„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.11 (292)

2016 m. lapkričio 18 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Alkoholizmo pažabojimas būtų pati svarbiausia reforma atkurtos Lietuvos istorijoje

Linas Zasimavičius

Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojant apie galimo valstybinio alkoholio pardavimo monopolio ar bent jau specializuotų parduotuvių steigimo galimybę, pastarieji laisvosios rinkos apribojimai sulaukia prieštaringų vertinimų iš verslininkų ar liberalių pažiūrų politikų, kuriems bet koks individo laisvės suvaržymas – savaime blogis. Iš tikrųjų graudžiai juokingai skamba kai kurių veikėjų kalbos, jog apribojus alkoholio pardavimą, žmonės ims emigruoti iš Lietuvos, valstybė praras milžiniškas pajamas, gaunamas iš alkoholio akcizų ir t.t.

Tokias kalbas gali sąlygoti keletas veiksnių: oficialus ar neoficialus atstovavimas alkoholio verslui arba sveiko proto neturėjimas. Štai kodėl bent iš dalies pažabojus alkoholizmą, Lietuva patirtų milžinišką naudą finansų, socialinių reikalų, kultūros srityse:

1. Lietuvos gyventojams pradėjus mažiau vartoti svaigiųjų gėrimų, sveikatos apsaugos sistemoje mažiau pinigų reikės skirti alkoholizmo sukeliamų ligų (pavyzdžiui, kepenų cirozės) gydymui. Mažiau pasitaikys apsinuodijimo alkoholiu atvejų, mažiau bus greitosios pagalbos iškvietimų. Visa tai leis sutaupyti daugybę lėšų sveikatos apsaugos sistemoje ir jas skirti gydytojų, pagalbinių darbuotojų atlyginimų kėlimui, medicinos paslaugų prieinamumo didinimui.

2. Sumažėjus alkoholio vartojimui visuomenėje, sumažės darbo apimtys Lietuvos policijai. Kiekvienas, bent kartą matęs TV laidą „Farai“, gali pastebėti, jog 95 proc. policijos iškvietimų yra sąlygoti apsvaigusių asmenų nusikalstamo elgesio. Sumažėjus tokių beprasmiškų iškvietimų skaičiui, policija galės daugiau lėšų skirti pareigūnų rengimui, jų darbo užmokesčio kėlimui, operatyviau reaguos į tikrai pavojingas nusikaltėlių daromas veikas.

3. Sumažėjus alkoholio vartojimui, sumažės smurto artimoje aplinkoje. Nemanau, jog čia reikalinga statistika. Užtenka įsijungti televizorių, pažiūrėti vieną „TV pagalbos“ laidą ir paaiškės, jog smurto artimoje aplinkoje šaknys – besaikis alkoholio vartojimas. Sumažėjus alkoholio vartojimui, išvengsime tragedijų, kuomet į šulinį yra įmetami vaikai ar peiliu subadomas sutuoktinis, brolis, močiutė, mama, draugas.

4. Valstybė sutaupys gausybę lėšų, skiriamų asocialių šeimų rėmimui. Ne paslaptis, jog dauguma remtinų, nedirbančių šeimų skęsta alkoholio liūne. Bent dalį jų „ištraukus“ iš alkoholizmo, valstybei atsirastų lėšų, pavyzdžiui, spartesniam pensijų didinimui. Nustoję alkoholį vartoti žmonės įsidarbins ir sumokamais mokesčiais prisidės prie bendrojo gėrio kūrimo valstybėje.

5. Apribojus alkoholio prieinamumą, mažiau vaikų atsidurs vaikų namuose. Vaikai dažniausiai paliekami yra asocialių asmenų, kurie negali užtikrinti jiems oraus pragyvenimo. Alkoholizmo sukeliamos ar gilinamos psichologinės problemos irgi lemia atsisakymą auginti savo vaikus.

6. Sumažėjus alkoholio vartojimui, sumažės savižudybių skaičius, nes alkoholis problemų neišsprendžia, o tik skatina priklausomybę, sukelia psichologines problemas.

7. Sumažėjus alkoholio vartojimui, pakils šalies išsimokslinimo lygis. Dabar asocialiose, prasigėrusiose šeimose augantys vaikai dažniausiai yra paliekami be vilties įgyti aukštąjį mokslą. Jų tėvams nustojus vartoti alkoholį, sutaupytos šeimos piniginės lėšos galės būti skiriamos vaikų išsimokslinimui. Tai padės valstybei išugdyti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie ateityje valstybei kurs didelę pridėtinę vertę.

8. Padidėjus šalyje kvalifikuotų darbuotojų ir dirbančiųjų skaičiui, į šalį plūstels tiesioginės užsienio investicijos. Kvalifikuota darbo jėga yra vienas svarbiausių dalykų, valstybėms konkuruojant dėl tiesioginių užsienio investicijų. Padidėjus užsienio investicijoms, kils šalies dirbančiųjų atlyginimai ir socialinės pašalpos bei išmokos.

9. Sumažėjus alkoholio vartojimui, bus laimėtas karas keliuose. Vis mažiau liks vairuotojų, galėsiančių kelti mirtiną pavojų vaikams, kitiems eismo dalyviams. Žuvusiųjų, nukentėjusiųjų kelyje skaičius sumažės.

10. Blaivūs piliečiai lems aukštesnę demokratijos kokybę, galės daugiau laiko skirti domėjimuisi politika, todėl rinkimuose dalyvaus atsakingiau ir užkirs kelią į politiką patekti nusikalstamų struktūrų, abejotinos reputacijos asmenims. Skaidri politika lems skaidrų viešųjų lėšų panaudojimą, apsaugos mokesčių mokėtojų pinigus nuo išvaistymo.

11. Nustojus klestėti alkoholizmo kultūrai Lietuvos visuomenėje, politikai nesiryš imti alkoholinių gėrimų dėžučių iš verslininkų.

Tai – tik 11 iš daugybės kitų sričių, kurias sumažėjęs alkoholio vartojimas visuomenėje paveiks teigiama linkme. Skeptikai gali sakyti, kad valstybinio alkoholio pardavimo monopolio sukūrimas paskatins naminukės gamybą kaimuose, kontrabandą iš Baltarusijos, netgi sukels priešingą efektą, negu buvo laukiama. Visuomenės išreikštas politinis pasitikėjimas rinkimuose tiek konservatoriais, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aiškiai rodo, jog visuomenė yra pribrendusi radikaliems alkoholio prekybos ribojimo sprendimams. Valstiečių surinktas balsų skaičius, ypač, regionuose, leidžia reziumuoti, jog net ir regionų gyventojai mato ir supranta alkoholizmo žalą. Toks gyventojų sąmoningumas gali puikiausiai prisidėti prie to, jog visuomenė netoleruos vietinių bravorų kūrimo ir alkoholio kontrabandos iš kitų šalių.

Įsteigus valstybinį alkoholio prekybos monopolį ar specializuotas parduotuves, galbūt nebus taip patogu kaip dabar nusipirkti alaus daugumai šalies piliečių, kurie neturi problemų dėl alkoholizmo. Tačiau kiekvienas iš mūsų turėtų savęs paklausti, ar toks pasiaukojimas nėra vertas to, jog keliuose bus išgelbėtas vaikas nuo girto piliečio vairuojamo automobilio, bus apsaugota motina nuo nuolatinio savo sūnaus smurto, bus suteikta viltis žmogui kabintis į gyvenimą ir nuveikti kažką naudingo sau ir savo šaliai?

Alkas.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija