Brutalus išpuolis prieš Briuselio arkivyskupą

Mindaugas BUIKA

Netoleruojamos krikščioniškos nuostatos

Vargu ar kas gali abejoti, kad pagal „Briuselio darbotvarkę“ dabar Baltijos šalyse vyksta antikrikščioniškos homoseksualizmo ideologijos primetimas, nepaisant daugumos vietos gyventojų priešingos nuomonės. Dėl to turbūt neatsitiktinai Lietuvai šį pusmetį pirmininkaujant Europos Sąjungoje, sostinėje Vilniuje rengiamas ir plačiai reklamuojamas šio regiono gėjų ir lesbiečių festivalis „Baltic Pride“, o 2015-aisiais, kai ES pirmininkaus Latvija, jos sostinėje Rygoje jau oficialiai pranešta, kad čia vyks pirmasis posovietinėje erdvėje visos Europos minėtos seksualinės orientacijos atstovų susitikimas „Euro Pride“. Kadangi šiuose įvykiuose paprastai spekuliuojama vadinamuoju tolerancijos (nuodėmei?) principu, verta prisiminti neseną incidentą pačioje ES sostinėje, parodantį, kokia yra tenykštė „tolerancija“ kitaminčiams, ypač jeigu jie remiasi žmogiškajai prigimčiai artimu krikščionišku mokymu.

Nebus šeimos, nebus ir valstybės!

Lietuvių tauta po ilgos ir kruvinos bolševikų okupacijos (jos metu neteko beveik trečdalio savo gyventojų) atgavo Laisvę, tačiau neturėjo nė dienos be grasinimų ir piktų linkėjimų, nė valandėlės atsikvėpti.

Ir dabar, atgavus laisvę, pasikėsinimų į mūsų nepriklausomybę ir moralę, nemažėja. Liepos 27 dieną 800 Vakarų gėjų, lesbiečių, transseksualų, kitaip sakant ištvirkėlių, rengiasi okupuoti Vilnių. Kyla naujas milžiniškas pavojus krikščioniškai dorovei. Pastebėtina, kad dabar visus pavojus Lietuvai kelia arba bolševikai, arba masonai. Gėjai yra tik jų veiklos instrumentas. Iki šiol Lietuvoje nutylima apie bolševikų sušaudytus septyniolika ministrų, kitus numarintus kolchozuose, aštuonis majoro Jono Bulvičiaus bendražygius, devynis generolus, du vyskupus ir daug kunigų. Vardan Tėvynės Laisvės kentėjo ir žuvo beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. 22 tūkstančiai partizanų žuvo Lietuvos miškuose, kiti, patekę į nelaisvę, buvo sušaudyti ar nukankinti lageriuose. Apie šį tautos genocidą liudija nužudytųjų sąrašai ant buvusių saugumo rūmų pamatų. O kur dar politiniai kaliniai?

Priešinamasi gėjų reikalavimams

Vilniaus miesto savivaldybės administracija praėjusį penktadienį apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo yra įpareigota suderinti leidimą gėjų eitynėms Gedimino prospekte. Leidusi eitynes sostinės pagrindine gatve savivaldybė iškart pažeistų Susirinkimų įstatymo reikalavimų, numatančių, kokiu atstumu nuo valstybės įstaigų ir teismų gali būti rengiami piliečių susirinkimai. Tas atstumas iki teismų pastatų turi būti ne mažesnis kaip 75 metrai, o iki valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, kitų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – ne mažesnis kaip 25 metrai. Gedimino prospekto atkarpoje nuo Odminių skvero iki Lukiškių aikštės yra Konstitucinis teismas, Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos bankas bei kelios ministerijos. Prieš dvi savaites teismas patenkino Lietuvos gėjų lygos skundą, kuriuo prašyta panaikinti eitynių organizatoriams nepalankų savivaldybės administracijos sprendimą neleisti eitynių Gedimino prospekte ir įpareigoti savivaldybę leidimą išduoti. Vilniaus valdžia siūlė eitynių organizatoriams nuošaliau esančią Upės gatvę, bet šie nesutinka ir savo renginį skelbia organizuosią Gedimino prospekte. Vilniaus meras Artūras Zuokas interviu LRT televizijai sakė, kad teismas įpareigojo savivaldybę leisti homoseksualams žygiuoti Gedimino prospektu, nes patyrė politikų spaudimą. Meras sakė, kad savivaldybė yra ne prieš eitynes, o prieš spaudimą ir prievartinį savo vertybių brukimą, slepiamą po tolerancijos pavadinimu. Gėjų vadai skelbia, kad jų eitynės Vilniuje, Gedimino prospekte, į kurias suvažiuos Europos gėjai, „atkreips dėmesį“ į seksualinių mažumų diskriminavimą Lietuvoje. Prieš gėjų „kultūros“ skverbimąsi protestuojantys visuomenės nariai tokias tarptautines gėjų eitynes vadina homoseksualizmo propaganda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), skubos tvarka nagrinėsiantis Vilniaus savivaldybės skundą, savo sprendimą priims kitą pirmadienį rašytinio proceso tvarka – viešas posėdis nebus rengiamas ir šalys į jį nebus kviečiamos.

Seimas padidino akcizus alkoholiui ir rūkalams

Seimas nusprendė nuo 2014 metų pavasario padidinti akcizų tarifus alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Už Akcizų įstatymo pakeitimus balsavo 90 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 21 parlamentaras.

Pagal priimtas teisės akto pataisas nuo 2014 m. balandžio 1 d. didės akcizas: alui – nuo 8,5 iki 9,35 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifą, kuris nustatomas už produkto hektolitrą; vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc., – nuo 58 iki 85 litų už produkto hektolitrą; vynui ir fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais didesnė kaip 8,5 proc., – nuo 198 iki 225 litų už produkto hektolitrą; tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 proc., – nuo 216 iki 281 lito už produkto hektolitrą; tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 proc., – nuo 304 iki 400 litų už produkto hektolitrą; etilo alkoholiui – nuo 4416 iki 4460 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.