Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. gruodžio 22 d., Nr. 24 (291)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai
2017 metai

Šventąjį Tėvą pasveikino Italijos katalikų akcijos vaikai

Gruodžio 16-osios, šeštadienio, vidudienį popiežius Pranciškus priėmė Italijos katalikų akcijos vaikų grupę. Tokie prieškalėdiniai vaikų susitikimai su Šventuoju Tėvu rengiami jau kelis dešimtmečius. Šį kartą palinkėti Šventajam Tėvui linksmų Šv. Kalėdų atvyko kelios dešimtys vaikų iš dvylikos vyskupijų. Visų vardu Popiežių pasveikino keturiolikos metų mergaitė Desirė iš Sardinijos salos ir dešimties metų berniukas Lorenzo iš šiaurės Italijos. „Brangūs vaikai, – sakė jiems popiežius Pranciškus, – būkite Betliejuje pas mus atėjusio Jėzaus draugai ir liudytojai. Ypač per Kalėdų šventes, kurios jau čia pat, esame kviečiami supažindinti su Jėzumi savo draugus, kalbėti apie jį mūsų miestuose, parapijose, šeimose“. Prieš suteikdamas palaiminimą jį aplankiusiems vaikams ir suaugusiems jų globėjams, Popiežius pakvietė visus kartu sukalbėti „Saveika, Marija“.


Popiežius gimimo dieną šventė su vaikais

„Vaikų džiaugsmas yra visų mūsų lobis“, – sakė popiežius Pranciškus gruodžio 17-ąją, sekmadienį, susitikęs su Vatikano Šv. Mortos pediatrinio dispanserio globojamais vaikais. Susitikimas, kuriame dalyvavo ir vaikų tėvai bei dispanserio savanoriai, vyko Vatikano Pauliaus VI audiencijų salėje. Vaikai sveikino Popiežių su jo 81 metų gimimo diena, deklamavo eilėraščius, šoko ir dainavo. Paskui į salę buvo įnešta specialiai gimtadieniui iškepta didžiulė keturių metrų ilgio pica. Dėkodamas už sveikinimus ir už vaikų džiaugsmą, popiežius Pranciškus sakė, kad džiaugsmas turi būti visų mūsų bruožas. „Krikščionis turi džiaugtis. Džiaugsmas – tarsi gera dirva, į kurią turi būti suleistos mūsų gyvenimo šaknys. Džiugi siela duoda gerus vaisius“, – sakė Šventasis Tėvas. Popiežius kalbėjo apie vaikų ir senelių bendravimo svarbą. Seneliai turi atmintį, turi tvirtas šaknis. Senelių pareiga – padėti, kad ir vaikų šaknys būtų tvirtos. Žmogus negali augti ir bręsti be šaknų, be savo tautos, be tikėjimo, atminties. Žmogui reikia tapatybės; žmogui reikalingos vertybės. Senelių vaidmuo šeimoje labai svarbus.


Vyskupas pagal Dievo ir žmonių širdis

Vyskupą Darių Trijonį sveikina
Gargždų dekanato tikintieji

Kunigas, teologijos mokslų daktaras Darius Trijonis iki šiol buvo gerai pažįstamas Vakarų Lietuvoje. 2007 metais jis buvo paskirtas į Gargždų parapiją. Nuo 2008 metų kelerius metus dirbo klebonu Plikių parapijoje, rūpinosi naujos bažnyčios statyba Slengiuose. Kunigas Darius pasižymėjo darbštumu, aktyvumu, nepaprastu nuoširdumu ir paprastumu. Visose darbo vietose, sutiktųjų širdyse jis paliko ryškius veiklos pėdsakus. Klaipėdos rajone 2011 metais jis buvo išrinktas metų žmogumi.

2017 metų rugsėjį popiežius Pranciškus jį nominavo vyskupu. Visi jį žinoję, pažinę, apie jo veiklą girdėję šią žinią sutiko labai džiaugsmingai. Konsekracija vyskupu vyko gruodžio 16 dieną Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje. Ji buvo pilna žmonių. Popiežiaus Pranciškaus skiriamasis raštas (bulė), kaip kalbėjo arkivyskupas Gintaras Grušas, yra nuoširdus laiškas vyskupui Dariui, labai panašus į apaštalo Pauliaus laišką Timotiejui (1 Tim 4, 11–16 ). Jį perskaitė prel. bažn. teol. dr. Juozas Šiurys.


Mariologinis kongresas Trakuose

Šv. Mišių koncelebracijai Švč. Mergelės
Marijos Apsilankymo Bazilikoje vadovauja
arkivyskupas Gintaras Grušas

Artėjant Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, karūnacijos 300 metų jubiliejui, gruodžio 8–10 dienomis Trakuose vyko mariologinis kongresas. Gruodžio 8-ąją, penktadienį, į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Baziliką rinkosi arkivyskupijos jaunimas. Vakaras prasidėjo jėzuito Eugenijaus Puzynios katecheze. Jo žodis įvedė jaunimą į Rožinio maldą, padėjo atrasti Mariją savo gyvenime, melstis ne išsiblaškius, o žvelgiant Marijai į akis. Po katechezės jauni žmonės užrašė savo intencijas. Prasidėjo gyva rožinio malda, kuri šviečiant žvakėms, tęsėsi palei ežerą visame Trakų mieste, neaplenkiant karaimų ir totorių namų, kurie nuo seno gerbė Trakų Dievo Motinos paveikslą. Paskui jaunimas grįžo į Baziliką ir šventė tęsėsi eucharistijoje. Jai vadovavo vyskupas nominatas D. Trijonis. Jis ragino jaunimą niekada neprarasti vilties ir žvelgti į Mariją, kuri pirmoji praskynė mums kelią į dangų. Šventė baigėsi linksmavakariu Trakų kultūros centre.


Neįprasta Asyžiaus prakartėlė

Kūdikėlis ant gilzių, pagerbiant šiandienos kankinius

Prakartėlė skirta pagerbti mūsų amžininkus krikščionis kankinius, kurie per pastaruosius 17 metų paaukojo gyvybes, nes neišsižadėjo Evangelijos. Prakartėlės centre – Kūdikėlis, apsuptas 444 gilzių. Tiek vyrų ir moterų nužudyta dėl religinių įsitikinimų pagal agentūros „Fides“ duomenis nuo 2000 metų. Taip Asyžiaus broliai nori prisiminti kunigus, vienuolius, sielovados darbuotojus, kurie atsidavę neturte darbavosi Bažnyčios labui pasaulio pakraščiuose. Prakartėlė atverta gruodžio 8 dieną. Tądien pastatyta ir pašventinta Kalėdų eglė aikštėje šalia Šv. Pranciškaus bazilikos. Prakartėlė patalpinta po 15 metrų aukščio egle, dovanota Ligurijos regiono. Gruodžio 8 dieną, minint Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos iškilmę, šv. Mišias aukojo Dvasininkijos kongregacijos prefektas kardinolas Benjaminas Stela (Beniamino Stella). Šv. Mišiose dalyvavo misionieriai, pabėgėliai, vargšai, kuriuos globoja Asyžiaus „Caritas“.


Palaimintojo Jurgio ekspozicijos kelionė

Palaimintas Jurgi, Bažnyčios vadove,
Kilnus arkivyskupe mūsų šalies,
Palaiminki žmones savosios Tėvynės,
Globa Visagalio tegul juos lydės.

(Himnas Palaimintajam arkivyskupui)

Matulaitiečiai prie Palaimintojo
Jurgio Matulaičio relikvijos

Gruodžio 3-iąją, pirmąjį Advento sekmadienį, Palaimintojo Jurgio Matulaičio I laipsnio relikvija ir ekspozicija atkeliavo į Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapiją. Iškilmingoje kunigų ir patarnautojų procesijoje ses. Evelina Lavrinovičiūtė MVS relikviją įnešė į šventovę. Jaudinančiai skambėjo parapijos choristų giedamas himnas Palaimintajam arkivyskupui. Klebonas kun. Žydrius Kuzinas ir kun. Steponas Tunaitis iškilmingai aukojo šv. Mišias intencija, kad Palaimintasis Jurgis būtų paskelbtas šventuoju. Relikvija bažnyčioje buvo išstatyta iki gruodžio 9-osios, o paroda gruodžio 5 dieną persikėlė į Druskininkų savivaldybės viešąją biblioteką ir ten eksponuota iki gruodžio 9 dienos. Bibliotekos lankytojai domėjosi ekspozicija. Buvo ir tokių, kurie pirmą kartą sužinojo apie Palaimintąjį. Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje ir viešojoje bibliotekoje parodą pristatė ses. E. Lavrinovičiūtė MVS. Gruodžio 10 dieną relikvija ir ekspozicija ses. Viktorijos Plečkaitytės MVS pristatyta Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Joje relikvija buvo išstatyta Aušros Vartų koplyčioje, Švč. Mergelės Marijos altoriuje. Šventovėse tikintieji širdingai meldėsi prie relikvijos, prašė Palaimintojo ir kitų šventųjų užtarimo sau, šeimai, parapijai ir tėvynei Lietuvai. Žmonės domėjosi paroda, dėkojo organizatoriams ir Dievui, Švč. Mergelei Marijai už tokį stebuklą – galimybę pabūti su Palaimintuoju, geriau pažinti jo kelionę į šventumą.


Adventinė popietė

Grupė folkloro ansamblio
„Ratilėlis“ narių, jų vadovė
mokytoja Alvyda Česienė ir svečias
kun. dr. Kazimieras Ambrasas SJ

Prasidėjus Adventui, po triukšmingos ir nevykusios kalėdinės eglės įžiebimo Kauno rotušės aikštėje ceremonijos, būrys krikščioniškai nusiteikusių žmonių susirinko Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame bute-muziejuje į TS-LKD Kauno sueigos diskusijų klubo adventinį renginį-popietę. Rašytojas ir vertėjas, buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas, buvęs „Vatikano radijo“ lietuviškų laidų vedėjas, Kanados Monrealio Aušros Vartų parapijos klebonas, filologijos mokslų daktaras, baigęs sovietmečiu pogrindžio kunigų seminariją kunigas Kazimieras Ambrasas SJ nušvietė tikrąją Advento ir Kalėdų prasmę, įdomiai papasakojo apie žmogaus sielos išraiškos priemonę – susikaupimo bei tylos poreikį ir įtaką žmonių tarpusavio santykiuose.

Meninę programą renginyje atliko muzikos mokytojos ekspertės, Kauno miesto savivaldybės apdovanotos „Gerumo krislu“, „Tikros muzikos“ laureatės Alvydos Česienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Ratilėlis“, pradėjęs savo veiklą sulig Lietuvos atgimimu Kauno Šv. Mato vidurinėje mokykloje. Šiandien šis ansamblis – nuolatinis Dainų švenčių dalyvis, respublikinio liaudies šokių konkurso „Patrepsynė“ laureatas, įvertintas „Aukso paukštės“ prizu ir Europos folkloro čempionate apdovanotas „Euro Folk 2010“ aukso medaliu. Šiais metais vykusiame pasauliniame konkurse Rumunijoje ansamblis laimėjo pagrindinį prizą – „Auksinį Orfėjų“. Ansamblio raiška, mūsų tautinių tradicijų ir jos kultūros puoselėjimas atsispindėjo popietėje su meile atliktomis adventinėmis giesmėmis, dainomis, instrumentiniu muzikavimu. Visi gėrėjosi Kauno Maironio gimnazijos gimnazisto Vito Ileikio dūdmaišio pūtimu, ansamblio vadovės vaikaitės, Vytauto Didžiojo universiteto studentės Emilijos Žickytės smuikavimu, jos brolio Šv. Mato gimnazijos ketvirtos klasės gimnazisto Roko Žickio, mokinių Armando Gelžinio ir Tito Glavicko mušamų cimbolų skambesiu bei jų pučiamų skudučių garsais, Rokų gimnazijos trečioko Justo Merkeliūno atliekamomis liaudies dainomis. Gera buvo matyti gražiai prasiskleidusius, savo kūrybine energija švytinčius jaunatviškus žiedus – tikrus augančius Lietuvos patriotus, paneigiančius kosmopolitines vadinamųjų „žvaigždžių grupių“ sapaliones, menkinančias lietuvių kalbos dainingumą ir giriančias anglosaksiškas svetimybes. Gera, kad ansamblio vadovė Alvyda Česienė savo įtaigiu pedagoginiu žodžiu savo mokiniams padeda suvokti mūsų tautinės kultūros vertybių gelmę ir reikšmę, susivokti šios dienos kultūros skersvėjuose, kritiškai vertinti muzikinę aplinką. Nuoširdžiai dėkojame Alvydai Česienei, kun. K. Ambrasui ir muziejaus vedėjai Irenai Petraitienei už kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto gyvybingumo saugojimą, kuriame esant gyvam kardinolui, jam dalyvaujant, čia dažnai su mokiniais ir mokytojais rengdavome gyvąsias dvasinio susikaupimo pamokas.


Mano tauta po Dievo dangumi

Knygos „Po Dievo dangumi
mano tauta“ sudarytojas Ramygalos
gimnazijos mokytojas Mantas Masiokas

„Jei mes darysime viską, ką pajėgiame, Dievas būtinai ateis mums padėti“, – šie žodžiai pasakyti kandidatės į palaimintuosius, sesers Marijos Kazimieros Kaupaitės (1880 01 06–1940 04 17). Ne visi ją žinome, juk ne tiek daug moterų, gyvenusių XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, pateko į vadovėlių puslapius, daug liko istorijos paraštėse. Ir vis dėl to, šios moters vardas įtrauktas į Lietuvos šimtmečio žmonių sąrašą. Gimusi Ramygalos parapijos Gudelių kaime, didelėje šeimoje, dar visai jaunutė, būdama vos 16 metų, viena išvyko į Ameriką pas brolį kunigą Antaną Kaupą (1870 02 13–1896 05 06–1913 10 27). Vėliau siekė mokslo – studijavo Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pajutusi pašaukimą vienuolystei, Amerikoje įkūrė pirmąją lietuvišką Šv. Kazimiero seserų kongregaciją, kuri rūpinosi katalikišku lietuvių emigrantų vaikų auklėjimu, dirbo pedagoginį, socialinį ir slaugos darbą. Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, vyskupo pal. Jurgio Matulaičio kvietimu 1920 metais keturios vienuolijos seserys atvyksta su švietėjiška misija į Lietuvą. Įsikuria apleistame Pažaislio vienuolyne, darbu ir malda jį prikelia naujam gyvenimui. Dėkodamos Dievui už galimybę tarnauti Tėvynei, steigia pirmąsias mokyklas, darželius, gimnazijas, amatų mokyklas, senelių ir našlaičių prieglaudas. Motina Marija Kazimiera suprato, jog meilė ir ugdymas gali padaryti žmones laimingus.


Į Marijos legioną susibūrus

Klebonas kun. Artūras Stanevičius
su legionierėmis, maldos talkininkais
ir parapijos tikinčiaisiais

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje kovo mėnesį klebono kun. Artūro Stanevičiaus iniciatyva įkurtas Marijos legionas. Klebono paraginta surinkau dvylika aktyvių moterų. Dvasinis Marijos legiono vadovas yra mūsų klebonas Artūras, Marijos legiono grupės vadovė – aš, tikybos mokytoja Genė Sereikienė, o iždininkė – Antanina Mugienė. Dar nepragyvenome nė metų, žengiame pirmuosius Marijos legiono žingsnius mūsų bažnyčioje. Ir paskutinį mūsų susibūrimą pradėjome nuo šv. Mišių, kurias aukojo klebonas kun. A. Stanevičius. Po šv. Mišių klebonas kiekvieną legionierę palaimino.

Įkvėptos klebono padrąsinimo ir paskatinimo tapti geromis legionierėmis rinkomės maldai. Tarp maldynų radosi ir „Marijos legiono Tessera“ knygelė, 1992 metais išleista Vilniuje. Skaitome Marijos legiono maldą susirinkimuose, kurie, be penktadienio adoracijų, būna kartą per mėnesį. Moterų aktyvisčių grupę papildė ir pirmieji maldos talkininkai, šeimos. Dalyvaujame penktadienio adoracijoje – vedame Rožinio maldą.


Motinos maldoje – jėga

Grupė Motinų maldoje rekolekcijų
dalyvių. Centre – kun. Arūnas Simonavičius

„Melskite ir bus jums duota“ (Mt 7, 7)

Lapkričio 25 dieną Pivašiūnų piligrimų centre nuo pat ryto klegėjo moterys. Jos rinkosi į Motinų maldoje Dzūkijos regiono grupių rekolekcijas, kurias vedė kun. Arūnas Simonavičius iš Vilkaviškio vyskupijos. Jau antri metai seseriškai bendrystei rinkomės sukviestos Ritos Kaupinienės iš Alytaus.

Kas savaitę Motinos maldoje grupelės renkasi melstis už savo ir viso pasaulio vaikus ir vaikaičius. Šis judėjimas prasidėjo Anglijoje 1995 metais ir dabar plačiai paplitęs po pasaulį. Šių grupelių yra Lietuvoje. Džiugu, kad kartu su mumis rekolekcijas ėjo ir Vilma Cicėnienė, Motinų maldoje judėjimo koordinatorė Lietuvoje. Ji papasakojo apie pasaulinę judėjimo konferenciją, iš kurios neseniai sugrįžo. Koordinatorės paskatintos liudijo moterys iš Druskininkų, Alytaus ir Birštono.


Rožinio kalbėtojų bendrystė

Gyvojo Rožinio draugijos
maldininkai sveikino Pasvalio
dekanato dvasios vadovą
kun. Nerijų Papirtį (centre)

Gruodžio 6 dieną Advento apmąstymams ir maldai į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią pakvietė Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas kun. mgr. Nerijus Papirtis ir aktyvas. Susibūrimas bažnyčioje prasidėjo Rožinio malda „Garbės slėpiniai“. Šv. Mišias aukojo Pasvalio dekanas ir klebonas kun. teol. lic. Henrikas Kalpokas, altaristas kan. jubil. Povilas Miškinis, vikaras kun. N. Papirtis. Po šv. Mišių vyko katechezė „Palaiminimai“. Ją vedė kun. N. Papirtis.

Kadangi jau žiema, sušilti ir pabendrauti visi pakviesti į parapijos namus. Prie uždegtos šventinės žvakės pasimelsta, kalbėtasi apie Advento prasmę tikinčiųjų gyvenime. Apie per metus nuveiktus darbus kalbėjo Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė. Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo OFM mintis apie tarnystę, tikėjimą perskaitė literatė Ona Striškienė. Pasidžiaugta gražiausiomis pasibaigusiųjų liturginių metų akimirkomis. Maldininkės iš Krinčino, Skrebotiškio ir kitų būrelių padėkojo vienos kitoms už maldas ir buvimą kartu. V. Čirvinskienė visiems dovanojo mažų, mielų dovanėlių. Jos primins apie tarpusavio meilę ir bendrystę.


Julijaus Slovackio gimnazijos 20-metis

Naują gimnazijos vėliavą pašventino
klebonas kun. Arūnas Mitkevičius

Lapkričio 17 dieną Bezdonyse, Julijaus Slovackio gimnazijoje (Vilniaus r.), vyko renginys, skirtas 20-osioms vardo suteikimo gimnazijai metinėms paminėti. Į šventę susirinko administracija, mokiniai, tėvai, buvę absolventai ir mokytojai, garbūs svečiai bei gimnazijos draugai ir partneriai. Tradiciškai renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo bei naują gimnazijos vėliavą pašventino Švč. Mergelės Marijos Aušros Vartų Gailestingumo Motinos parapijos klebonas kun. Arūnas Mitkevičius.

Gimnazijos direktorė Veslava Voinič padėkojo visiems atvykusiems už rūpestį, už tai, kad atvyko kartu paminėti gimnazijos 20-metį. Svečiams parodytas filmukas, pristatantis gimnazijos istoriją, veiklą bei čia besimokančių mokinių pasiekimu. Pilnutėlėje salėje sugiedotas gimnazijos himnas, įnešta gimnazijos vėliava.


Žemaičių vyskupystės 600 metų įsteigimo jubiliejaus paminėjimas

Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejus lapkričio 14 ir 15 dienomis paminėtas Raseiniuose. Jį rengė Raseinių rajono savivaldybė.

„Sakrali Žemaitija“ – taip pavadintą jubiliejui skiriamą jungtinę menininkų darbų parodą lapkričio 14-ąją, antradienį, atidarė Raseinių krašto istorijos muziejus. O lapkričio 15 dieną paminėjimo renginiai vyko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Vidudienį čia susirinkusius Raseinių rajono vadovus, šio paminėjimo organizatorius, kunigus bei tikinčiuosius, visus šio krašto žmones, tęsiančius garbingą krikščioniško krašto istoriją, pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Arkivyskupas vadovavo iškilmingoms šv. Mišioms už šio krašto žmones, o koncelebravo Raseinių dekanas ir parapijos klebonas kun. Vytautas Paukštis, vicedekanas, Šiluvos parapijos klebonas kun. Erastas Murauskas, Viduklės klebonas kun. Albertas Stanulis  ir kiti Raseinių dekanato kunigai bei svečias – Kavarsko klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas.


Tradiciniai adventiniai giedojimai

Dainuoja ansamblis „Mėguva“

Pilką, lietingą ir niūrų gruodžio 4-osios vakarą Klaipėdos etnokultūros centras sukvietė miesto ir apylinkių gyventojus į adventinį tradicinių giedojimų vakarą „Sveika, aušros žvaigžde šviesi“.

Jau dešimt metų vykstantys krikščioniškosios kultūros, liaudiškojo pamaldumo populiarinimo ir švietėjiški tradicinių giedojimų vakarai neša Gerąją Naujieną.

Vakaro svečiai, folkloro ansamblis iš Palangos „Mėguva“ (vadovės – Zita Baniulaitytė ir Diana Šeduikienė), renginio dalyviams padovanojo nuostabią adventinių liaudies giesmių puokštę. Unikalu tai, jog giesmės žinomos iš kantičkų, o giesmių melodijos užrašytos pačių kolektyvo dalyvių ar paveldėtos iš savo motinų ar tėvų.

Renginį vedęs „Tradicinių giedojimų“ bendrauatorius, liaudiškojo pamaldumo tyrinėtojas ir puoselėtojas kun. doc. dr. Saulius Stumbra plačiai pristatė Advento prasmę, dalyviams kalbėjo apie skirtingas Advento tradicijas Europos krikščioniškose šalyse ir Lietuvoje, išryškino mūsų tautos krikščioniškoje kultūroje susiformavusias gražias tradicijas, kurios, deja, šiandien beveik pamirštos. Viešoje erdvėje, anot renginio vedėjo, Adventui nelikę vietos, o neišgyvendami šio džiugaus laukimo, pasiruošimo meto, prarandame ir Kalėdų, kaip įvykio, turinį, užpildydami gyvenimą pigiais blizgučiais. Pasakojimus keitė giesmė po giesmės, o tamsus bei niūrus vakaras buvo sušildytas bendryste ir kartu giedamomis adventinėmis giesmėmis.


Medžio simfonija žemaičių krikštui

Alfonso Bendiko skulptūra „Angelas“
ir Vaido Šopausko „Prakartėlė“

Gruodžio 8 dieną Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejuje, atidaryta nauja paroda „Medžio simfonija Žemaičių krikštui“, kurioje pristatyti Mažeikių krašto dievdirbių Antano Viskanto, Vaido Šopausko ir Alfonso Bendiko darbai. Lapkritį Rokiškyje vyko medžio drožėjų konkursas-paroda, skirta garsiam XX amžiaus dievdirbiui Lionginui Šepkai atminti, jame pirmąkart dalyvavo ir šie mažeikiškiai tautodailininkai. Paroda eksponuojama nerenovuotoje muziejaus patalpoje, buvusiame Seminarijos prokuratoriaus bute.

Ir darbai, ir autoriai skirtingi, bet visus juos jungia meilė medžiui ir jie noriai dalijasi ja su kitais. A. Viskantas ir V. Šopauskas savo kūrybinį kelią pradėjo nuo medinių šaukštų, toliau pastebėti ir paakinti tobulėti kibo į darbus ir šiandien dalyvauja įvairiose peržiūrose, konkursuose ir parodose, jų visų ir neišvardinsi. Pirmąkart parodos lankytojai galėjo pasigrožėti naujausiu ir niekur dar nerodytu Antano išdrožtu šviesaus ramaus veido Angelu. Žvelgiant į jį apima ramybė ir palaima, bet kai pažvelgi iš kitos pusės, pamatai žaismingai šelmišką Angelo išraišką. Kiti Antano darbai dideli, monumentalūs, tad parodoje buvo pristatytos tik jų fofografijos. Kas lankėsi Viekšniuose, pastebėjo, kad miestą nuo gaisrų ir kitų negandų saugo A. Viskanto drožtas šv. Florijonas, o bažnyčios šventoriuje yra didelis koplytstulpis, skirtas Žemaičių krikštui. Šv. Florijonas ramus, susikaupęs, lėtai pila vandenį ant degančios bažnyčios. Kresnas, ramaus žemaitiško charakterio Rūpintojėlis saugo amžino poilsio vietą Tirkšlių kapinėse. Užvenčio bažnyčios šventorių puošia Antano drožtas kryžius.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija