Ispanijos kankinių masinė beatifikacija

Mindaugas BUIKA

Gausūs piligrimai Šv. Petro aikštėje laiko iškėlę beatifikuojamų kankinių portretus

Religijos persekiojimas ir smurtas

Plataus dėmesio susilaukė didžiausios iškilmės Katalikų Bažnyčios beatifikacijų istorijoje: spalio 28 dieną Romoje palaimintaisiais buvo paskelbta beveik penki šimtai kankinių, religijos persekiojimo aukų, praradusių savo gyvybes XX amžiaus pirmoje pusėje vykusiame Ispanijos pilietiniame kare. Ceremonijoje dalyvavo daugiau kaip septyniasdešimt Ispanijos vyskupų, apie 1500 kunigų, 2500 beatifikuotų kankinių giminaičių, Ispanijos vyriausybinė delegacija, kuriai vadovavo užsienio reikalų ministras Migelis Anchelis Moratinosas, tūkstančiai kitų iš Ispanijos atvykusių piligrimų. Užpildytoje Šv. Petro aikštėje buvo galima pastebėti iškeltus naujųjų palaimintųjų portretus, gausybę Ispanijos vėliavų ir padėką bei pagarbą reiškiančių šūkių, tokių kaip „Jie žuvo už katalikišką Ispaniją“.

Žmona, motina, našlė ir vienuolė

Celina Borzencka buvo paskelbta palaimintąja

Spalio 27-ąją skelbimo palaimintąja liturgijai Vatikane vadovavo kard. Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Iškilmėje dalyvavo kardinolai Camillo Ruini, Popiežiaus vikaras Romos miestui, bei Stanislovas Dzivišas, Krokuvos arkivyskupas. Šie abu kardinolai atstovauja dviem vyskupijoms, susijusioms su Celina Borzencka beatifikacijos byla: Romoje buvo nagrinėjamas vienuolės gyvenimas ir dorybės, tuo tarpu Krokuvoje buvo tiriamas stebuklas, įvykęs Dievo tarnaitės Celinos užtarimu.

Sakytos homilijos metu Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas dar kartą priminė palaimintųjų skelbimo reikšmę. Pasak kard. Martins, beatifikacija visada yra Dievo didybės ir gailestingumo šlovinimas, padėka už Jo begalinę meilę ir malonę, per kurią Jis veikia savo ištikimiausiuose vaikuose.

Palaimintąja paskelbta Ežbietiečių ordino įkūrėja

Palaimintoji Marija Merkert

Rugsėjo 30 d. Nysos mieste, Lenkijoje, įvyko beatifikacijos apeigos, kurių metu vienuolė, Ežbietiečių ordino įkūrėja motina Marija Merkert buvo paskelbta palaimintąja. Liturgijai vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Jose Saraiva Martins. Šv. Jokūbo ir Agnietės bažnyčioje, kur šventoji palaidota, vyko beatifikacijos šv. Mišios. Opolės arkivyskupas Alfonsas Nosolis liturgijos metu paprašė iškelti motiną Mariją Merkert į altoriaus garbę. Popiežiaus patvirtintą beatifikacijos dekretą paskelbė kardinolas Jose Saraiva Martins. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas informavo, kad liturginė palaimintosios šventė bus švenčiama jos mirties dieną – lapkričio 14 d.

Priešinosi nacistų ideologijai ir jų veiksmams

Palaimintasis Francas Jėgerštėteris

Spalio 26 d. Linco katedroje, Austrijoje, buvo paskelbtas naujas Bažnyčios palaimintasis Francas Jėgerštėteris.

Jis gimė 1907 m. gegužės 20 d. mažame Šv. Radegungo kaimelyje Austrijoje, netoli Bavarijos sienos. Francas buvo valstietis, su žmona Franciska Švaniger susilaukė trijų vaikų. Iš visos kaimelio parapijos sutuoktiniai išsiskyrė ypatingu pamaldumu ir katalikiškų dorybių praktikavimu.

1938 metais hitlerinė Vokietija prisijungia Austriją, o dar kitais metais, Vokietijai užgrobus Lenkiją, jau prasideda Antrasis pasaulinis karas. 1943 metais Francas, gavęs šaukimą į hitlerinę kariuomenę, suvokia, kad kaip krikščionis negalės tarnauti Hitlerio ideologijai ir kovoti neteisingame kare. Tais pačiais metais buvo suimtas ir įkalintas Berlyno kalėjime.

Pasveikino naująjį Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchą

Naujasis Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Danielis

Rugsėjo 30 d. Bukarešto stačiatikių katedroje buvo intronizuotas naujasis Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Danielis. 56 metų Daniel Ciobotea, buvusį Moldavijos ir Bukovinos metropolitą, Patriarchu išrinko Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios asamblėja rugsėjo 12 dieną.

Intronizavimo ceremonija įvyko po šv. Mišių, kurias koncelebravo visi Rumunijos metropolitai, ir padėkos pamaldų. Šventė pasibaigė iškilmingu Sinodo posėdžiu Rumunijos stačiatikių Bažnyčios Patriarcho rūmuose. Posėdyje buvo perskaityti religijų vadovų, taip pat popiežiaus Benedikto XVI, sveikinimo laiškai. Švento Sosto delegacijai apeigose vadovavo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, kardinolas Valteris Kasperis. Kardinolas perdavė Patriarchui Švento Tėvo linkėjimus ir įteikė Popiežiaus padovanotą kieliką, simbolizuojantį įsipareigojimą siekti pilnutinės visų krikščionių vienybės.

Jėzuitų pabėgėlių tarnybos darbuotojai – Nanseno premija

Advokatė Katrina Kamiljeri

2007 metų JTO Nanseno premija buvo įteikta advokatei Katrinai Kamiljeri, dirbančiai Jėzuitų pabėgėlių tarnyboje (JRS).

Nanseno premija kiekvienais metais įteikiama asmeniui, kuris itin daug nuveikia pabėgėlių labui. Premijos vertą laimėtoją išrenka ir vėliau ją įteikia JTO Aukštasis pabėgėlių komisariatas. Premijos pavadinimas primena norvegų mokslininką ir diplomatą Fridtjof Vedel-Jarlsberg Nansen, kuris tapo pirmuoju Pabėgėlių komisariato komisaru ir už savo darbus gavo Nobelio taikos premiją. Kartu su simboliniu apdovanojimu premijos gavėjui įteikiama ir piniginė suma, kuri šiais metais siekia 100 000 JAV dolerių.

Kelionių įspūdžiai „Lietuvos Caritas“ bendradarbiai pas Austrijos kolegas

„Lietuvos Caritas“ delegacija St. Piolteno bendruomenės centre. Iš kairės: Saulius Kelpšas, Aušra Budėlienė, Rita Kochanskienė, Janina Kukauskienė, kun. Robertas Grigas, Vytautas Ilevičius ir St. Piolteno bendruomenės vadovas Karlas Rotenšlageris

Rugsėjo 15-22 dienomis „Lietuvos Caritas“ vadovai ir pagrindinių socialinių projektų koordinatoriai lankėsi „Austrijos Caritas“ centre ir keleto vyskupijų „Caritas“ organizacijose, kur susipažino su austrų katalikų karitatyvine veikla bei darbo metodais, šiandien aktualiais ir Lietuvai.

„Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, jo pavaduotoja Janina Kukauskienė, vyr. buhalterė Rita Kochanskienė, Pagalbos vargstančioms šeimoms projekto vadovė Aušra Budėjienė, reikalų vedėjas Saulius Kelpšas, Kalinių ir buvusių nuteistųjų globos projekto vadovas Vytautas Ilevičius aplankė nacionalinio „Austrijos Caritas“ tarnybas Vienoje, taip pat Vienos arkivyskupijos, Zalcburgo arkivyskupijos, Linco ir St. Piolteno vyskupijų „Caritas“ įstaigas.