Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 16 (283)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejus Varniuose

Kan. Andriejus Sabaliauskas 

Apaštalinis nuncijus, vyskupai,
jungtinio choro giesmininkai
ir kiti svečiai
Modesto Normanto nuotrauka

Rugpjūčio 19–20 dienomis Varniuose (Telšių r.) vyko iškilmingas Žemaičių Vyskupijos 600 metų įkūrimo jubiliejaus šventimas ir Penktasis Telšių vyskupijos Eucharistinis kongresas.

Iškilmės prasidėjo rugpjūčio 19 dienos pavakarę, 18 val., šv. Mišiomis senojoje buvusioje Varnių Šv. apaštalų Petro ir Povilo Katedroje, šiuo metu parapijos bažnyčioje. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ ir apie 30 kunigų. Vysk. J. Boruta SJ homilijoje kalbėjo apie tai, kad popiežiaus Benedikto XVI teigimu, parapija visada bus esminė krikščioniško bendruomeninio gyvenimo forma. Jei nėra parapijų, tai negalime kalbėti nei apie tautos, nei apie valstybės krikštą. 1251 metai – pirmojo Lietuvos valdovo karaliaus Mindaugo (ne lietuvių) krikšto metai, nes nėra nė žinutės apie tuomet įkurtą vieną ar kitą parapiją. Taigi, nors 1387 metais pakrikštyti lietuviai, tuo metu Žemaitijoje, kaip matyti iš žemaičių skundo Konstancos bažnytiniame susirinkime, kryžiuočiai nepastatė nė vienos bažnyčios, neįkūrė nė vienos parapijos ar vyskupijos, į Žemaitiją nepakvietė nė vieno kunigo, nors Žemaitiją valdė beveik 40 metų. Taigi, jų valdymo metais nebuvo nei žemaičių krikšto, nei parapijų tinklo, neįkurta nei Žemaičių vyskupija. Tik po Žalgirio mūšio pergalės Lietuvos valdovai Vytautas Didysis ir Jogaila ėmėsi žemaičių krikšto. 1413–1417 metais dauguma žemaičių priėmė krikštą, įkurta 10 parapijų, jose 1416–1421 metais pastatyta apie dešimt bažnyčių. „Taigi Žemaičių vyskupija ėmė nuo to laiko gyvuoti ir mums, čia susirinkusiems, belieka dėkoti Dievui ir švęsti“, – sakė vysk. J. Boruta SJ.


Žolinė Pivašiūnuose

Žolinės atlaidai Pivašiūnuose kasmet sutraukia daug piligrimų. Keliaujančios į Amžinojo Tėvo namus Bažnyčios nuotaiką įkūnijo Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centro organizuota jaunimo stovykla Varkaliuose ir piligriminis žygis, kuriam vadovavo seminaristas Gintas Petkevičius, o dvasinis vadovas buvo kun. Rolandas Bičkauskas. Pagrindine tema buvo pasirinkti psalmės žodžiai „Vaikščioju tad akivaizdoj Dievo“ (plg. Ps 116, 9). Apie 70 jaunuolių tris dienas Varkalių stovyklavietėje klausėsi mokymų ir liudijimų apie asmeninę maldą ir santykį su Dievu. Ypatingai buvo kreipiamas dėmesys į sakramentų šventimo svarbą kasdieniame gyvenime, todėl ir žygio metu buvo galimybė švęsti Susitaikymo sakramentą ir šv. Mišias. Keliaudami į šventovę jaunieji piligrimai aplankė Užuguosčio, Aukštadvario, Onuškio ir Dusmenų bažnyčias. Keliautojų ryžtą Viešpats išbandė saulės kaitra, audros vėjais bei liūtimis, tačiau tai jaunuolių nepalaužė. Piligrimai dalyvavo išvakarių šv. Mišiose ir organizavo eucharistinę procesiją, o pagrindinę Žolinės iškilmių dieną savanoriavo.


Žolinėje Krekenavoje

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas
kalbasi su Pasvalio Gyvojo rožinio
draugijos maldininke Onute Kvedaravičiene

Kiekvienais metais į Žolinės atlaidus, rengiamus Lietuvos bažnyčiose, suplūsta daugybė žmonių iš tolimiausių šalies vietovių. Žolinės atlaidais garsėja ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventovė. Šiemet Žolinės atlaidai šioje šventovėje buvo švenčiami rugpjūčio 14–20 dienomis. Kiekviena atlaidų diena turėjo savo intenciją, buvo meldžiamasi už kunigus ir vienuolius, katechetus ir mokytojus, ligonius ir medikus, maldos grupes ir katalikiškus judėjimus, šeimas.

Pasvalio dekano ir Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono kun. Henriko Kalpoko pritarimu Gyvojo rožinio draugijos maldininkai iš Pasvalio, Mikoliškio, Pušaloto, Daujėnų, Saločių, Skrebotiškio, Marijos legiono maldininkai bei grupelė Pasvalio moterų katalikių draugijos narių dalyvavo šiuose atlaiduose Krekenavos šventovėje rugpjūčio 19 dieną. Mūsų kelione pasirūpino geraširdis ūkininkas Petras Karoblis iš Girsūdų kaimo (Pasvalio r.). Keliavome kalbėdami Rožinio maldą, Švč. Mergelės litaniją bei Dievo Gailestingumo vainikėlį.


Šilinės su ypatingu piligrimu – Palaimintuoju Teofiliumi Matulioniu

Rugsėjo 7–15 dienomis Šiluvoje švęsime didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus. Šiluvos piligriminę šventovę minėdami Dievo Motinos gimtadienį ir šiemet aplankys dešimtys tūkstančių piligrimų, nuo savo kasdienybės atitrūksiančių į žmogui būtiną Dievo garbinimo aplinką pasisemti džiaugsmo ir vilties savo gyvenimo bei darbų atnaujinimui, melsti Viešpaties gailestingumo kenčiantiems, nutolusiems, paklydusiems. Šiluvą šiemet aplankys ir ypatingas piligrimas – pal. Teofilius Matulionis, tapsiantis dar vienu mūsų maldų Šiluvoje užtarėju, prisiliečiant prie čia jau esančių jo relikvijų.

Birželio 25-ąją palaimintuoju paskelbtas Teofilius Matulionis į Šiluvą atkeliavo rugpjūčio 25 dieną, prieš vakaro šv. Mišias didžiajame relikvijoriuje, prie kurio vyko ir beatifikacijos Mišios Vilniuje. Rengiantis jo beatifikacijai, be sarkofago, saugomo Kaišiadorių Katedros koplyčioje, relikvijų kelionei kuo arčiau prie žmonių buvo parengtas didysis relikvijorius.


Marijos diena

Rugpjūčio 13-ąją Šiluvos parapijos tikintieji, nemažai Kauno arkivyskupijos bei kitų Lietuvos vyskupijų piligrimų lankėsi piligriminėje Šiluvos šventovėje ir šventė Marijos dieną.

Vidudienį Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikoje jie dalyvavo Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo vadovaujamose iškilmingose šv. Mišiose. Jas drauge aukojo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius bei kunigai, tarp jų – ir „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Povilas Narijauskas, kuris meldėsi šio radijo klausytojų, rėmėjų, geradarių intencijomis. Giedojo Baisogalos parapijos moterų ansamblis, vadovaujamas Neringos Bernadickienės. Šv. Mišias ir drauge Rožinio maldą prieš jų pradžią tiesiogiai transliavo „Marijos radijas“.

Arkiv. L. Virbalo kvietimu, be savo asmeninių intencijų, atsivežtų į Šiluvą, buvo meldžiamasi ir už dvasininkus – kunigus Romualdą Dulskį ir Vincentą Tamošauską OFM Cap. minint jų amžiaus jubiliejus bei Telšių vyskupo Jono Borutos SJ 35 metų kunigystės ir kun. Oskaro Petro Volskio 15 metų kunigystės jubiliejus. Pasak arkivyskupo L. Virbalo, lankomės bažnyčioje, piligriminėse šventovėse ieškodami Dievo: ne vienas atsakytų, jog taip norime atgauti tikrumą, pažvelgti į savo gyvenimą, sutikti Dievą. Kur sutinkame Dievą? Ganytojas atkreipė dėmesį į dvi skaitiniuose nurodomas kryptis. Pranašas Elijas, ryžtingas Dievo gynėjas, turi bėgti gelbėdamas savo gyvybę, nors daug padarė dėl Dievo, kad jo tautiečiai būtų ištikimi Sandorai. Tad kur dingo Dievas? Prie Horebo kalno Elijas iš naujo turi Jį sutikti. Iš tikrųjų išskirtiniai gyvenimo įvykiai, pavojai, nelaimės paskatina galvoti apie Dievą, melsti Jo apsaugos, gręžtis į Jį, iš naujo Jį sutikti. Audringame ežere naktį plaukdami valtyje be Jėzaus mokiniai išsigąsta. Petras nori kaip Jėzus eiti per bangas Jo pasitikti, bet pradeda skęsti. Petras susitelkia į smarkų vėją ir pavojų, bet be ne į Tą, kuris jį veda ir yra už visa galingesnis. Šis žvilgsnio nukreipimas nuo Viešpaties pavojingas kiekvienam. „Kai suvokiame, kad stiprybė ateina iš Viešpaties, galime „eiti vandeniu“ – daryti tai, kas atrodytų net neįmanoma. Tokį pavyzdį mums rodo šiemet palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Teofilius Matulionis. Daug audrų buvo jo gyvenime: revoliucijos audros ir vėjai, karo siautulys, pokario pavojai. Jis neišsigando tų audrų, ėjo ir perėjo jas – kartu su Viešpačiu“, – sakė arkivyskupas.


Sugrįžimas į Vilniaus vyskupo tėviškę

Minėjimas prie vysk. Antano Pranciškaus
Audzijonio kryžiaus Telžių kaime

Pasvalio katalikės moterys vėl prasmingu renginiu paminėjo Vilniaus vyskupo, teologijos daktaro, profesoriaus Antano Pranciškaus Audzijonio atminimą. Renginys prasidėjo Pasvalio krašto muziejuje, malda visus pasveikino Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas. Buvo rodomas Laimio Jurkaus dokumentinis filmas „Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis – išvažiuojamoji konferencija „Skrebotiškis–Telžiai“, 2016 m. liepos 29 d.“ Dalyvavo vyskupo giminaičiai, Pasvalio katalikės moterys, Pasvalio Neįgaliųjų centro vokalinio ansamblio „Žalsvasis šaltinis“ nariai, viešnios ir svečiai iš Vilniaus, Panevėžio.

Vykdami į vysk. A. P. Audzijonio tėviškę susipažinome su Pasvalio istorija. Pakeliui aplankėme Chodikauskų (Vytartų) dvarą. Čia pasitiko nepaprasta aplinka – išlikęs didžiulio parko kontūras, šimtamečiai medžiai bei dvaro pastatas, kuriame vis dar atsispindėjo iškilmingumas ir prabanga. Kartu vykusi aktyvi Skrebotiškio parapijos Gyvojo rožinio draugijos maldininkė tetirvinietė Veronika Vasiliauskienė papasakojo apie prieškarį, kai ji lankė mokyklą, buvusią šiame didžiuliame pastate, o Pasvalio katalikių moterų skyriaus narė Adėlė Balaišienė pasidalino įspūdžiais apie jaunystėje vykusius linksmus šokių vakarus Vytartų dvare bei ištikimą draugystę su šioje mokykloje dirbusia mokytoja.


Ar Rožinis gyvas?

Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio
draugijos maldininkai prie Vabalninko
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
bažnyčios. Kairėje – Panevėžio
vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos
dvasinis vadovas, Zarasų
dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas

Liepos 29-ąją Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos kongresas „Tiesa padarys jus laisvus“. Kongresas skirtas Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams. Malda suvienijo daugiau kaip tūkstantį maldininkų iš įvairių Lietuvos vyskupijų.

Su pamąstymais

Susirinkusius pasveikino Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadas, Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas. Dvasininko sveikinimas pakylėjo: malda yra jėga. Mes verčiame kalnus, kurie susikaupia mumyse... Katechezei vadovavęs kun. br. Antanas Blužas OFM, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas, nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs, neglostė mūsų puikybės ir prikaustė dėmesį. Dvasininkui rūpėjo, kad susimąstytume. Ko mes atvykome į kongresą? Melstis ar save parodyti? Kaip mes meldžiamės? Kiekvieno maldos standartai skirtingi. Bet ar mūsų malda gyva? Ar išgirstame, ko Viešpats iš mūsų prašo?


Arkivyskupijos jaunieji patarnautojai ministrantų stovykloje

9-ąjį kartą surengta Kauno arkivyskupijos ministrantų stovykla, skirta berniukams ir vaikinams, patarnaujantiems ar norintiems patarnauti šv. Mišiose. Šiais metais stovykla pasižymėjo skambiu šūkiu – „Tapk įžymus!“ Tokia stovyklos tema buvo pasirinkta norint supažindinti dalyvius su šių metų „įžymybe“ – Palaimintuoju Teofiliumi Matulioniu.

Dėl skirtingo dalyvių amžiaus buvo organizuojamos dvi stovyklos pamainos: liepos 17–21 dieną stovyklavo 13–20 metų jaunuoliai, o liepos 24–28 dieną jaunesnieji – 7–12 metų berniukai. Stovyklą, kurioje šiemet dalyvavo daugiau nei 60 patarnautojų, organizavo Kauno arkivyskupijos kurijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė kartu su Šiluvos parapijos klebonu kun. Erastu Murausku. Jiems talkino penki Kauno kunigų seminarijos seminaristai bei dar 7 savanoriai. Stovykla vyko Kaulakių gyvenvietėje, Dalios ir Algimanto Babilių sodyboje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija