„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.10 (303)

2017 m. spalio 20 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Bažnyčia veda į kultūrinę gyvybės gynimo revoliuciją

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vadovavo
Vatikane spalio pradžioje vykusiai
Popiežiškosios gyvybės
akademijos asamblėjai

Lyčių skirtumų neutralizavimas nėra teisė

Šiuo metu tarptautinėje teisinėje plotmėje toliau plėtojamas prieš Dievą Kūrėją ir žmogaus prigimtį nukreiptas utopinės genderizmo teorijos įgyvendinimo legalizavimas. Popiežius Pranciškus dar kartą griežtai pasmerkė tą demonišką hipotezę, teigiančią, jog žmogaus orumą neva gali garantuoti radikalus biotechnologinis lyčių skirtumų neutralizavimas, pabrėždamas, jog šios dirbtinės procedūros atlikimas nėra teisė. Spalio 10 dieną buvo pranešta, kad, nepaisant tvirtos Graikijos Stačiatikių Bažnyčios kritikos, kad bandoma paneigti psichosomatinį žmogaus tapatumą ir tikėjimo postulatą, jog Dievas sukūrė vyrą ir moterį, šios šalies parlamentas balsų dauguma pirmuoju skaitymu priėmė įstatymą, leidžiantį visiems norintiems nuo 15 metų keisti savo lytį. Pagal patvirtintą teisinį aktą tokiam žingsniui nereikia jokios medicininės ar psichologinės diagnozės dėl paciento išgyvenamos seksualinės disforijos, jokios terapijos, testavimo ar artimųjų (tėvų) pritarimo: tai tiesiog būtų laisvas asmeninis pasirinkimas, nauja išgalvota žmogaus teisė. Maždaug tuo pat metu Danijos užsienio reikalų ministerija paskelbė prieštaringą kreipimąsi į Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetą, reikalaudama, kad iš tarptautinės teisės dokumentų būtų pašalinta sąvoka „kūdikio belaukianti moteris“, nes neva tokiu būdu yra diskriminuojami transseksualūs asmenys. Pasak šios Skandinavijos šalies vyriausybės pareiškimo, dabar gali pastoti ir gimdyti lytį pakeitę vyrai, todėl teisės aktuose turi būti įtvirtinta neutrali „nėščio asmens“ samprata, kad būtų išvengta fobijos.


Prasmingas renginys

Prie pašventinto paminklo negimusiems
vaikams – Šėtos parapijos klebonas
kun. Robertas Gedvydas Skrinskas
su ąžuolą padovanujusia
parapijiete Stase Rimavičiūte

Spalio 8 dieną Šėtos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės, atlaidai. Šv. Mišių aukai vadovavo svečias iš Vilkaviškio vyskupijos Skardupių parapijos klebonas kun. moral. teol. dr. Algirdas Petras Kanapka, konclelebravo Šėtos parapijos klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas. Svečias homilijoje, be kita ko, sakė, kad esama daug moterų, kurios kažin ką atiduotų, kad susilauktų vaiko, bet dėl įvairių priežasčių, kartais ir dėl ligos, negali. Tačiau daugybė moterų, besilaukiančių kūdikių, nenori priimti šios Dievo dovanos, nes galbūt nenori atsisakyti patogumų, malonumų, bijo įsipareigojimų ir nužudo nekaltą dar negimusį vaiką. Tą dieną šėtiškiai turėjo puikią galimybę apie tai susimąstyti. Iš tiesų, juk tie negimę kūdikiai galėjo tapti mūsų valstybės lyderiais, ne tik kurti geresnę Lietuvą, bet ir būti puikiais pagalbininkais galbūt dabar įvairių dalykų stokojantiems jų tėvams. Kad apie tai pagalvotume, primins po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje klebono kun. R. G. Skrinsko rūpesčiu pastatytas ir pašventintas paminklas negimusiems vaikams, kurį sukūrė tautodailininkas Adolfas Teresius. Beje, dar tik antrus metus čia klebonaujantis kun. R. G. Skrinskas gali džiaugtis pastatęs jau penktąjį atminimo ženklą negimusiems kūdikiams. Pirmasis jo rūpesčiu pastatytas būnant vikaru Jurbarke, kiti – Kaune, Domeikavoje, Lapėse. Ten jam teko dirbti. Atvykęs į Šėtą jis kreipėsi į parapijiečius sakydamas, kad ir čia norėtų tokį ženklą negimusiems kūdikiams atminti pastatyti ir klausė, ar kas nors galėtų padovanoti šiam reikalui ąžuolą? Parapijietė Stasė Rimavičiūtė padovanojo ąžuolą iš savo miško. Tada tautodailininkas iš Garliavos A. Teresius ėmėsi darbo ir per du mėnesius išdrožė daugiaspalvę skulptūrą negimusiems vaikams. Prie jos kalbėjęs tautodailininkas sakė, kad vieną skulptūroje pavaizduotą kūdikį pirmąkart nudažęs raudona spalva, nes jis, nors galėjo gimti, bet neišvydo šio pasaulio.


Ragina puoselėti gyvybės kultūrą

Norėdamas atkreipti dėmesį į „Pagarbos gyvybei“ mėnesį, kurį JAV katalikai mini 2017 metų spalį, Niujorko arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas (Timothy Dolan) paskelbė kreipimąsi, kuriame priminė, kaip svarbu visada kurti gyvybės kultūrą. Kardinolas, vadovaujantis JAV Katalikų vyskupų konferencijos komitetui „Už gyvybę“, pradeda 2017–2018 metų programą „Gerbti gyvybę“. Joje pateikiamos įvairios įžvalgos ir straipsniai tema „Nebijokite“.

„Žvelgiant į praėjusius metus, kurie buvo pilni nežinios, kančios, tragedijų, nutinkančių visuomenės akyse, ir išbandymų, kuriuos patiriame asmeniniame gyvenime, netrūksta priežasčių, kodėl kreipiamės į Dievą, – rašo kardinolas T. Dolanas. – Tokiais momentais galime jaustis vieniši ir nepasirengę… Tačiau turime vilties inkarą, kurio galime įsitverti. Dievas sako mums: „Nebijokite: aš esu su jumis“ (Iz 41, 10). Yra gyvenime akimirkų, kada mes abejojame savo pačių gyvenimo verte ar suklumpame, kai turėtume džiaugtis kito gyvybe. Tačiau Jis padaro visa gražiai. Jis sukuria naujų dalykų. Jis – atpirkimo Dievas. Tai stipru. Tai yra kažkas, ko galime laikytis. Kaip Jėzaus sekėjai mes kviečiami būti misionieriais apaštalais, kurie gręžiasi vieni į kitus, ypač į silpnus ir pažeidžiamus“, – sake Niujorko arkivyskupas kardinolas T. Dolanas.


Popiežius atkalbėjo nuo eutanazijos

Savo penkių dienų vizito Kolumbijoje metu popiežius Pranciškus paragino kitaip apsispręsti vieną nevilties apimtą moterį. Kolumbietės gyvybę išgelbėjo trumpas pokalbis su Šventuoju Tėvu. Moteris stipriai rūgštimi apdegintu veidu nusprendė neatlikti sau eutanazijos po susitikimo su Popiežiumi, nes įtikėjo, kad turi dėl daug ko gyventi. Kolumbietė Konsuela Kordoba prieš 17 metų buvo užpulta savo buvusio partnerio ir liko taip stipriai sužalota, kad gali valgyti tik skystą maistą per šiaudelį ir turi nosyje nešioti vamzdelius, kad galėtų kvėpuoti. Negalėdama ištverti tokios būklės ji detaliai susiplanavo savo mirtį – netgi išsirinko vietą kapui. Tačiau popiežiaus Pranciškaus vizito Kolumbijoje metu paprašiusi jo palaiminti šį sprendimą Konsuela persigalvojo. Tarptautinei žiniasklaidai moteris sakė, kad Popiežius atsisakė palaiminti jos eutanaziją. „Jis sakė man, kad esu labai drąsi ir labai graži. Šie žodžiai pakeitė mano gyvenimą – dabar aš noriu gyventi“, – kalbėjo moteris.


Mirties bausmė nesuderinama su žmogaus orumu

„Saugoti ir eiti pirmyn – tokia yra Bažnyčios misija“, – sakė Šventasis Tėvas, susitikęs su Katalikų Bažnyčios Katekizmo paskelbimo 25-osioms metinėms skirto minėjimo dalyviais. „Dievo Žodis, – sakė popiežius Pranciškus, – yra dinamiškas ir gyvas, neįmanoma jo aiškinti siaurai ir nekintamai, nes tai sumenkintų Šventosios Dvasios veikimą“. Kalbėdamas apie Katekizmą, Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į jame pasmerktą mirties bausmę. Krikščionys pakeitė požiūrį į šią ekstremalią ir nežmonišką priemonę. Ji anksčiau buvo taikoma netgi popiežių valstybėje, nes požiūris į ją buvo labiau „legalistinis“ negu krikščioniškas. Tai nereiškia, kad buvo nutrauktas ryšys su savo praeitimi, bet buvo paprasčiausiai suvokta, kad, gindama gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, Bažnyčia negali mirties bausmės pateisinti. „Reikia ryžtingai atmesti mirties bausmę, kuri visada yra nežmoniška priemonė ir niekada negali būti suderinama su žmogaus orumu. Ji niekaip nesuderinama ir su Evangelija, nes tai – valingas žmogaus gyvybės nutraukimas. Dievas yra gyvybės kūrėjas ir tik Jis vienas yra tikrasis teisėjas ir garantas“, – sakė popiežius Pranciškus.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija