„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (295)

2017 m. vasario 10 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Istorinis JAV viceprezidento dalyvavimas „Žygyje už gyvybę“

Mindaugas Buika

JAV sostinėje Vašingtone vykusiame
„Žygyje už gyvybę“ dalyvavo
šimtai tūkstančių žmonių

Neatimama teisė gyventi

JAV sostinėje Vašingtone surengtame kasmetiniame „Žygyje už gyvybę“, minint 44-ąsias aborto legalizavimo šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimu metines, vėl dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, įskaitant Bažnyčios lyderius ir žymius politinius veikėjus. Statistiškai vertinant, nuo 1974 m. sausio 23 d., kai buvo įteisintas faktiškai visiškai nevaržomas aborto darymas, JAV buvo nužudyta 58 milijonai negimusių kūdikių. Šiemetinė sausio 27 dieną vykusi gyvybės gynėjų eisena, kaip visada gausiai dalyvaujant žmonėms, atvykusiems iš visos šalies, ir ypatingai jaunimui, buvo išskirtinė, kadangi joje pirmą kartą dalyvavo JAV aukščiausio rango administracijos atstovas, naujasis viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pense). Jis pasakė ugningą kalbą mitinge, pabrėždamas, jog įvykus politinių šalies vadovų kaitai, prezidentu išrinkus Donaldą Trampą (Donald Trump) ir naują Kongresą, „gyvybė vėl laimi Amerikoje“. Viceprezidentas M. Pensas, patyręs 57 metų politikas, daug kartų rinktas kongreso nariu, o vėliau buvęs Indianos valstijos gubernatoriumi, gerai žinomas krikščioniškomis nuostatomis, palaikant negimusią gyvybę ir tradicinę šeimą, taikant tam skirtas įvairias įstatymų iniciatyvas. Jis „Žygio už gyvybę“ išvakarėse JAV prezidento rezidencijoje Baltuosiuose rūmuose dalykiškam pokalbiui priėmė gyvybės gynėjų asociacijų vadovus, o mitingo tribūnoje pasirodė su savo šeimos nariais – žmona Karena ir dukterimi Šarlote (iš viso turi tris vaikus).


Lietuvos ūkis – ant alkoholio pramonės adatos?

Psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija 

Ūkio ministerija įregistravo Vyriausybės nutarimo projektą nesvarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurias pasiūlė visuomeninė iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ ir praėjusios kadencijos Seimo opozicija. Pasiūlė atidėti, atlikti detalų poveikio vertinimą kiekvienam punktui. Ir geležines klumpes galima sunešioti diegiant kompleksines alkoholio kontrolės priemones.

Šių metų sausio 19-ąją ministerija surengė „interesų grupių“ diskusiją apie alkoholio kontrolę. Sukvietė tikriausiai tik tam, kad vėliau ūkio ministras galėtų Vyriausybei įteikti verslo ašaromis sulaistytą projekto derinimo pažymos kopiją, nes susitikime kalbėjo, dejavo, grasino daug verslininkų ir jų asociacijų, aludarių ir restoranų organizacijų, internetu prekiaujančių įmonių ir degalinių atstovų, teisininkų, lobistų ir parduotuvių savininkų. Ir visi tvirtino, kad be alkoholio verslo Lietuva pražus. Tai esanti vienintelė sumanioji Lietuvos specializacija. Suvaržius alkoholio pramonę, nebevyks regionų plėtra, tuštės sodybos, bus uždarytos kaimo parduotuvės, išblaivėję žmonės masiškai bėgs iš šalies, siautės nedarbas, pasipils asmeniniai bankrotai, nebebus gaminami šakočiai (?!) ir žmonės pamirš senuosius amatus. Pagąsdino, kad uždarius pigaus tinklo parduotuves kaimuose, ūkininkai nebeturės kur parduoti savo gurmaniškų „dešryčių ir sūrių“, žlugs maži ūkiai. Grasino perkelti verslus, emigruoti, grūmojo pilstuku ir kontrabandiniu alumi. Sakė, kad „nei roko koncertas, nei sporto varžybos negali būti be alkoholio“. Švelniai paprašė bendrose prekybos salėse palikti „bent lengvus ir saldžius gėrimus“ (tuos, kuriais dažniausiai svaiginasi vaikai), kad nesubankrutuotų.


Tarp 30-ies laimingųjų Europoje – du vaikai iš Lietuvos

Santariškių klinikose atliktos širdies operacijos 13 metų berniukui ir 15 metų mergaitei.

Santariškių klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centre dviejų vaikų mamos jaučiasi it laimėjusios loterijoje – 13 metų berniukui ir 15 metų mergaitei klinikų medikai atliko tokią širdies operaciją, kokių iki šiol Europoje vaikams atlikta labai nedaug.

„Nepaprastai džiaugiamės, kad pavyko aortos vožtuvų burių rekonstrukcijos operacijos nauju būdu su specialia biologine medžiaga, iš kurios operacijos metu suformavome visas vožtuvo bures. Tai – naujas kokybinis žingsnis gydant aortos vožtuvo ydą paaugliams ir jauniems žmonėms. Visada stengiamasi pataisyti nesandarų aortos vožtuvą, bet nepavykus vožtuvo plastikai, tenka jį protezuoti. Naujas metodas tinkamas tokiems aortos vožtuvams, kur abejotinas vožtuvo pataisymas įprastiniais metodais“, – apie inovatorišką operaciją pasakoja Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santariškių klinikų širdies chirurgas dr. Virgilijus Tarutis.


Kaip galime sumažinti riziką susirgti vėžiu

Juventa Sartatavičienė

Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos (UICC) iniciatyva kasmet vasario 4 dieną pasaulis mini Pasaulinę vėžio dieną ir susivienija kovoti su pasauline jo epidemija. Kalbėdami, skleisdami informaciją apie prevenciją, apie galimybes išvengti šios ligos pasaulio mastu, galime išvengti milijonų mirčių. Juk vėžio prevencijoje, organizuojamoje valstybių mastu, gali dalyvauti kiekvienas iš mūsų. Paragintas imtis veiksmų prieš ligą žmogus gali nuspręsti mesti rūkyti, imtis aktyvaus gyvenimo būdo, pagaliau – dalyvauti profilaktinėse patikros programose. Onkologai sako, jog galima anksti ir tiksliai diagnozuoti ligą, taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, išsaugoti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimą. Kita vertus, kiekvienas žmogus apsisprendžia ir yra atsakingas už savo indėlį mažinant tikimybę susirgti vėžiu ir pasaulinę vėžio naštą.


Skausmas nėra vienintelis vėžio ligos signalas

Agnė Pikelienė

Onkologiniai susirgimai dažnai prasideda tyliai ir neskausmingai. Susirgę žmonės gali ilgai nežinoti, kad juos graužia klastinga liga. Prasidedant ligai, o kartais ir gerokai vėliau, neskauda ir nieko nesijaučia. Nerimą keliančių ženklų, žinoma būna, bet dažnas į juos numoja ranka ir prisimena tik tada, kai liga jau būna diagnozuota. Medikai, kasdien susiduriantys su šia liga, sako, kad reikėtų atsižvelgti į organizmo siunčiamus signalus, suprasti, kad skausmas nėra vienintelis rimtos ligos signalas. Tai ypatingai aktualu vyrams, kuriuos kankinantis prostatos vėžys labai ilgą laiką gali tūnoti neišsiduodamas.

Skausmo anatomija

Onkologai ir kitų specialybių gydytojai kasdien susiduriantys su sunkiomis ligomis sako, kad jų pradžia dažniausiai yra neskausminga. Jei susirgus vėžiu ar rimtomis kepenų ligomis skaudėtų taip, kaip skauda dantį ar lūžusią ranką, ligoninės duris varstytume gerokai dažniau. Nuovargis, pilvo dilgčiojimai, negalėjimas valgyti riebaus maisto ar keistas apgamas ant rankos dažniausiai siejamas su greitu gyvenimo tempu, netaisyklinga bei nepilnaverte mityba ar kitais, neva „nerimtais“, negalavimais. Jaudintis imama tik tada, kai ypatingai sutrinka virškinimo sistema, atsiranda įtartinų guzelių krūtyje ar pakinta apgamų spalva ir forma. Tai, pasak medikų, pažengusios onkologinės ligos signalai, kurie su savimi atsineša ir ilgą gydymą, sudėtingą psichologinę situaciją, skausmus ir baimę. Būtent todėl svarbu mylėti save, įsiklausyti į savo kūną.


Įsigaliojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos

Nuo vasario 1 dienos įsigaliojo Seimo pratęstoje sesijoje sausio 17 dieną priimtos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis tam tikrais atvejais įteisinta ir embriono donorystė. Pagal įstatymą embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šiame įstatyme. Šiuo atveju žmogaus embriono donorais būtų laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai). Seimas įteisino, kad embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Seimas pritarė donorystės anonimiškumui. Pagal įstatymą „lytinių ląstelių ar embriono recipiento, gyvo žmogaus, savanoriškai duodančio ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui skirtas lytines ląsteles, embriono donoro ir vaiko, pradėto panaudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs“. Įstatymas draudžia naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas galės būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Vėliau, nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigalios įstatymo nuostata, numatanti, kad valstybė įgyvendina embriono donorystės programą – Prenatalinio įvaikinimo programą, kurią turės parengti Vyriausybė, paskirdama koordinuojančią valstybės instituciją ir nustatydama šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė du parlamentarai.


Lietuvos keliuose siekiama išsaugoti kuo daugiau gyvybių

Susisiekimo ministerijoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje saugaus eismo tema konstatuota: Lietuva užtikrintai artėja prie iškelto tikslo – iki 2020 metų pasiekti, kad ne mažiau nei perpus sumažėtų autoįvykiuose žūstančiųjų skaičius, lyginant su 2010 metais. Pažangą rodo 2016 metų rezultatai: palyginti su 2015 metais, pernai žuvusiųjų šalies keliuose sumažėjo 22,3 proc.

„Pasiekti tokio rezultato padėjo sustiprinta kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolė, kelių infrastruktūros tobulinimas ir švietėjiška veikla. Ši pažanga – tik kryžkelė, kurioje sustoti negalime. Institucijos, siekdamos didesnės eismo saugos, turi nebijoti naujovių ir galbūt kurti savo sėkmės istoriją“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kelių ir transporto tyrimo instituto atlikta analizė rodo, kad šiuo metu didžiausią grėsmę saugiam eismui Lietuvoje kelia šie rizikos faktoriai: leistino greičio viršijimas, alkoholio vartojimas ir eismo dalyvių elgesys. Tyrimų duomenimis, gyvenvietėse leistiną greitį viršija net 70 proc. vairuotojų, eismo įvykius sukelia ne tik girti vairuotojai, bet ir kiti neblaivūs eismo dalyviai. Nustatyta, kad saugos diržus automobilių priekinėse sėdynėse segi 90 proc. keleivių, o galinėse – vos 30 proc. keleivių, apie 50 proc. vairuotojų kalbasi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, apie 30 proc. jų vairuodami siunčia SMS žinutes, o apie 16 proc. naršo internete.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija