Pasaulio šeimos rinksis į Dubliną

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Dublino arkivyskupu Diarmuidu Martinu

Šventąjį Joną Paulių II, atvykusį į Airiją 1979 metais, pasitiko vaikai

Dublino Šv. Patriko katedra – didžiausia Airijos šventovė

Žinant, jog dabar katalikiškoje Airijoje yra gausu naujųjų lietuvių migrantų, bei tai, kad mūsų tauta su broliais airiais dalijasi ne tik bendru tikėjimu, bet ir ilgamete kova už valstybinę nepriklausomybę, po dvejų metų, 2018-ųjų rugpjūčio 22–26 dienomis, tos šalies sostinėje Dubline įvyksiantis 9-asis Pasaulinis šeimų susitikimas bei pradėtas pasirengimas jam, matyt, susilauks plataus atgarsio ir Lietuvoje. Kadangi jau daugiau nei du dešimtmečius Popiežiškosios šeimos tarybos įvairiose vietose organizuojamuose tokio pobūdžio renginiuose dažnai dalyvauja ir popiežiai, tai labai tikėtina, kad ta proga į Airiją vyks ir popiežius Pranciškus. Neseniai, birželio pradžioje, Vatikane pristatydamas būsimąjį Pasaulinį šeimų susitikimą, kurio tema – „Šeimos Evangelija, pasaulio džiaugsmas“, renginio šeimininkas Dublino arkivyskupas Diarmuidas Martinas (Diarmuid Martin) sakė, kad tas įvykis ir detalus pasirengimas jam yra susijęs su prioritetiniu dabartinio Šventojo Tėvo rūpinimusi šeimomis ir artimas „šeimos popiežiaus“ šventojo Jono Pauliaus II siekiams.

Pamokantis Airijos pavyzdys

Panašiai kaip šventasis popiežius Jonas Paulius II 1980 metais sušauktą pirmąjį savojo pontifikato Vyskupų Sinodą skyrė šeimos sielovadai (jo tema – „Šeimos misija dabartiniame pasaulyje“), taip ir popiežius Pranciškus net du pirmuosius 2014 ir 2015 metų Vyskupų Sinodus irgi sutelkė į šeimų pastoraciją. Kaip šv. Jono Pauliaus II posinodinis apaštalinis paraginimas „Familiaris Consortio“ susilaukė didžiulio dėmesio, taip ir neseniai paskelbtas dabartinio Šventojo Tėvo atitinkamo pobūdžio dokumentas „Amoris Laetitia“ plačiai aptarinėjamas visame pasaulyje. Štai 4 milijonus katalikų turinčioje Airijoje, per pirmuosius du mėnesius nuo „Amoris Laetitia“ paskelbimo jau parduota beveik 6 tūkstančiai jo kopijų ir jis tapo populiariausia ne grožinės literatūros knyga, tikru bestseleriu. Be abejonės, naujasis popiežiaus Pranciškaus apaštalinis paraginimas yra pagrindinis katechezės šaltinis, rengiantis būsimajam Dublino susitikimui. Jis svarbus ne vien tik Airijoje. Anot arkivyskupo D. Martino, 9-asis Pasaulinis šeimų susitikimas nebus izoliuotas įvykis, kadangi priklauso bendram visuotinės Bažnyčios sielovadiniam uždaviniui – drąsinti ir ganytojiškai lydėti šeimas. Airijoje tai gerai suvokiama, ypač po to, kai 2013 metais surengtu referendumu toje šalyje buvo įteisintos homoseksualų „santuokos“ ir suduotas rimtas smūgis tradicinei šeimai.

Pasak arkivyskupo D. Martino, nepaisant tokių kontroversijų, airiai katalikai „išlaikė stiprią šeimos kultūrą“. Pavyzdžiui, Airijoje šeimos vertybinis reitingas yra žymiai aukštesnis nei Italijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, o skyrybų yra gerokai mažiau. Dėl didžiausio Europoje gimstamumo (Airijoje vaisingumas vidutiniškai vienai moteriai siekia 2 kūdikius, o likusioje Europoje tik 1,4 arba net dar mažiau) ta šalis gali pasidžiaugti jaunimo gausa. Tam turi įtakos ir tai, jog Airijoje labai suvaržytas negimusių kūdikių žudymas, t. y. abortai). Jaunesni nei 15 metų gyventojai sudaro 21,6 proc. bendro jų skaičiaus, o vyresni nei 60 metų – 16,9 proc. Italijoje 60-mečių ir vyresnių gyventojų dalis yra dvigubai didesnė nei 15-mečių ir jaunesnių. Ne veltui teigiama, kad Vakarų Europa palaipsniui tampa beviltiška „pensininkų visuomene“, kurios išlikimą gali garantuoti nebent jauni migrantai. Be abejonės, Airijai didelės įtakos turi Europos visuomenėje paplitusios tradicinę šeimą griaunančios tendencijos, kaip rodo ir referendumo dėl homoseksualų „santuokų“ rezultatai. Todėl čia labai aktuali būsimajam Pasauliniam šeimų susitikimui popiežiaus Pranciškaus parinkta tema, reiškiant įsitikinimą, jog evangelinis mokymas nė kiek nevaržo santuokinio gyvenimo, neapriboja jo laisvės, bet neša didelį ir tikrą džiaugsmą.

Svarbus pasirengimo procesas

Šeimos gyvenimui Airijoje ir kitose šalyse neigiamos įtakos turi socialinės problemos, ekonominiai sunkumai, būsto stygius, todėl gydytojai ragina šiuos klausimus neatidėliotinai spręsti valstybiniu mastu, nes parama šeimai yra garantuoti investiciją į tautos ateitį. Anot arkivyskupo D. Martino, Bažnyčia turi peržiūrėti ir sustiprinti katechetines rengimo santuokai, šeimos palaikymo programas, kurios atitiktų šiandienos reikalavimus, kaip tai pabrėžiama „Amoris Laetitio“ nuorodose. Kaip tik ruošiantis Dublino susitikimui Airijos vyskupai 2017 metais organizuos specialų katechezių ciklą parapijų bendruomenėse. Šia katechetine medžiaga bus galima pasidalinti su kitomis vietinėmis Bažnyčiomis ypač Europoje, kur iššūkiai šeimų gyvenimui yra panašūs. Arkivyskupas D. Martinas, kuriam teko dalyvauti tiek 1980 metų, tiek pastaruosiuose 2014 ir 2015 metų Vyskupų Sinoduose, sakė, kad šeima nėra Bažnyčiai tik sielovados objektas. „Tuose Vyskupų Sinoduose pabrėžtas ir gyvybiškas šeimų vaidmuo tikėjimo atnaujinimui sekuliarizuotoje visomenėje, jo perdavimui būsimosioms kartoms“, – aiškino ganytojas. Žinoma, tą vaidmenį jos atlieka būdamos aktyviomis Bažnyčios tarnystės dalyvėmis, bet pirmiausia per autentišką kasdienį savo namų gyvenimą. Taigi, yra ne tik labai pageidaujamas katalikiškų šeimų veikimas įvairiose bažnytinėse struktūrose, bet ir asmeninis Dievo meilės liudijimas per abipusę ištikimą santuokinę meilę ir nuoširdų rūpinimąsi savo vaikais. Taigi, būsimasis Pasaulinis šeimų susitikimas ir katechetinis pasirengimas jam kaip tik taps proga šios užduoties paskatinimui ir padrąsinimui.

Dabartinėmis ekonominėmis, kultūrinėmis bei radikalaus sekuliarizmo sąlygomis būti gerais, ištikimais sutuoktiniais, šeimų tėvais ir motinomis yra tikrai nelengva, kartais prireikia tiesiog herojiškų pastangų. Bažnyčia yra pašaukta lydėti šeimas visuose jų gyvenimo kelio išbandymuose, kad jos tikrai galėtų patirti gilųjį dvasinį džiaugsmą vadovaudamosi Evangelijos patarimais. Gyvybiškai svarbu, kad Bažnyčia ragintų visuomenę ir valdžią pagelbėti šeimoms atitinkamomis joms naudingomis įstatyminėmis, politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, kad bent kiek būtų palengvinta jų materialinių rūpesčių našta, iškeltas tradicinės šeimos statusas, nepaneigiant kitų pilietinių teisių. Katalikiškų sutuoktinių porų pašaukimas, padedant neišardomo Santuokos sakramento malonei, – liudyti Jėzaus meilės nešamo džiaugsmo patirtį. Beje, Santuokos sakramentas pirmiausia yra Dievo dovana šventumo stiprinimui, dėl to ji turi Bažnyčioje ypatingą statusą. Tai patvirtina ir Vatikano II Susirinkimo dogminė konstitucija „Lumen Gentium“, kurioje aiškinama, kad „krikščionys sutuoktiniai, Santuokos sakramento galia dalyvaudami Kristaus ir Bažnyčios tarpusavio vienybės ir meilės slėpinyje bei jį išreikšdami, padeda vienas kitam šeimyniniu gyvenimu, vaikų gimdymu ir auklėjimu siekti šventumo“ (LG, 11). Tai pabrėždamas popiežius Pranciškus 2015 metų Vyskupų Sinodo metu pirmą kartą kanonizavo sutuoktinių porą: Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės tėvus Liudviką ir Zeliją Martenus.

Su didele viltimi laukiama Šventojo Tėvo dalyvavimo ir mokymo Dublino šeimų susitikime. Iš ligšiolinių aštuonių Pasaulinių šeimų susitikimų (1994 metais vyko Romoje, 1997 metais – Rio de Žaneire (Brazilija), 2000 metais – vėl Romoje, 2003 metais – Maniloje (Filipinai), 2006 metais – Valensijoje (Ispanija), 2009 metais – Mechike (Meksika), 2012 metais – Milane (Italija) ir 2015 metais – Filadelfijoje (JAV)) tik dviejuose popiežiai nedalyvavo. Todėl yra didelė tikimybė, kad popiežius Pranciškus atvyks ta proga į Airiją, kurią šv. Jonas Paulius II aplankė dar 1979 metais. Arkivyskupas D. Martinas sakė, kad pats dalyvavo paskutiniajame Filadelfijos susitikime, kurio tema buvo sutelkta į meilės misiją šeimos gyvenimo pilnatvėje, kuris buvo puikiai organizuotas. Dėl terorizmo grėsmės labai didelis dėmesys buvo skiriamas popiežiaus Pranciškaus saugumui, todėl ne visi galėjo pajusti jo artumą. Ganytojo manymu, Dubline grėsmių turbūt bus mažiau, todėl Šventojo Tėvo dalyvavimas bus betarpiškesnis.

© 2016 „XXI amžius“