Gyvybės klausimai enciklikoje „Caritas in Veritate“

Mindaugas BUIKA

Gyvybei priešiškas mentalitetas

Kaip jau buvo pranešta ankstesniuose komentaruose, popiežius Benediktas XVI savo naujojoje socialinėje enciklikoje „Caritas in Veritate“ pristato Bažnyčios mokymą apie gyvybės šventumą, pabrėždamas, kad jos gynimas, kaip ir bendras gyvybės kultūros kūrimas, yra svarbus politinis uždavinys. Jau pirmajame skyriuje, skirtame popiežiaus Pauliaus VI enciklikos „Populorum progressio“ aptarimui (jos paskelbimo 40-mečio minėjimas kaip tik ir paskatino naujojo dokumento pasirodymą) Šventasis Tėvas pabrėžia, jog egzistuoja „tvirti ryšiai tarp gyvybės etikos ir socialinės etikos“. Primindamas kitas gyvybės gynimo temai skirtas enciklikas – Pauliaus VI 1968 metų „Humane vitae“ ir Jono Pauliaus II 1995 metų „Evangelium vitae“ – jis nurodo, kad  „visuomenė neturi tvirto pamato, kai ji, viena vertus, teigia tokias vertybes kaip asmens orumas, teisingumas ir taika, o kita vertus, radikaliai priešinasi joms, priimdama ir toleruodama įvairius būdus (abortus, eutanaziją), kuriais žeminama ir pažeidžiama žmogaus gyvybė“.

Apie vaistus, šeimą ir senėjimo problemas

Prof. habil. med. dr. Leonas Laimutis MAČIŪNAS,

Lietuvių katalikų mokslo akademijos medicinos skyriaus pirmininkas,
Europos gydytojų katalikų asociacijų (FEAMC) valdybos narys

Birželio 26–27 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) XXI suvažiavimas. Anksčiau suvažiavimai kas treji metai buvo rengiami kartu su kuria nors Lietuvos aukštąja mokykla ir juose  pranešimus rengė ne tik daugelio akademijos sekcijų nariai, bet ir tų mokyklų profesūra. Šiemet buvo pasitenkinta kuklesne dienotvarke ir nutarta  apsiriboti savo jėgomis: suvažiavimo darbe dalyvavo psichologijos, edukologijos ir medicinos sekcijos, o plenariniuose posėdžiuose istorikų ir kitų sekcijų nariai.

JAV vyskupai apie abortus dariusio gydytojo nužudymą

Kardinolas Džastinas Rigalis, kalbėdamas Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų vyskupų konferencijos asamblėjoje, išreiškė gilų apgailestavimą dėl 67 metų amžiaus gydytojo Džordžo Tilerio nužudymo. Jis buvo nušautas reformuotų liuteronų bažnyčioje. Anot liudytojų, žudikas jį užklupo dalijant parapijos žiniaraštį ir paleido vieną mirtiną šūvį. Daktaras buvo vienas iš nedaugelio, kuris Jungtinėse Valstijose darydavo vėlyvus abortus, praėjus 20-21 nėštumo savaitei (penktam nėštumo mėnesiui) ir vėliau.