Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. gegužės 19 d., Nr. 10 (277)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai
2017 metai

Popiežius Pranciškus Egipte kalbėjo apie pagundas

Musulmonų sunitų imamas šeichas
Achmedas Mohamedas al Tajebas
ir popiežius Pranciškus

Balandžio 28–29 dienomis popiežius Pranciškus lankėsi apie 90 milijonų gyventojų turinčiame Egipte. Pirmąją vizito dieną šalies sostinėje Kaire jis susitiko su prezidentu Abdeliu Fata el Sisiu (Abdel Fattah el Sissi), musulmonų sunitų imamu šeichu Achmedu Mohamedu al Tajebu (Ahmad Mohammad al Tayeb), Aleksandrijos koptų patriarchu Tavadrosu II, Aleksandrijos koptų katalikų patriarchu Ibrahimu Izaoku Sidraku, Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi, kalbėjo Al Azharo universitete surengtoje tarptautinėje konferencijoje. Popiežius Pranciškus atskirai bendravo su Koptų Bažnyčios lyderiais, su jų patriarchu Tavadrosu II, kuris, kaip Senosios Aleksandrijos Bažnyčios patriarchas (jos pradininkas yra apaštalas evangelistas šv. Morkus ir jos vadovas, tradiciškai išlaikęs popiežiaus titulą kaip Romos popiežius, yra apaštalo šv. Petro įpėdinis), vadinamas Aleksandrijos popiežiumi, pasirašė deklaraciją. Joje paliudijama apie abipusį krikšto pripažinimą, primenama apie praeities ir dabarties tragizmą, kai daug tikinčiųjų yra persekiojami ir žudomi vien todėl, kad yra Kristaus išpažinėjai. Antrąją vizito Kaire dieną Šventasis Tėvas pradėjo šv. Mišiomis, kurias su kitais aukojo Egipto karinėms oro pajėgoms priklausančiame stadione, dalyvaujant maždaug 30 000 tikinčiųjų. Pasak Popiežiaus, Prisikėlimas nėra Bažnyčioje gimęs tikėjimas, tačiau Bažnyčia yra gimusi iš tikėjimo į prisikėlimą. Homilijoje popiežius Pranciškus sakė, kad neprasminga pripildyti maldos vietas, jei mūsų širdys yra ištuštintos nuo Dievo baimės ir jo buvimo. Neprasminga melstis, jei mūsų malda Dievui netampa meile broliui. Neprasminga turėti daug religingumo be daug tikėjimo meilės. Neprasminga rūpintis išore, nes Dievas žvelgia į sielą ir širdį, ir neapkenčia veidmainystės. Dievo akyse geriau netikėti nei būti apsimetėliu tikinčiuoju, veidmainiu. Tikras tikėjimas yra tas, kuris mus daro meilesnius, gailestingesnius, sąžiningesnius ir žmogiškesnius; kuris skatina širdis mylėti visus; kuris leidžia matyti kitą ne kaip priešą, o kaip brolį, kurį reikia mylėti, jam padėti ir tarnauti; kuris mus skatina skleisti ir ginti susitikimo, pagarbos, dialogo ir brolybės kultūrą; kuris suteikia drąsos atleisti įžeidusiam, ištiesti ranką parkritusiam, aprengti nuogą, pasotinti alkaną, aplankyti kalinį, padėti našlaičiui, pagirdyti ištroškusį, pagelbėti seneliui ir stokojančiam. „Tikras tikėjimas yra tas, kuris mus skatina ginti kito teises su ta pačia jėga ir entuziazmu, kuriais giname save. Kuo daugiau augama tikėjime ir pažinime, tuo daugiau augama nuolankume ir sąmoningume apie savo mažumą“, – sakė Pranciškus. Pasak jo, vienintelis tikintiesiems leidžiamas ekstremizmas yra artimo meilės ekstremizmas. Bet koks kitas ekstremizmas nėra iš Dievo ir jam nepatinka. „Nebijokite mylėti visus, draugus ir priešus, nes tokioje meilėje yra tikinčiojo jėga ir lobis“, – pabaigoje sakė Popiežius.


Popiežius įšventino dešimt kunigų

Ketvirtąjį Velykų sekmadienį, kuris, pagal šiai dienai skirtą Evangelijos skaitinį dar vadinamas Gerojo Ganytojo sekmadieniu, popiežius Pranciškus iškilmingose Mišiose Šv. Petro bazilikoje įšventino dešimt naujų kunigų. Įšventinimo apeigose Popiežius klausė: „Ar norite visą gyvenimą vykdyti kunigišką tarnystę kaip ištikimi vyskupų bendradarbiai, tarnaudami Dievo tautai, vedamiems Šventosios Dvasios? Ar norite vertai ir išmintingai vykdyti evangelizavimą ir mokyti katalikų tikėjimo? Ar norite pamaldžiai ir ištikimai švęsti Kristaus slėpinius, ypač Eucharistijoje, susitaikymo sakramente, Dievą pašlovindami ir krikščionių tautą pašventindami? Ar norite savo tautai melsti gailestingumo? Ar norite būti glaudžiai susiję su Aukščiausiuoju Kunigu Kristumi, aukodamiesi su Juo dėl visų išgelbėjimo?“


Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metų mokslinė konferencija

Gegužės 4 dieną VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vyko Teofiliaus Matulionio metams skirta mokslinė konferencija „Martyrium reikšmė Bažnyčios gyvenime XX a. totalitarinių ideologijų kontekste“. Ją rengė Kaišiadorių vyskupijos kurija, Katalikų teologijos fakultetas bei Gyvenimo ir tikėjimo institutas. Konferencijoje dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas, KTF Didysis kancleris Lionginas Virbalas, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kelių vyskupijų kunigai, Kauno kunigų seminarijos bendruomenė, seserys benediktinės, eucharistietės, Teofiliaus Matulionio giminaičiai, nemažai Kauno visuomenės atstovų – juk jų mieste ryškūs T. Matulionio tarnystės pėdsakai.


Paroda „Būsimas palaimintasis Teofilius Matulionis – beginklė tiesa“

Vyskupo Teofiliaus Matulionio
laiškas dukterėčiai Marijai

Gegužės 4 dieną Kaune, Perkūno name, atidaryta paroda „Būsimas palaimintasis Teofilius Matulionis – beginklė tiesa“. Tai – jo beatifikacijai skirtų parodų ciklo tęsinys – parodos jau vyko Vilniuje, Seime ir Dailininkų sąjungos galerijoje.

„Puiki mintis surengti šią parodą, ypač artėjant beatifikacijai“, – sakė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, pabrėždamas, jog ji, be kita ko, įdomi ir istoriniu atžvilgiu. Ganytojas atkreipė dėmesį į parodos eksponatus – prie daugelio jų lietėsi pats arkiv. T. Matulionis. Jie kasdieniški, buitiški ir labai šilti – dėl to ne atitolina, bet dar labiau mums priartina būsimąjį palaimintąjį, kurį netrukus Bažnyčia iškels į altoriaus garbę. Pasak ganytojo, Bažnyčios istorijoje būta įdomių praktikų ir tikėjimo, jog prisilietimas prie šventųjų relikvijų priartina patį dangų.


Kalėjimo kapeliono viltys

Neseniai Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos apdovanojo pranciškoną kunigą Arūną Peškaitį trečiojo laipsnio garbės ženklu „Už nuopelnus“. Kun. A. Peškaitis OFM jau dešimt metų dirba Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kapelionu, bendrauja su itin sunkius nusikaltimus padariusiais žmonėmis.

Pasak kun. A. Peškaičio, per dešimt metų nueitas ilgas kelias ir į gera keitėsi ne tik santykiai su kalėjimo administracija, bet ir kalinių gyvenimas. „Mačiau labai daug Dievo malonės ženklų ir stebuklų pačių nuteistųjų širdyse. Buvau liudininkas, kaip jie atranda Dievą – ne lozungą ar ideologiją, bet liudija atsivertimą savo darbais, – tvirtina kun. A. Peškaitis. – Du vyrai, kuriuos pradėjau lankyti dar kalėjime, dabar jau gyvena laisvėje ir savo gyvenimu patvirtina tas pačias vertybes, kurias išpažino kalėjime atradę Dievą. Jie dirba ir yra tapę naudingais visuomenės nariais, mokėdami mokesčius, prisidėdami prie bendrojo gėrio ir atiduodami skolą visuomenei“. Pasak kalėjimo kapeliono, šių vyrų pavyzdys rodo, kad reikia kuo mažiau griežto ir uždaro kalinimo bei kuo daugiau kitokios priežiūros būdų, kad žmogus galėtų atlikdamas bausmę dirbti ir grąžinti tai, ką jaučiasi atėmęs iš visuomenės bei konkrečių žmonių.


Sutvirtinamųjų susitikimas

Balandžio 22 dieną Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centras arkivyskupijos sutvirtinamuosius pakvietė į popietę-susitikimą su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, kuriose dalyvavo apie 400 sutvirtinamųjų ir akcijos „Suk rankeną Lietuvos keliu 99“ motociklininkai kartu su kun. Egidijumi Kazlausku, giedojo Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vaikų ir jaunimo choras.

Po šv. Mišių jaunimas su katechetais ir kunigais pajudėjo į Jėzuitų gimnaziją, kur Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas kun. Alessandro Barelli SDB kartu su saleziečių animatoriais parengė aktyvių ir suburiančių užsiėmimų. Po judriųjų žaidimų jaunimas pasidalijo į grupeles ir vadovaujamas katechetų bei kunigų rengė klausimus Vilniaus arkivyskupui Dievo gailestingumo, Sutvirtinimo sakramento, Vilniaus arkivyskupijos gyvenimo perspektyvų jaunimui ir kitomis temomis. Jo ekscelencija dalijosi savo tikėjimo liudijimu, jautriai ir aktualiai kalbėjo opiais jaunimui klausimais. Vėliau vyko agapė ir Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro parengtas užsiėmimas apie Lietuvos Jaunimo dienas „Domus Maria“ salėje.


Daugiau kaip 500 popiežiaus ryto homilijų

Rytinės popiežiaus Pranciškaus aukojamos šv. Mišios Vatikano svečių namų Šv. Mortos koplyčioje su trumpomis homilijomis, kurios skelbiamos „Vatikano radijo“ ir Vatikano dienraštyje „L‘Osservatore Romano“, yra šio pontifikato naujovė. Anksčiau popiežiai kas rytą aukodami šv. Mišias savo privačioje koplyčioje homilijų nesakydavo. Popiežius Pranciškus, pasilikęs gyventi Vatikano Šv. Mortos svečių namuose, kas rytą šv. Mišias aukoja šių namų koplyčioje, paprastai koncelebruojant ir kitiems svečių namuose gyvenantiems vyskupams ir kunigams, dalyvaujant kelioms dešimtims žmonių. Iš pradžių į rytines popiežiaus šv. Mišias buvo kviečiami Vatikano darbuotojai. Vėliau – Romos vyskupijos parapijų tikintieji; kiekvieną kartą maždaug po penkias dešimtis žmonių vis iš kitos parapijos.


Atvirų durų diena Vilniaus kunigų seminarijoje

Gegužės 13 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vykusioje atvirų durų dienoje apsilankė daugiau kaip pusė šimto svečių. Atvykusieji susipažinimą su seminarijos gyvenimu ir jos auklėtiniais pradėjo šv. Mišiomis, kurios seminaristo gyvenime yra pagrindinis ir svarbiausias kasdienis įvykis. Šv. Mišių aukai vadovavo seminarijos rektorius kun. Hans Friedrich Fischer CO. Po jų svečiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su seminarija, vyko ekskursija po seminarijos pastatą, svečiai atliko įvairias užduotis, tikrino ir gilino žinias apie Bažnyčios gyvenimą. Po ekskursijos kandidatai, mąstantys apie studijas seminarijoje, prie bendro pietų stalo turėjo galimybę susitikti ir pabendrauti su seminarijos vadovybe ir seminaristais, plačiau susipažinti su kunigo pašaukimu, daugiau sužinoti apie būsimų kunigų gyvenimą, studijas ir kasdienybę. Pajutusieji kunigišką pašaukimą ir apsisprendę stoti į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją laukiami liepos mėnesį. Liepos 10–14 dienomis bus priimami dokumentai, o liepos 18-ąją vyks stojamieji egzaminai. Daugiau informacijos – seminarija.lt arba seminarijos raštinėje, tel. 8 5 270 1602; el. p. rastine@vks.lcn.lt.


Ką Fatimos žinia sako šiandien?

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas VIRBALAS

Lygiai prieš šimtą metų trys vaikai – Liucija, Pranciškus ir Jacinta – nuošaliame Portugalijos kaimelyje patyrė tai, kas turėjo įtakos visam XX amžiui. Švč. Mergelės Marijos pasirodymai Fatimoje, kurie tęsėsi nuo gegužės iki spalio mėnesio, ir Jėzaus Motinos perduota žinia sulaukė ne tik entuziastingo susižavėjimo, bet ir įtarumo bei abejingumo ar net visiško atmetimo.

1917-aisiais tebevyko Pirmasis pasaulinis karas. Marija kvietė atsiversti, savo malda ir auka siekti taikos. Per praėjusį šimtmetį patyrėme visko: siaubingų apokaliptiško užmojo karų, ateistinių totalitarinių režimų įsigalėjimų, tačiau ir laisvės proveržių. Ir šiandien gyvename neramiame pasaulyje, kuriame kiekvieną dieną mus pasiekia žinios apie terorą ir karinius veiksmus, visi patiriame daug netikrumo ir nerimo dėl ateities. Kuo Fatimos žinia tebėra aktuali šiandien?


Posėdžiavo vyskupai

Gegužės 9–11 dienomis Vilniuje vyko plenarinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) posėdis. Jame dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Ivanauskas, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Linas Vodopjanovas. Lietuvos vyskupus pagerbęs Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. P. Lopesas Kvintana palinkėjo jiems gero darbo.

Tarėsi dėl arkivyskupo Teofiliaus beatifikacijos ir Lietuvos jaunimo dienų

Posėdžio dalyviai pirmiausia apsvarstė organizacinius artėjančių Garbingojo arkivysk. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmių klausimus. Svarstyta kard. Andželo Amato (Angelo Amato) SDB vizito programa, įvairūs kiti iškilmių organizacijos bei būsimojo Palaimintojo kulto klausimai. Svarstyta ir pasiruošimo kitam dideliam renginiui – Lietuvos jaunimo dienoms – eiga. Pabrėžta informacijos apie šią Lietuvos jaunimo tikėjimo šventę bei apie jos metu vyksiančius renginius sklaidos svarba. 2017 metų Lietuvos jaunimo dienų programą ir kitą informaciją galima rasti tinklalapyje www.jaunimodienos.lt.


Kunigystės šventimai Vilniuje

Diakonas Renatas Švenčionis
gegužės 6 dieną įšventintas kunigu

Gegužės 6 dieną Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje Kunigystės sakramentą priėmė diakonas Renatas Švenčionis. Šv. Mišioms vadovavo ir Kunigystės šventimus suteikė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, koncelebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, apie 30 kunigų. Šv. Mišiose ir kunigystės šventimuose dalyvavo R. Švenčionio artimieji, gausus būrys tikinčiųjų. Pamoksle arkiv. G. Grušas linkėjo šventinamam kunigui uolumo bei visiško atsidavimo tarnystei Dievui ir žmonėms. „Šiais metais turime tinkamą ir sektiną pavyzdį – Dievo Tarną arkivyskupą Teofilių Matulionį, kurio metus švenčiame“, – sakė arkiv. G. Grušas ir kvietė naujam kunigui nepamiršti Dievo Apvaizdos, kuri jį pašaukė šiai tarnystei, leisti ir toliau, kad ji jam vadovautų.


Nauji vyskupai Lenkijoje ir Vokietijoje

Naujasis Balstogės
arkivyskupas Tadeušas Vojda

Tautų Evangelizavimo kongregacijos pasekretoris kun. Tadeušas Vojda (Tadeusz Wojda) SAC po ilgametės tarnystės Šventam Sostui su nauja misija parvyko į Lenkiją. Popiežius Pranciškus jį paskyrė Balstogės arkivyskupu. Katalikų apaštalavimo draugijos narys 60 metų arkivyskupas T. Vojda kilęs iš Kielcų vyskupijos Lenkijoje. Po kunigystės šventimų jis buvo Katalikų apaštalavimo draugijos vadovas jaunimo misijų reikalams, prieš 27 metus įsidarbino Tautų Evangelizavimo kongregacijoje. Arkiv. T. Vojda yra penktasis Balstogės ordinaras po vyskupijos įkūrimo 1991 metais. Naujoji Balstogės vyskupija buvo sudaryta iš Lenkijos Respublikos teritorijoje likusios Vilniaus arkivyskupijos dalies. Naujojo Balstogės arkivyskupo T. Vojdos konsekravimas įvyks birželio 10 dieną.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija