų giesmė, skelbianti: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“ (Lk 2, 14).


Popiežiaus gimtadienis: kiekvienam svečiui – desertas

Bendrojoje audiencijoje tikintieji
sveikina Šventąjį Tėvą, minintį
savo jubiliejinį gimtadienį

Jau nuo pat ankstaus gruodžio 17-osios, šeštadienio, ryto popiežių Pranciškų su 80-uoju gimtadieniu skubėjo sveikinti jo svečiai. Aštuoni benamiai, dvi moterys ir šeši vyrai, lydimi Šventojo Tėvo išmaldininko (elemozinarijaus) vysk. Konrado Krajevskio (Konrad Krajewski), jau 7.15 val. Šv. Mortos namuose sveikino Popiežių, įteikė jam kelias puokštes saulėgrąžų. Popiežius asmeniškai pasisveikino su kiekvienu iš jų – italais, moldavais, rumunu ir vyriškiu iš Peru (jie gyvena Šv. Petro bazilikos prieigose). Popiežius pakvietė juos pusryčių į Šv. Mortos namų valgyklą, prisėdo kartu, šnekučiavosi bei pasiūlė argentinietiškų saldumynų. Po pusryčių visi kartu nuėjo į Popiežiaus Pauliaus koplyčią. Čia popiežius Pranciškus su kardinolais aukojo šv. Mišias.

Tą šeštadienį iš viso daugiau nei 1500 Romos „Carito“ centrų svečių minėjo popiežiaus Pranciškaus gimtadienį. Šventasis Tėvas visiems centrams nusiuntė tortus, jie buvo įtraukti į meniu, o nakvynės namų gyventojai gavo kalėdinį paveikslėlį ir mažą dovanėlę.


Dievas apsireiškia stebinančiame mažume

Popiežiaus Pranciškaus Kalėdų nakties homilija

„Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms“ (Tit 2, 11). „Apaštalo Pauliaus žodžiai apreiškia šios šventos nakties slėpinį: pasirodė Dievo malonė, jo nemokama dovana, su mums dovanotu vaikeliu Dievo meilė tapo apčiuopiama“, – Kalėdų nakties Mišių homiliją gruodžio 24-ąją Šv. Petro bazilikoje pradėjo popiežius Pranciškus.

Pasak Šventojo Tėvo, tai – šlovingoji naktis, tą šlovę skelbė angelai Betliejuje ir, šiandien, mes visame pasaulyje. Tai – džiugioji naktis, nes nuo tada ir visam laikui Dievas, Amžinasis, Begalinis, yra Dievas su mumis: jis nėra toli, neturime jo ieškoti dangaus orbitose ar tarp mistinių idėjų; jis arti, tapo žmogumi ir niekad nebeatsiplėš nuo mūsų žmogiškumo, kurį padarė savą. Tai – šviesioji naktis: pranašo Izaijo išpranašauta šviesa apšvietė einančius tamsybėse, apšvietė, pasakoja evangelistas Lukas, Betliejaus piemenis. Jie sužinojo, kad kūdikis gimė dėl mūsų, ir suvokė, kad visa šlovė, visas džiaugsmas, visa šviesa susitelkia viename taške, angelo jiems nurodytu ženklu: „Rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 12). Tai – ženklas visam laikui, kaip atrasti Jėzų ne vien tada, bet ir šiandien. Jei norime švęsti tikras Kalėdas, kontempliuokime šį ženklą: mažo naujagimio paprastumą, jo romų paguldymą, jo švelnų suvystymą. Čia yra Dievas. Šiuo ženklu Evangelija mums parodo paradoksą: užsimena apie imperatorių, apie gubernatorių, apie to laiko didžiuosius, bet Dievas neapsireiškia tarp jų, pasirodo ne dailioje karališkųjų rūmų menėje, bet tvartelio skurde, ne išpustytoje regimybėje, bet gyvenimo paprastume, ne galioje, bet stebinančiame mažume. Ir kad jį sutiktume, reikia eiti ten, kur jis yra: reikia pasilenkti, priklaupti, tapti mažais. Gimęs Kūdikis mus žadina: mus kviečia palikti efemeriškas iliuzijas, kad eitume link esmės; atsisakyti nepasotinamų pretenzijų, palikti amžiną nepasitenkinimą ir liūdesį dėl kokių nors dalykų, kurių mums visada trūks. Mums bus naudinga palikti šiuos dalykus, kad Dievo – kūdikio – paprastume atrastume taiką, džiaugsmą, gyvenimo prasmę.


Popiežius apie prakartėlę ir vilties Kalėdas

Popiežius Pranciškus gruodžio 21-osios, trečiadienio, bendrojoje audiencijoje pasidalijo mintimis apie prakartėlę, kurią nuo šv. Pranciškaus laikų krikščionių šeimos per Adventą pasistato savo namuose, laukdamos Kalėdų. Prakartėlė savo paprastumu perduoda viltį; kiekviena prakartėlės figūrėlė yra pasinėrusi į vilties atmosferą. Visų pirma pastebime vietą, kurioje Jėzus gimė, – Betliejų. Tai – mažas Judėjos miestelis, kuriame tūkstantį metų anksčiau gimė Dovydas, piemuo, kurį Dievas išrinko būti Izraelio karaliumi. Betliejus – ne sostinė, tačiau dieviškosios apvaizdos išrinktas todėl, kad Dievas myli mažuosius ir nuolankiuosius. Toje vietoje gimsta lauktas „Dovydo sūnus“ Jėzus, kuriame susitinka Dievo ir žmogaus viltis. Paskui pamatome Mariją, vilties Motiną. Ištardama „Taip!“ Dievui, ji atvėrė Dievo vartus į mūsų pasaulį: mergaitės širdis buvo kupina tikėjimu pagrįstos vilties, todėl Dievas ją išsirinko, o ji patikėjo Jo žodžiu. Ji devynis mėnesius buvo naujos ir amžinos Sandaros skrynia; ji Betliejuje kontempliuoja Kūdikį ir jame mato Dievo meilę, ateinančią išgelbėti Jo tautą ir visą žmoniją. Prie Marijos yra Juozapas, Izaijo ir Dovydo palikuonis. Jis irgi įtikėjo angelo žodžiais ir, žvelgdamas į ėdžiose paguldytą Jėzų, medituoja, kad tas Kūdikis prasidėjo iš Šventosios Dvasios ir kad pats Dievas jam nurodė pavadinti jį Jėzumi. Šis vardas yra viltis kiekvienam žmogui, nes per šį moters sūnų Dievas išgelbės žmoniją nuo mirties ir nuodėmės. Todėl svarbu žvelgti į prakartėlę, sustoti prie jos, pažvelgti ir pamatyti jos veikėjus apgaubusią viltį.


Lietuvos vyskupai 2017-uosius skelbia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais

Arkiv. Teofilius Matulionis

Šiemet Lietuvos vyskupai prieš Šv. Kalėdas kreipėsi į tikinčiuosius bendru laišku, kuriuo Lietuvoje skelbiami arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metai. Ganytojai pabrėžia, kad gruodžio 1 dieną popiežius Pranciškus dovanojo Lietuvai džiugią žinią. Jis pritarė Šventųjų skelbimo kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama arkiv. T. Matulionio kankinystė ir atveriamas kelias jo skelbimui palaimintuoju. Tad 2017 metais pirmą kartą mūsų krašte bus švenčiama skelbimo palaimintuoju – beatifikacijos – iškilmių liturgija. Nors paskutinį kartą prieš 30 metų palaimintuoju buvo skelbiamas arkivyskupas Jurgis Matulaitis, tačiau tai vyko Romoje. Dabar visi turėsime galimybę dalyvauti šioje ypatingoje istorinėje iškilmėje Lietuvoje.

Vyskupai rašo: „Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metų šūkis tebus Evangelijoje užrašyti Viešpaties žodžiai: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Šis Jėzaus pažadas yra pasirinktas ir 2017 m. birželio 23–25 d. Vilniuje vyksiančių Lietuvos jaunimo dienų tema. Garbingasis Teofilius Matulionis paliudijo šią tiesą savo gyvenimu. Jam Viešpats skyrė kankinio garbę. Tarsi ją nujausdamas, ganytojas savo vyskupiškuoju šūkiu pasirinko „Per crucem ad astra“ – „Per kryžių į žvaigždes!“ Ištvėręs ilgus sovietinių kalėjimų ir lagerių metus, tačiau laisvas ir nepalaužtas, jis nesvyruodamas liudijo Kristaus evangelijos tiesą. Didžiuokimės, kad Viešpats Lietuvai dovanojo arkivyskupą Teofilių Matulionį. Popiežius Pijus XI 1936 metais audiencijoje Vatikane dalyvavusiai lietuvių maldininkų grupei pasakė: „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“


Kalėdiniai Lietuvos vyskupų sveikinimai

Trumpai apžvelgiame kalėdinius Lietuvos vyskupų sveikinimus. Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų ganytojai Kalėdų sveikinimus perdavė ir vaizdo įrašais.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas vaizdo sveikinime akcentavo taikos ir ramybės žinią: „Mūsų pasaulyje šiomis dienomis yra daug neramumų. Karas Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje. Mūsų pačių namuose ir kaimynystėje matome daug skausmo, kenčiančių šeimų, vienišų vaikų. Nebūkime akli šiam skausmui, tačiau nepasiduokime iliuzijai, jog nieko negalime pakeisti. Mes esame Dangiškojo Tėvo vaikai ir kaip Kristus esame pašaukti nešti taiką ir ramybę šiam pasauliui. Prieš šimtą metų Fatimoje piemenėliams pasirodžiusi Jėzaus Motina Marija ragino melstis, prašant taikos pasauliui ir karo pabaigos. Svarbiausia Marijos žinia buvo ta, jog mūsų asmeninis atsivertimas gali priartinti taiką pasaulyje. „Melskitės, daug melskitės ir aukokitės už nusidėjėlius,“ – ragino Švenčiausioji Marija. Prašykime Dievą dovanų taip, kaip maži vaikai vardija tėveliams, ko jie norėtų. Su tokia pat drąsa ir pasitikėjimu prašykime taikos pasauliui ir patys būkime ramybės dovana savo aplinkoje. Būkime tikri, kad Dievas, dovanojęs mums savo Sūnų, girdi kiekvieną mūsų maldą“, – baigė sveikinimą Vilniaus arkivyskupas.


Arkivyskupų pamokslai Piemenėlių Mišiose

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, sveikindamas su Kalėdų džiaugsmo švente, pamoksle Piemenėlių Mišiose Vilniaus Arkikatedroje, klausė, ar mūsų širdyse yra vietos šiek tiek kitokiam, gilesniam, džiaugsmui – suvokimui, kad Dievas atėjo į žemę, nes norėjo save dovanoti? Jei norime tokio džiaugsmo, širdyje šį vakarą pasakykime bent kelis nuoširdžius žodžius Kūdikėliui Jėzui. Pasveikinkime ne tik vieni kitus, bet ir Jį, užgimusį Išganytoją: Jėzau, ačiū Tau, kad gimei dėl manęs. „Dievas dovanoja save žmonėms. Tai – Kalėdų šventės prasmė, – sakė Vilniaus arkivyskupas. – Šioms Kalėdoms gavome ir dar vieną dovaną. Šventasis Tėvas Advento pradžioje pasirašė dekretą, kuriuo pripažįstama arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystė. Tai reiškia, kad jis bus paskelbtas palaimintuoju ir mūsų tauta turės dar vieną užtarėją Danguje. Šiam svarbiam įvykiui pasirengti 2017-uosius metus Lietuvos vyskupai skelbia Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“. Vilniaus arkivyskupas sakė, kad Teofilius Matulionis daug savo Kalėdų sutiko kalėjime, lageryje, tremtyje. Įsimintinas yra vienų Kūčių aprašymas jo laiške iš Mordovijos invalidų namų, į kuriuos iš visų lagerių atgabendavo sveikatą praradusius kalinius:


Mirė pirmasis Apaštališkasis nuncijus atkurtoje Lietuvoje

Arkivyskupas Chustas Muljoras Garsija
Nuotrauka iš www.notisistema.com

Gruodžio 30 dieną Romoje, eidamas 85-uosius metus, mirė ispanas arkivyskupas Chustas Muljoras Garsija (Justo Mullor Garcia), buvęs Popiežiškosios Bažnytinės akademijos pirmininkas ir Šventojo Sosto karjeros diplomatas. Jo diplomatinė tarnystė reikšmingai padėjo Šventajam Sostui atkurti ir puoselėti gerus santykius su Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybėmis bei su jų katalikų bendruomenėmis. Ne mažiau svarbus arkivyskupo indėlis į Bažnyčios atsikūrimą Baltijos šalyse, ypač jo parama atkuriant struktūras ir katalikų drąsinimas sugrįžti į visuomenės gyvenimą.

Arkiv. Ch. Muljoras Garsija buvo pirmasis Šventojo Sosto nuncijus Baltijos šalyse joms sugrįžus į nepriklausomų valstybių šeimą XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, pirmasis nuncijus Lietuvoje, rezidavęs Vilniuje, ir pirmasis nuncijus, kuriam teko garbė lydėti šv. popiežių Joną Paulių II istorinėje jo kelionėje į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1993 metais.


Netektys

A†A kun. Marek Butkevič
(1982 04 10–2008 04 12–2016 12 10)

Gruodžio 14-osios vakare mirė sunkiai sirgęs Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos vikaras kun. Marek Butkevič.

Jis gimė 1982 m. balandžio 10 d. Trakuose. Augo Vilniuje tikinčioje šeimoje, kurioje buvo laikomasi visų katalikiškų tradicijų, vėliau su šeima persikėlė į Lentvarį. Buvo aktyvus mokinys, mylimas draugų, mėgiamas mokyklos renginių vedėjas, pasižymėjęs geru humoro jausmu. Po vienos piligriminės kelionės tapo Lentvario bažnyčios ministrantu ir ėmė mąstyti apie kunigo pašaukimą. Dalyvavimas parapijos veikloje, gilinimasis į tikėjimo tiesas, bendravimas su kunigais ir seminaristais subrandino apsisprendimą 2000 metais stoti į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją. Po vienų parengiamojo kurso metų nuo 2001 iki 2007 metų seminarijoje gilinosi į filosofinius ir teologinius mokslus, atliko praktikas parapijose, stovyklose. 2007 m. sausio 20 d. kardinolas Audrys Juozas Bačkis suteikė jam diakono šventimus, o tų pačių metų birželio 1 dieną paskyrė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos propedeutinio kurso ugdytoju.


Padėkos pamaldos už garbingojo Teofiliaus Matulionio tarnystę

Gruodžio 21 dieną Kaišiadorių Katedroje buvo švenčiamos Mišios dėkojant Dievui už garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą ir tarnystę. Jas koncelebravo dauguma vyskupijos kunigų bei vyskupas emeritas. Pamaldoms vadovavo ir homiliją sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Jis padėkojo visiems, prisidėjusiems prie T. Matulionio beatifikacijos bylos rengimo darbų, – Kaišiadorių vysk. emeritui Juozui Matulaičiui, arkivysk. Jonui Bulaičiui, postulatoriams ir rėmėjams, vyskupijos maldos grupėms, kurios rėmė šį darbą nuoširdžia malda, Apaštalų Sostui, kuris be didesnių korekcijų įvertino vyskupijoje parengtą bylą ir popiežiaus Pranciškaus sprendimu patvirtino Dievo tarno Teofiliaus Matulionio kankinystę. Po šv. Mišių jų dalyviai dar susibūrė padėkos maldai prie Garbingojo arkivyskupo palaikų Katedros vyskupų kapavietėje – kriptoje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija