"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. sausio 10 d., Nr.1 (10)

PRIEDAI








ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai

Bažnyčia 2002-aisiais: nauji pasiekimai ir išbandymai

Popiežius Jonas Paulius II spalio mėnesį, minėdamas savo pontifikato 24-ąsias metines, paskelbė Rožinio metus

Popiežiaus darbų apimtys ir reikšmė

Gruodžio antroje pusėje vykusiame popiežiaus Jono Pauliaus II tradiciniame kalėdiniame susitikime su Kardinolų kolegijos ir Romos Kurijos nariais, jis sakė, kad praėjusių metų įvykius ir atliktus darbus norėtų apžvelgti per Rožinio maldos prizmę. Kartu Šventasis Tėvas su jam būdingu kuklumu norėjo priminti vieną svarbiausių 2002 metų Bažnyčios gyvenimo įvykių: spalio mėnesį, minėdamas savo pontifikato 24-ąsias metines, jis paskelbė Dievo Motinos rožinio metus. Taip pat Popiežius praplėtė pačią Rožinio maldą, įterpdamas „Šviesos paslaptis“, kuriose yra susitelkiama į svarbiausius Kristaus viešojo gyvenimo ir darbų įvykius. Ta proga paskelbtame apaštaliniame laiške Jonas Paulius II paragino tikinčiųjų bendruomenes gaivinti ir gilinti rožinio maldos praktiką, kad ji taptų tikruoju Kristaus veido kontempliavimu per Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, akis.
Šventasis Tėvas savo kalboje Vatikano dikasterijų bendradarbiams taip pat pažymėjo, kad praėjusiais metais buvo išryškinta šventumo tema, nes į altorių garbę buvo iškelta daug Bažnyčios vaikų, pasižymėjusių ypatinga ištikimybe Evangelijai. Kai kurios 2002 metų kanonizacijos buvo pripažintos kaip istorinės ir patraukė didžiulį tarptautinės krikščionių bendruomenės dėmesį. Ypač tai pasakytina apie paskelbimą šventuoju „Opus Dei“ personalinės prelatūros įkūrėjo ispano kunigo šv. Chozemarijos Eskrivos de Balagero, į kurio spalio 6 dieną Romoje įvykusios kanonizacijos iškilmes susirinko rekordinis 300 tūkstančių maldininkų skaičius. Tokio pat didžiulio populiarumo susilaukė ir liepos mėnesį įvykusi žymiojo italų mistiko bei stigmato kapucino Tėvo šv. Pijaus iš Pietralčinos kanonizacija. Vasarą Šventasis tėvas taip pat kanonizavo Gvadelupės Dievo Motinos šventovės regėtoją meksikietį indėną šv. Chuaną Diegą ir pirmąjį Centrinės Amerikos regiono šventąjį Gvatemalos misionierių šv. Pedrą Betankurą. Pagaliau būtina paminėti, kad metams baigiantis, gruodžio 20 dieną, popiežius Jonas Paulius II patvirtino dekretus, kuriais pripažįstamos herojiškos Motinos Teresės gyvenimo dorybės ir jos užtarimu įvykęs stebuklas, tokiu būdu atveriant kelią į šios 1997 metais mirusios albanų kilmės vienuolės misionierės paskelbimą Bažnyčios palaimintąja.


Austrijoje daugėja netikinčiųjų

Austrijos Bažnyčia gali didžiuotis, jog trys iš keturių gyventojų šalyje yra katalikai. Bet esama būklė, kurią atskleidžia naujausi duomenys apie religiją ir religingumą Austrijoje, nėra džiuginanti, nes religijų sąraše kaip antra skaitlingiausia grupė yra įrašyti netikintieji. Pagal 2001 metais Austrijoje vykdyto gyventojų surašymo duomenis, katalikų skaičius yra nežymiai sumažėjęs, tad šiuo metu maždaug 8 milijonų gyventojų šalyje katalikų yra 5 milijonai 920 tūkstančių. Tuo tarpu jokios religijos neišpažįstančiųjų skaičius gerokai padidėjo – net vienu milijonu per pastarąjį dešimtmetį. 12 proc. austrų save laiko netikinčiais. Trečioje vietoje – evangelikų bendruomenė, kuriai priklauso 4,7 procento. Tik kiek mažesnis yra Austrijos musulmonų skaičius - jų yra 4,2 procento. Stačiatikių Bažnyčios tikinčiųjų Austrijoje yra 180 tūkstančių, o tai sudaro 2,2 procento. Naujausi duomenys apie religijas Austrijoje labai akivaizdžiai liudija, jog sumažėjo katalikų, ypač Vienos arkivyskupijoje. Ankstesniais duomenimis, katalikai sudarė 57,8 procento Austrijos sostinės gyventojų, tuo tarpu dabar sostinės katalikai yra „praradę“ absoliučią daugumą, bet „išsaugoję“ primatą – Vienoje katalikais save laiko 49,2 procentų žmonių. Tiesa, daugelis austrų oficialiai išsiregistruoja iš Bažnyčios narių dėl nusivylimo arba protestuodami, bet labiausiai Vienos tikinčiųjų skaičius sumažėjo dėl naujosios emigracijos, kuri telkiasi daugiausia sostinėje. Iš gausių Austrijos sostinės nuolatinių gyventojų svetimšalių tik 17 proc. yra katalikai.


Musulmonai pagerbė katalikų vienuolę

Musulmoniška Sudano vyriausybė suteikė garbės daktaro vardą 81-erių metų komboniečių vienuolei iš Italijos Kalistai Kozi. Vienuolė visą savo gyvenimą paskyrė Sudano žmonėms ir krašte veikiančioms misijoms. Savo pašaukimą vykdyti artimo meilės darbus K.Kozi subrandino dirbdama su gimdyvėmis ir mokydama moteris akušerijos įgūdžių. Garbės daktaro titulo pažymą garbaus amžiaus misionierei įteikė Islamo šariatą šalyje įvedęs šalies prezidentas Omaras Hasanas al-Baširas. Sesuo Kalista įsteigė akušerijos kliniką Omburmano vietovėje, esančioje netoli nuo sostinės Chartumo. 200 lovų klinika yra viena didžiausių šalyje. Priimdama apdovanojimą sesuo Kalista pažymėjo, jog jaučia, kad titulu pagerbiamas ne tik jos asmuo, bet įvertinamas ir visų Sudane dirbančių komboniečių kongregacijos vienuolių triūsas.


Liūdnos Kalėdos

Kunigas šluosto dulkes nuo šviestuvų Betliejuje, Kristaus Gimimo bažnyčioje, kur Kūčių vakarą vyko Kalėdų pamaldos

Niūrios buvo Kalėdos Šventojoje Žemėje. Deja, smurto veiksmų netrūko net ir Jėzaus gimimą Betliejuje menančiomis dienomis. Nors gruodžio 25-oji okupuotose palestiniečių žemėse praėjo palyginti ramiai, tačiau antrąją Kalėdų dieną susirėmimų buvo net daugiau nei paprastai, o Betliejaus miesto centras vėl buvo skubiai okupuotas. Per Izraelio karių surengtus baudžiamuosius reidus antrąją Kalėdų dieną žuvo ne mažiau kaip devyni palestiniečiai ir buvo sužeista maždaug 30 karių ir civilių žmonių. Tuo tarpu Izraelio kariai vėl sugrįžo į Prakartėlės aikštę Betliejuje, o pavakare, nuo ketvirtos valandos, vėl įvedė komendanto valandą ir Betliejaus gyventojus grubiai varė iš gatvių, panaudodami ašarines dujas. Priminsime, jog Izraelio pajėgos buvo išvedusios savo karius iš Betliejaus centro, kad tikintieji galėtų laisvai vykti į vakarines Kalėdų pamaldas.


Lietuvos maldininkų Kalėdos Romoje

Maldininkų kelionės vairuotojai Vitold Dovda ir Stanislav Kuklys bei „Juveturos“ direktorius Stanislavas Labovič Kūčių vakarą
laužė kalėdaičius

Esame įpratę Kūčių vakarą būti šeimoje, kartu švęsti šv.Kalėdas. Tačiau kiekvienam verta pabandyti šias šventes praleisti Romoje, Vatikane, drauge su tūkstančiais maldininkų iš viso pasaulio, dalyvaujant Popiežiaus aukojamose Kalėdų vidurnakčio šv.Mišiose Šv.Petro bazilikoje, Kalėdų rytą Vatikano Šv.Petro aikštėje išgirsti tradicinį kalėdinį apaštalinį Šventojo Tėvo palaiminimą „Į miestą ir pasaulį“ („Urbi et Orbi“). Tokia laimė teko daugiau kaip trims dešimtims maldininkų iš Lietuvos, kuriems kelionę į Romą surengė piligrimų turizmo agentūra „Juvetura“.
Pakeliui į Italiją, gruodžio 22-osios sekmadienį sustoję Lenkijoje, Čenstakavoje, dalyvavome šv.Mišiose, kurioms patarnavo kartu su maldininkais keliavęs Vilkaviškio vyskupijos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos klierikas Nerijus Čekanavičius. Šv.Mišias aukojęs kunigas džiaugėsi, kad, kaip ir prieš du tūkstančius metų, kai Marija bei Juozapas keliavo tarsi maldininkai, taip ir šiais laikais atsiranda žmonių, kurie šeimos šventę iškeičia į susitikimą su Popiežiumi. Yra dar nemažai krikščioniškų šalių, kuriose reikia kovoti už tikėjimą. Todėl kuo daugiau bus žmonių, dėl tikėjimo pasiryžusių įveikti įvairius sunkumus, tuo mažiau pavojų krikščionys patirs tose šalyse. Kūčių išvakarėse sustoję Venecijoje, o šios šventos dienos rytą aplankę šv. Pranciškaus miestą Asyžių, pasimeldę jo statytoje Porciunkulės bažnytėlėje, vakare atvykome į Romą. Apsistoję Popiežiaus Jono Pauliaus II maldininkų namuose, kur nuolat gyvena grupė lenkų kunigų ir vienuolių, pasimeldę čia esančioje koplyčioje, susėdome prie bendro Kūčių stalo. Lietuvoje įpratę Kūčių vakarienę valgyti prie gausiai įvairiu nemėsišku maistu nukrauto stalo, šį kartą pasijutome kitokių tradicijų aplinkoje: kiekvienas patiekalas buvo patiekiamas atskirai, ant stalo radome tik indų ir įrankių, lėkštutėje - po keletą koldūnų. Palaiminus visa, ką valgysime, dalijomės kalėdaičiais, kasdienės mūsų duonos simboliu, linkėdami vienas kitam, sau ir savo šeimų nariams, likusiems Lietuvoje, gerų kelionės įspūdžių ir Dievo palaimos. Valgėme koldūnus, įdarytus grybais, vynuogių lapuose įvyniotus balandėlius, įdarytus ryžiais, karpio kepsnius su bulvių koše, taip pat daug įvairių vaisių ir riešutų.


„Malfermu la pordon al Kristo“

Kongreso dalyviai po šv. Mišių prie Svaty Hostyno bažnyčios

„Malfermu la pordon al Kristo“ - „Atverkime duris Kristui!“ - tai 55-ojo IKUE (Internacia Katolika Unuigo Esperantista - Tarptautinis esperantininkų katalikų susivienijimas) kongreso tema. Kongresas vyko praeitų metų liepą viduramžiškame čekų mieste Kromieržiže, Moravijoje. 1978 metais, pradėdamas savo popiežiškąjį kelią, pirmasis šiuos žodžius ištarė Jonas Paulius II. įgyvendinti Popiežiaus šūkį - ne tik 55-ojo Katalikų esperantininkų kongreso dalyvių, bet ir visų esperantininkų veiklos tikslas. Kongreso emblemoje buvo pavaizduotos durys. Viršutinėje dalyje - kongreso temos žodžiai, viduryje - IKUE emblema - žalia esperantininkų žvaigždė su Popiežiaus spalvų kryžiumi. Kryžius - tai Kristaus simbolis, o Popiežiaus spalvos išreiškė kongreso dalyvių ištikimybę Šventajam Tėvui. Visa kongreso emblema liudijo tai, kad IKUE tikrai yra Katalikų Bažnyčios narys ir ištikimai tarnauja Popiežiui - šių laikų Petrui.
Mes, septynių žmonių grupė (I.Šukienė, N.Belovienė iš Kauno, P.Lukoševičienė iš Panevėžio ir L.Skūpas, M.Grikpėdis bei Kazėnai iš Vilniaus), visi IKUE Lietuvos sekcijos nariai, vykome autobusu. Keliavome žavėdamiesi gražiais Moravijos vaizdais, švariais viduramžių miesteliais, šventovėmis ir koplytėlėmis, javų laukais ir pušimis apaugusiais kalneliais, vaisių sodais ir srauniais upeliais.
Kromieržižas - tai vyskupų pilis, puikūs sodai, didingi rūmai, merija, gražioji miesto aikštė, Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų bažnyčia, gotiškoji Šv. Mauricijaus šventovė, barokinė Šv.Jono Krikštytojo šventovė, gėlynai, botanikos sodas, istoriniai vyskupijos vyno rūsiai, vyskupijos gimnazija - kongreso vieta ir mieli miesto gyventojai.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija