Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. birželio 2 d., Nr. 11 (278)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai
2017 metai

Popiežius Pranciškus Fatimoje

Popiežius Pranciškus rodo išskirtinį
pamaldumą Fatimoje apsireiškusiai
švenčiausiajai Mergelei Marijai

Gegužės 12-ąją, penktadienį, prasidėjo popiežiaus Pranciškaus piligrimystė į Fatimos Marijos šventovę Portugalijoje. Šį kartą į 19-ąją apaštališkąją kelionę Šventasis Tėvas vyko kaip piligrimas. Tai buvo ne tik jo, kaip Bažnyčios ganytojo, kelionė, bet ir asmeninė piligrimystė, kartu su tūkstančiais Portugalijos ir kitų šalių piligrimų, kurie tomis dienomis plūdo į Fatimos šventovę. Trumpo dviejų dienų vizito programoje – du pagrindiniai įvykiai: popiežiaus malda Marijos apsireiškimų vietoje, minint 100 metų sukaktį nuo 1917 metų gegužės 13-ąją įvykusio pirmojo apsireiškimo, ir dviejų Mariją regėjusių piemenėlių, Jacintos ir Pranciškaus Marto, skelbimas šventaisiais.

Iš Romos oro uosto pakilęs Popiežiaus lėktuvas apie 16 val. vietos laiku pasiekė netoli Fatimos esančią Portugalijos karinių oro pajėgų bazę. Čia įvyko oficialus Šventojo Tėvo susitikimas su Portugalijos prezidentu Marčelu Nunjasu Duarte Rebelu de Sousa (Marcelo Nuno Duarte Rebelo de Sousa). Trumpai maldos valandėlei Popiežius užsuko į bazės koplyčią.


Šv. Adalberto (Vaitiekaus) relikvija

Gegužės 21-ąją, sekmadienį, Nemunu pagal senovinę tradiciją Kauną pasiekė ypatingas svečias – Šv. Adalberto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės riterių ordino rūpesčiu iš Gniezno miesto parvežta Baltijos kraštų misionieriaus šventojo Adalberto (Vaitiekaus) relikvija. Tai – Gniezno arkivyskupijos dovana Kaunui. Ordino riteriai ją perdavė broliams pranciškonams saugoti ir gerbti Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, Švenčiausiosios Trejybės altoriuje.

Relikvija pasitikta Nemuno krantinėje, o Rotušės aikštėje iškilmingai perduota Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonui kun. Pauliui Sauliui Bytautui OFM.

Kauną, kaip Nemuno ir Neries upių uostą, tikėtina, šv. Adalbertas būtų aplankęs, jei būtų pasiekęs Lietuvos žemes. Jis buvo nužudytas 997 m. balandžio 23 d. Lietuvos ir Prūsijos pasienyje netoli Žuvininkų (Kaliningrado srityje). Ten pamokslavo lydimas dviejų savo bičiulių.


Nuo kasdienybės iki šventumo

Seminarijos rektorius kun. Hans
Friedrich Fischer CO su atvirų
durų dienos svečiais

Malda, mokslai, ganytojiškas darbas ir saviugda – ant šių keturių kertinių akmenų laikosi Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos studentų gyvenimas. Nuo 1998 metų šią aukštąją mokyklą globoja Šv. Juozapas, todėl ir klierikai juokais savo aukštąją mokyklą vadina „Šv. Juozapo šiltnamiu“, juk išvertus iš lotynų kalbos „seminarium“ reiškia „daigyną“. Viename gražiausių Vilniaus kampelių, Jeruzalėje, įsikūrusi seminarija traukia akį kiekvieno, važiuojančio Kalvarijų gatve. Iš vienos pusės – parkas su Kalvarijų Kryžiaus kelio takeliais, iš kitos – judri gatvė ir tankiai užstatytas mikrorajonas. Nejučiomis kyla asociacijos: būsimus kunigus ugdanti aukštoji mokykla įsikūrusi tarp dviejų pasaulių – Dievo ir žemiškojo. Juk kunigas yra tas, kuris, tvirtai žengdamas žeme, sutaiko žmones su Dangumi.


Šventosios Dvasios cunamis

„Apaštalų darbai duoda pavyzdį, kokią turi būti Bažnyčia šiandien“, – sakė viešnia iš JAV, Tarptautinės katalikų charizminio atsinaujinimo tarnybos Vatikane Doktrininės komisijos pirmininkė dr. Meri Heili (Mary Healy) balandžio 23 dieną Kaune, Atsinaujinimo dienoje, minint charizminio atsinaujinimo 50-metį. Išvakarėse, dr. M. Heili dalyvavo charizminėje konferencijoje „Šventoji Dvasia įgalina mus naujam gyvenimui ir misijai“, kuri irgi vyko Kaune.

Katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“ surengta Atsinaujinimo diena Dievo Gailestingumo sekmadienį vyko pilnutėlėje VDU Didžiojoje salėje, dalyvavo daug jaunimo. Šventosios Dvasios cunamis, galinga priešprieša sekuliarizmo vėjams, su naujais ženklais ir stebuklais, atrodo, jau plūsta į jaunų žmonių gyvenimą Lietuvoje: jaunoji karta šioje Atsinaujinimo dienoje karštai liudijo savo įtikėjimą, su tuo atsiradusį norą melstis, šlovinti, savo malda tarnauti kitiems.


Talka Kryžių kalne

Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis bendrauja su talkininkais

Gegužės 18 dieną Kryžių kalnas sulaukė talkininkų dėmesio. Šiaulių profesinio rengimo centro (PRC) Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė – mokytojai ir mokiniai – atvyko tvarkyti unikalios maldos vietos. Prisijungė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Šiaulių užkardos pareigūnai bei Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių skyriaus darbuotojai.

Talkininkais džiaugėsi Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Į darbus kibta po vyskupo palaiminimo. Pasiskirstyti veiklas padėjo Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė. Kryžių kalnas išvalytas nuo supuvusių, sutrešusių, išvirtusių kryžių. Jie išvežti deginti į tam skirtą vietą. Nugriuvę, bet dar sveiki kryžiai vėl tvirtai pastatyti.


Romoje – „Popiežiaus Pranciškaus skalbykla“

Pradėjo veikti „Popiežiaus Pranciškaus skalbykla“ – nemokama paslauga, skirta Romos vargšams, neturintiems pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų išsiskalbti, išsidžiovinti ir išsilyginti savo rūbus ir patalynę. Iniciatyva steigti skalbyklą vargšams kilo atsiliepiant į Popiežiaus paraginimą konkrečiais veiksmais liudyti Gailestingumo jubiliejaus malonę.

Pranešime prisimenamas popiežiaus Pranciškaus Gailestingumo jubiliejaus uždarymui skirtas laiškas „Misericordia et misera“, kuriame Popiežius primena, kad „norint būti arti Kristaus, būtina tapti artimu broliams bei seserims, nes niekas Tėvui taip nepatinka, kaip konkretus gailestingumo ženklas. Dėl savo prigimties gailestingumas regimas ir apčiuopiamas tampa atliekant konkrečiis bei dinamiškus veiksmus. Tad atėjo metas suteikti erdvės gailestingumo kūrybiškumui, siekiant įkvėpti naujus darbus, kurie būtų malonės vaisiai“.


Vilniaus vyskupai ir jų portretai

Istoriko doc. dr. Liudo Jovaišos knyga „Vilniaus vyskupai ir jų portretai“ norima pristatyti tiek septintą šimtmetį skaičiuojančios vietinės Bažnyčios ganytojus, tiek vieną seniausių Lietuvoje paveikslų rinkinių – Vilniaus vyskupų portretų galeriją, kuri šiandien priklauso Vilniaus arkivyskupijai.

Svarbiausia leidinio dalis – Vilniaus (arki)vyskupų ordinarų portretai ir atitinkamus asmenis pristatančios biogramos. Norint supažindinti skaitytojus su Vilniaus (arki)vyskupijos ganytojais – nuo Andriejaus I iki Julijono Steponavičiaus imtinai (1388–1991), į leidinį įtrauktos ir biogramos tų (arki)vyskupų, kurių atvaizdai rinkinyje šiandien nėra išlikę.

Vilniaus vyskupų portretų galerijoje esama ne vien visateisių ganytojų – ordinarų, bet ir kelių vyskupų pagalbininkų ar vyskupijos administratorių atvaizdų. Šios vyskupų kategorijos trumpai pristatytos knygelės priede; jame reprodukuojami ir penki į pagrindinę galeriją neįtraukti portretai su trumpomis žiniomis apie juose pavaizduotus asmenis. Įvado tekstas iliustruotas trimis antraisiais Vilniaus vyskupų ordinarų portretais ir į rinkinį patekusiais keturių su Vilniaus vyskupija nesusijusių ganytojų atvaizdais. Akistata su konkretaus vyskupo veidu ir jo gyvenimo istorija nesitenkinančiam skaitytojui gali būti pravartus knygos įvadas. Jame aptarta Vilniaus vyskupų istorijos etapų specifika, pateikta šios hierarchų grupės kolektyvinė charakteristika, Vilniaus vyskupų portretų rinkinys apibūdintas kaip visuma, punktyru nužymėta jo istorinė raida.


Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose pašventinta koplyčia

Gegužės 18 dieną Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose Socialinės integracijos į visuomenę poskyryje Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas pašventino koplyčią, kurią įrengė Socialinės integracijos į visuomenę poskyrio vedėja Ina Aušrytė-Gustienė nuteistųjų sielovados poreikiui.

Renginyje dalyvavo įstaigos kapelionas kun. Virginijus Birjotas, Karmėlavos parapijos klebonas kun. Virginijus Veprauskas, Kauno miesto Amalių bendruomenės centro vadovas Vidas Pocius, nuolatinė rėmėja Virginija Sakalauskienė, UAB „Bijola“ savininkė, nuolatinė rėmėja Jolanta Valaikienė, Labdaros ir paramos fondo ,,ALFA-1“ direktorius Jonas Baltrušaitis su žmona Alma, „Gričiupio“ seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienienė, Šančių suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotojas Edmas Malskis.


Hospisui – penkeri

2016 m. gruodžio 8 d. hospise
apsilankiusi prezidentė Dalia
Grybauskaitė ir šios įstaigos
vadovė sesuo Michaela Rak ZSJM
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Vilniuje įsikūręs Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas gegužės 13 dieną minėjo veiklos penkerių metų sukaktį. Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios, meldžiamasi už pacientus ir už amžinybėn iškeliavusius hospiso bendruomenės narius bei jų šeimas. Šv. Mišiose buvo meldžiamasi ir dėkojama Viešpačiui už hospiso veiklą, darbuotojus, savanorius, geradarius.

Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir kunigai, remiantys hospiso misiją. Pamoksle arkivyskupas dėkojo už atliekamus gailestingumo darbus, kurie yra Dievo gailestingumo įrodymas. Šv. Mišiose taip pat dalyvavo šeimų, kurių artimieji šiuo metu yra hospise, nariai ir šeimos, kurių artimieji iškeliavo į amžinybę.

Vėliau Katedros aikštėje vyko hospiso bendruomenės susitikimas ir viešas renginys miestiečiams. Buvo rodomas filmas.


Ilgamečio Veprių klebono 90-metis

Gegužės 15 dieną kun. jubil. teol. lic. Bronislovas Gimžauskas, šiuo metu gyvenantis Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, minėjo garbingą 90-mečio jubiliejų. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, pats jubiliatas ir daugiau nei dešimt kunigų. Homilijoje Kauno arkivyskupas L. Virbalas minėjo, kad kiekvienas kunigas yra pirmiausia Kristaus užkalbintas, kad ir kur darbuotųsi, savo ganomųjų bendruomenei turi rodyti Kristaus veidą, kartu nepamiršti asmeninio santykio su Juo. Pasak arkivyskupo, kunigas turi mylėti ganomuosius, nuolat už juos melstis, būti su jais džiaugsmo ir skausmo valandą, semtis reikiamos stiprybės ir ištvermės iš maldos. Baigiantis šv. Mišioms arkivyskupas jubiliatui įteikė popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį palaiminimą liudijantį raštą. Jubiliatą sveikino Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų direktorė Viduta Bačkierienė ir darbuotojos, buvęs Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas, Veprių parapijos, kur jubiliatas per savo daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančią kunigiškąją kelionę dirbo ilgiausiai, atstovai, giminės ir pažįstami.


Vilkaviškio vyskupui – „Gerumo žvaigždė“

Gegužės 25 dieną Marijampolės specialiesiems socialinės globos namams minint savo veiklos dešimtmetį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Danguolė Juozapavičienė Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai įteikė aukščiausią ministerijos apdovanojimą „Gerumo žvaigždę“ už žymų indėlį ir paramą socialinės apsaugos ir darbo sričiai.


Netektis

A†A kun. jubil. dr. Leonas Povilas ZAREMBA

(1923 10 17–1948 02 21–2017 05 22)

Gegužės 22 dieną Kaune mirė t. Leonas Povilas Zaremba. Jis buvo Jono Zarembos ir Karolinos Dragūnaitės-Zarembienės sūnus, gimė 1923 m. spalio 17 d. Šeduvoje, šeimoje buvo trečias vaikas iš penkių. Lankė pradžios mokyklą Šimonyse ir Kupiškyje, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, ją baigė 1941 metais. Trumpai dirbo Panevėžio savivaldybės įstaigoje ir „Kalnapilio“ alaus gamykloje.

1942 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakultete. Pirmaisiais teologijos studijų metais (1944–1945 m.) mokėsi Eichšteto (Bavarija) kunigų seminarijoje kartu su kitais iš Kauno per karą nusiųstais klierikais. Trejus metus studijavo Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, gyvendamas Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje. 1948 metais apgynė teologijos licenciato laipsnį. Tų pačių metų vasario 21 dieną Šv. Pauliaus už sienų bazilikoje kardinolas Luidžis Taglija (Luigi Traglia) L. Zarembą įšventino kunigu.


Lietuvos geradario mirties metinės

Gegužės 25-ąją, ketvirtadienį, Šv. Pijaus bažnyčioje Arnsberge (Vokietijos Vestfalijos žemėje) ir Visuotinėje Bažnyčioje buvo švenčiamos Šeštinės. Šv. Mišiose buvo minimos Lietuvos ir Ganos geradario mons. Gerhardo Langės (1918 07 18–1947 12–2016 05 31) mirties metinės. Šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Drauge koncelebravo aštuoni lietuviai kunigai. „Monsinjoro Langės gyvenimas buvo ištisa gerų darbų virtinė“,– sakė vyskupas. – Jis, būdamas labai savarankiškas ir tvirto charakterio, jautė pašaukimą socialinėje Bažnyčios sferoje. 1991 metais Ganoje Filmuo mieste jis padėjo pastatyti Šv. Pauliaus katedrą, ligoninę ir jai nupirko greitosios pagalbos automobilį. Jo rūpesčiu pastatyta dar viena bažnyčia Han mieste“. Per vieną „Kirche in Not“ suvažiavimą kun. G. Langė sutiko kun. J. Kaunecką. Po pokalbio jis nutarė padaryti šį tą gero ir Lietuvoje – finansavo katalikiškos mokyklos priestatą Telšiuose, nupirko namus našlaičiams, padėjo statyti Naujosios Akmenės bažnyčią. Be to, trims teologijos studentams mokėjo stipendijas, devynioms bažnyčioms parūpino varpus su jų įrengimais. Po Naujamiesčio bažnyčios gaisro prisidėjo prie bažnyčios atstatymo ir nupirko keturis varpus. „Už šias geradarystes lietuviai yra labai dėkingi. Mes meldžiamės, kad Gerasis Dievas suteiktų jam dangaus laimę“, – kvietė vysk. J. Kauneckas.


Mirė seniausia vienuolė pasaulyje

„Ji paliko šią žemę su ta ramybe, kuria pasižymėjo per visus savo 110 gyvenimo metų“, – pranešė šventojo Kamilio Leliečio seserų vyresnioji, rašydama apie sesers Kandidos Beloti (Candida Bellotti) mirtį praėjusį šeštadienį. Sesuo Kandida buvo pripažinta seniausia pasaulio vienuole.

Gimusi 1907 metų vasario 20 dieną šiemet šventė 110-ąjį gimtadienį, o tarp ją sveikinusių buvo ir popiežius Pranciškus – dešimtasis popiežius per ilgą jos gyvenimą. Nepaisant garbaus amžiaus, per savo gimimo dieną senoji vienuolė dar jautėsi pakankamai energingai ir mielai bendravo su šventės dalyviais.

Ji gimė šiaurės Italijoje, pamaldžioje šeimoje. Pradėjo mokytis siuvimo amato, bet po to apsisprendė dėl vienuolinio gyvenimo, o jos dvasios tėvas ją nukreipė pas kamiliečius – vienuolių gydytojų ir slaugytojų kongregaciją. 1932 metais priėmusi įžadus sesuo Kandida visą gyvenimą skyrė tarnystei ligoniams. Būdama visada energinga į pelnytą pensiją išėjo sulaukusi tik 93 metų, 2000 metais. Savo 107-ąjį gimtadienį paminėjo Šv. Mortos namuose, Vatikane, popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių metu. 109-ojo gimtadienio dieną stovėdama prie stalo pati supjaustė didelį jai skirtą tortą, dovanotą brolių ir seserų kamiliečių. „Klausyti Kristaus balso ir būti klusniam jo valiai. Visą savo gyvenimą visada galvojau: kur Viešpats mane pastato, ten ir yra man teisinga vieta. (...) Mylėti, mylėti ir dar kartą mylėti. Bet su džiaugsmu“, – sakydavo ji, klausiantiems ilgo ir laimingo gyvenimo rakto.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija