|
Kaip politikai alkotrolių patarimus Lietuvoje graibstė
Nijolė Goštautaitė-Midttun,
psichiatrė
2015 metai baigėsi partizaniniu karu už alkoholį degalinėse, o Naujieji prasidėjo internetą sprogdinančiu susirūpinimu alkoholio sukeliamomis problemomis. Kraupių mirčių sukelta diskusija atrodo dirbtinė, skirta balsų žvejybai drumstame vandenyje. Priemonių įvairovės imitavimas tabako pramonės ištobulinta kovos su vartojimo mažinimu taktika. Bandoma pademonstruoti, kad yra gausybė vienodai vertingų siūlymų, iš kurių bus išsirinkti tinkamiausi, tarsi būtų kompleksinių kontrolės priemonių grožio konkursas. Alkoholio pramonė vikriai perėmė broliškos gildijos pamokas: internete alkoholio temų potvynis, akyse rinkiminis įkarštis, o lūpose kaip daina prilipę žodžiai: Ką daryt? Paslaugūs žurnalistai klausinėja, o receptus dalina kas netingi, pradedant Sveikatos apsaugos ministre, partijų vadovais ir eiliniais, baigiant žmonėmis gatvėje ir prie staklių, psichiatrų ir nepartinių bloku, net alkoholio pramonė alaus puta pas Lapiną laidon atplaukė. LR Vyriausybė irgi užsikrėtė. Viešoje konsultacijoje teiraujasi visuomenės apie veiksmingas alkoholio kontrolės priemones, iš valstybės institucijų ir savivaldybių reikalauja atsakymų, ką dar galima padaryti.
Piliečiams verta įsidėmėti, kad visi atsakymai į klausimą ką daryt? žinomi seniai. Atsakymus daugybę kartų LR Seimui, Prezidentei ir Vyriausybei teikė mokslininkai, valstybės ir nevyriausybinių organizacijų specialistai. Naujausia bendra (!) pozicija, kurioje aiškiai išdėstyta, ką reikia daryti (ir ko geriau nedaryti), visiems aukščiausiems Lietuvos politikams išsiųsta vos prieš mėnesį. Šį dokumentą pasirašė Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje, Nacionalinės sveikatos taryba ir Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija solidžios, kvalifikuotos, patyrusios ekspertinės organizacijos. Jeigu atsakymai rankoje, tai kas sukėlė šį ūmų konsultacinį viduriavimą? Pirmiausia yra politikų baimė priimti alkoholio vartojimą mažinančius sprendimus. Veiksmingos priemonės paprastos, aiškios, bet nepatrauklios. Bendra pozicija visiškai ne sexy. Rinkimų dalyviams dainuojant I believe I can fly, vietoje auksinio parašiuto jiems siūlomos trys stambokos plytos: ženkliai padidinkite akcizą visiems alkoholiniams gėrimams, uždrauskite alkoholio reklamą ir apsunkinkite alkoholio įsigijimą visiems, ypač nepilnamečiams. Ir visa tai dabar! Oi, kaip nemalonu. Kaip reikės pasakyti mieliems gildijų ir aljansų vyrukams, kad alkoholis kainuos brangiau. Jiems nepatiks, kad pirks mažiau. O ką darys žiniasklaida, kuri didžiuojasi išgyvenanti tik alkoholio reklamų dėka? Taigi, per rinkimus suvalgys ir užgers... kuo nors legaliu. Pardavimo vietų sumažėjimas... vėl blogai, kažkam teks persikelti, kažkam užsidaryti. Nepatenkintas bus eilinis rinkėjas, kuriam teks gėrimo paėjėti iki gretimo daugiabučio. Taip visuomeniškai palankios priemonės tampa asmeniškai nepelningomis.
Tada šaukiamasi neįmanomo: pasiūlykite stebuklą, kad gyventojai būtų apysveikiai ir pramonė soti. Raskite ką nors griežto, kas visiems patiktų, bet nesumažintų vartojimo. Laimėjimas dvigubas rinkiminis patrauklumas išsaugotas, ir daug metų galima kaukti, kad draudimai neveikia.
Degalinių klausimo išvargintieji rado saliamonišką psichoterapinę išeitį: pasišnekėkime apie tai svetainėse, laidose, forumuose, konsultacijose. Mėto pėdas kurdami klaidų kompleksinių priemonių mišką, surankiotą iš patvorių, bravorų, ekspertų raustelėjusiomis nosimis, tabako pramonės remiamos NVO Lietuva be šešėlio. Tikisi, kad šiame miške pasiklydusi tauta, pasitenkins džiūvėsėliu neveiksminga socialine reklama ir dar neveiksmingesniu švietimu, kurį primes perdegusiems ir papildomos veiklos neprašiusiems mokytojams.
Užuot graibsčius stebuklinių pasakų patirtį, geriau tartis, kaip neskausmingai įgyvendinti tris paprastas PSO rekomendacijas. Išdrįskime ignoruoti rinkimams subalansuotas papildomas alkoholio kontrolės priemones tol, kol neįgyvendintos pagrindinės siūlomos. Nepritaikius veiksmingų ir pigių, sudėtingos ir brangios tėra pinigų švaistymas (kaip plastinė chirurgija prieš chemoterapiją). Prasminga tartis kaip kitąmet ir dar penkerius metus nuosekliai didinti alkoholio akcizą bent po 5 proc., kaip sumažinti žiniasklaidos pasipriešinimą reklamos draudimui, kaip derėtis su Europos Sąjunga dėl valstybės alkoholio pardavimo monopolio.
Siūlomos priemonės tikrai apsunkins su alkoholio gamyba, prekyba ir reklama susijusį verslą, bet garantuotai sumažins vartojimą bei žalą visuomenei. Tenka rinktis visos visuomenės sveikata ar finansinė nauda nedidelei jos grupei.
Gana klausinėti vilko patarimų, kaip avis nuo jo apsaugoti. Negirdi alkoholio pardavėjai sąžinės priekaištų dėl 15 litrų vienam gyventojui. Nemato savo veido šulinyje. Kodėl kurčių ir aklų turėtume apie blaivesnės Lietuvos kelius klausinėti? Alkoholio ir tabako pramonės bei jų remiamų organizacijų įtaka trukdo formuoti veiksmingą šios srities kontrolės politiką, todėl ši įtaka gali ir turi būti sistemingai ribojama. Tai kartoja solidžiausios tarptautinės sveikatos ir antikorupcinės organizacijos, sukaupusios ilgametę nevykusių mėginimų bendradarbiauti su alkoholio pramone patirtį. Atsitraukti 2015 metais teko net komisarui Vyteniui Andriukaičiui, žadėjusiam patvirtinti naują Europos Sąjungos alkoholio strategiją. Ką bekalbėti apie Lietuvą, kur uraganiniam poveikiui dėl degalinių atsilaikyta tik dėl abejingais nepalikusių mirčių.
Deja, šiandien valstybė vis dar konsultuojasi su visais, išskyrus tuos, kurie teikia mokslo įrodymais grindžiamas rekomendacijas. Simptomiška, kad SAM nerado organizacijos, veikiančios visuomenės sveikatos ir alkoholio kontrolės srityje, kurią galėtų pakviesti į Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo tarybą. Dalyvauti pakviestos tik pacientų interesams atstovaujančios NVO Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba ir Lietuvos neįgaliųjų forumas.
Nenorintys žinoti klausosi partijos, pramonės ir žmogaus iš gatvės čiulbesio, o norintys atsakymų juos galėtų rasti į lietuvių kalbą išverstoje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje Alkoholis Europos Sąjungoje.
© 2016 XXI amžius
|
