„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (308)

2018 m. kovo 16 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Pasaulinė maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena

Šv. Mortos grupės konferencijoje
dalyvavę atstovai iš Lietuvos
Nuotrauka iš Lrv.lt

Pranciškus apie prekybą žmonėmis: atsakingi ne vien nusikaltėliai

Pirmą kartą Pasaulinė maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena buvo paminėta 2015 metų vasario 8 dieną, popiežiui Pranciškui priėmus ir pilnai parėmus moterų vienuolių, padedančių prekybos žmonėmis aukoms, pasiūlymą. Kita Šventojo Tėvo palaikoma iniciatyva yra teisėsaugos ir policijos iniciatyvų aljansas, Šv. Mortos grupė. Pagrindiniai Pasaulinės dienos prieš prekybą žmonėmis tikslai yra auginti sąmoningumą šio reiškinio ir jo priežasčių atžvilgiu, pabrėžti aukų orumą ir paskatinti veikti. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo ir su šių metų Pasaulinės dienos prieš prekybą žmonėmis dalyviais Romoje, juos priėmė audiencijoje, atsakinėjo į jų klausimus.

Kodėl prekybos žmonėmis klausimas dažnai nutylimas, paklausė viena iš audiencijos dalyvių. Pasak Šventojo Tėvo, dažnai todėl, kad apie tai mažai žinoma. Bet ne vien – atrodo, kad ir nenorima žinoti, suprasti prekybos žmonėmis apimtis ir pasekmes, nes tai paliečia mūsų sąžines, sugėdina. Nekalbama apie tuos atvejus, kai iš prekybos žmonėmis pelnomasi ar naudojamasi pavergtų ir išnaudojamų žmonių paslaugomis. Reikia sąžiningumo ir drąsos.

To kalbėjimo galima tikėtis ypač iš jaunimo, kuris dar nėra susitaikęs su tokia tikrove, kuris gali laisviau, entuziastingiau, spontaniškiau sulaužyti tvyrančią tylą. Be abejo, reikia ir suaugusiųjų išklausymo ir politinės valios. Popiežius Pranciškus paragino prie prekybos žmonėmis problemos prisiliesti konkrečiai, kad būtų išvengta rizikos ją suprasti ir spręsti abstrakčiai. Labai naudinga sutikti ir išklausyti prekybos žmonėmis aukas savo parapijose ar asociacijose, pajusti kaip galima konkrečiai į tai atsakyti. Labai svarbu ugdyti jautrumą ir apsižvalgyti aplink: gal yra ženklų, kad ir šalia mūsų yra išnaudojamų, pavergtų žmonių? Tai yra dalis susitikimo kultūros, kuri atsveria atmetimo kultūrą. Pasak Popiežiaus, jis įsitikinęs, kad Bažnyčia, kad ją sudarantys Kristaus mokiniai turi kurti tokias susitikimo vietas, kuriose grąžinamas orumas tiems, kurie jį prarado. Tegu ir socialiniai tinklai padeda pradėti ir pasakoti apie tokias iniciatyvas. Vienas pagrindinių ginklų kovoje prieš prekybą žmonėmis net ir skurdžiausiomis sąlygomis yra švietimas. Jis padeda suvokti pavojų ir atsispirti iliuzijoms, perspėti kitus. Čia labai svarbus balsas ir tų, kurie buvo patekę į prekybos žmonėmis tinklą, susidūrę su tais, kurie be skrupulų, be etikos minta iš kitų nelaimių: jie gali išsklaidyti viliones, pažadus, melagingas žinias. Pakanka pagalvoti apie tūkstančius jaunų merginų ir moterų iš Afrikos, kurioms buvo pažadėta garbingo pragyvenimo galimybė, iš tiesų jas priverčiant įsitraukti į prostituciją. Kas už tai atsakingas? Be abejo, kriminalinės gaujos, prieš kurias reikia kovoti. Bet galbūt dar daugiau veidmainiškas egoizmas be skrupulų mūsų pačių visuomenėje, kaip pabrėžė Šventasis Tėvas, kalbėdamas apie vyrus – jauno, brandaus ir senyvo amžiaus, kurie ieško prostitucijos paslaugų ir moka už savo malonumą. Teisėsaugos darbo nepakanka: tikras sprendimas yra širdžių atsivertimas, kuris ištirpdo paklausą. Kita problemos dimensija – tarptautinės bendruomenės suvokimas, kad kraštutinis skurdas, prievarta ir korupcija kai kuriose šalyse yra visų reikalas. Kaip sakė popiežius Pranciškus, Bažnyčia nori prisidėti kiekviename kovos prieš prekybą žmonėmis etape: apsaugant nuo apgaulės, nuo vilionių; atrandant ir išlaisvinant jau patekusius į vergovę; padedant atgauti orumą ir pasitikėjimą išvaduotoms aukoms.

Šv. Mortos grupės konferencija apie kovą su prekyba žmonėmis

Vasario 8 dieną vykusioje penktojoje šv. Mortos grupės konferencijoje dalyvavo delegatai iš trijų dešimčių kraštų ir iš Lietuvos. Ji baigėsi popiežiaus Pranciškaus audiencija vasario 9 dienos vidudienį.

Šv. Mortos grupė yra bažnytinių ir teisėsaugos iniciatyvų aljansas. Visų valstybių, kurios įsipareigojo gerbti žmogaus orumą ir jo teises, ir žiūri į tai rimtai, teisėsaugos deda pastangas kovoje prieš prekybą žmonėmis – vyrais, moterimis, vaikais – turint tikslą juos išnaudoti, dažniausiai kaip pigią darbo jėgą arba seksualinių paslaugų teikėjus. Yra daug bažnytinių iniciatyvų, kuriomis norima ne vien žodžiais, bet konkrečiai ir apčiuopiamai padėti artimui, patekusiam į prekybos žmonėmis tinklą. Nors jau ir anksčiau netrūko bendradarbiavimo pavyzdžių tarp įvairių šalių teisėsaugos ir Bažnyčios, Šv. Mortos grupė, kuri pirmą kartą susirinko 2014 metų balandį, siekia dar didesnio glaudumo dėl didesnio veiksmingumo. Popiežius Pranciškus ne kartą išreiškė padrąsinimą Šv. Mortos grupei, ne kartą kreipdamasis į visus katalikus ir visus geros valios žmones, kvietė įsisąmoninti prekybos žmonėmis problemą, kurią ne kartą pavadino nusikaltimu prieš žmoniją.

Vienas iš pagrindinių Šv. Mortos grupės iniciatorių britų kardinolas Vincentas Nikolsas (Vincent Nichols) priminė 2014 metų balandžio susitikime popiežiaus Pranciškaus pasakytus žodžius, kad prekyba žmonėmis yra „didžiulė žaizda žmonijos kūne“. „Aš manau, – sakė kardinolas V. Nikolsas, – kad per pastaruosius kelerius metus pasaulis geriau įsisąmonino šią žaizdą žmonijos kūne. Mūsų tikslas yra kurti tarpusavio pasitikėjimą ir stiprinti partnerystę. Aš manau, jog svarbu, kad mes susitelktume ne vien į problemų aprašymą, bet į veiksmus, kuriais atsakome į šią problemą. Svarbu, kad mes kurtume pasitikėjimą ne vien pasisakymais, bet pasiektais veiksmais. Ir kai mes matysime aktyvų partnerį, tada pasitikėjimas, kuris labai svarbus, augs“. Pasak kardinolo, dabar augant valstybių, teisėsaugos sistemų sąmoningumui, turime galimybes, kurių nereikia praleisti. Britų kardinolas priminė, kad vasario 8-ąją vyksta šv. Juozapinos Bakhitos liturginis minėjimas. Ji – buvusi vergė, visų vergovėje esančių užtarėja, Šv. Mortos grupės globėja.

Penktojoje Šv. Mortos grupės konferencijoje Lietuvai atstovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Šv. Mortos grupės koordinatorius Lietuvoje, policijos kapelionas kun. Algirdas Toliatas ir VRM pareigūnė Goda Aleksaitė.

Kaip byloja ataskaitos, vergovė yra globali, nors ne visas valstybes paliečia vienodai. Spėjama, kad įvairias šiuolaikines vergovės formas patiria iki 40 milijonų asmenų. Kaip patikslinta konferencijoje, yra aiškių sąsajų tarp nesaugios migracijos srautų ir asmenų pavergimo. Apie tai nemažai galėjo papasakoti Nigerijos ar Ugandos policijos bei Bažnyčios atstovai. Tačiau, kaip byloja prieš konferenciją paskelbta ataskaita „Vergai mūsų gatvėse“, ir tokioje išsivysčiusioje, aukštų žmogaus teisių standartų valstybėje kaip Didžioji Britanija yra nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių pavergtų žmonių. Jų išlaisvinimą dažnai lemia kaimynų pastabumas ir neabejingumas.

Šv. Mortos grupės konferencijos Vatikane dalyvių lietuvių komentarai

Praėjo beveik ketveri metai nuo Šv. Mortos grupės įkūrimo. Kaip ši iniciatyva skleidžiasi? Kaip patraukia žmones ir institucijas?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Galima apie tai kalbėsi pasauliniu mastu; galima kalbėti ir Lietuvos mastu. Pasauliniu mastu iš tiesų matome tam tikrą įsibėgėjimą. Kiekviena šalis turi savo problemas, bėdas. Afrika ar Artimieji Rytai vienaip išgyvena šiuos sunkumus, Pietų Amerika – kitaip. Ten, kur policija kartu dirba su Bažnyčia, Bažnyčia dažniausiai padeda nukentėjusiems žmonėms, siekia gelbėti gyvybes per „Caritą“ ar kitas institucijas. Valstybės irgi kelia šią pasaulinę tragediją, padaro ją žinomą. Mums Lietuvoje realybė yra tokia, kad daug mūsų žmonės išviliojami į kažkokį pažadėtą geresnį gyvenimą ir kituose kraštuose tampa vergais – ar prostitucijos vergais, ar dirba fermose nežmoniškomis sąlygomis. Bažnyčia kartu su policija Lietuvoje siekia informuoti ypač miesteliuose, kaimuose, kur jaunimas gali būti suviliotas, kad saugotųsi tokių dalykų, neįkliūtų į tuos spąstus. Turime programas, kuriomis siekiame informuoti žmones. Yra ir tų, kurie dirba su sugrįžusiais, padeda jiems grįžti į gyvenimą po skaudžių sunkumų. Tad šiame susitikime pirmiausia patirtimi pasidalina tie, kurie jau dirba. Gražu matyti, kad toks bendradarbiavimas pasaulyje plečiasi. Žmonės pradeda matyti tuos sunkumus, nenusisukti nuo jų ir bandyti ką nors daryti konkrečiai, stabdyti ir gelbėti tuos, kurie yra patekę į tuos spąstus.

Jei prieš dvejus metus Šv. Mortos grupės konferencijoje Vatikane dalyvavote kaip Vidaus Reikalų ministerijos kancleris, šį kartą atvykote jau kaip Vyriausybės kancleris, atstovaudamas Lietuvos valstybės pozicijai.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis: Prekyba žmonėmis – tik vienas iš aspektų. Mes šiandien turime kalbėti bendrai apie šiuolaikinę vergovę. Deja, ir šiandien, po dvejų metų, į Vatikaną susirinkę atstovai iš trisdešimties šalių konstatavo, kad tai yra besiplečianti problema. Deja, lygiai tas pats yra ir Lietuvai. Pirmas dalykas – didžiulė emigracija, kai mūsų piliečiai susiduria su tiesiogine grėsme daugiausiai Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse. Bet, antra vertus, tai – besiplečianti problema ir pačioje Lietuvoje, kadangi didėja imigracija į Lietuvą. Atvyksta Ukrainos, kitų šalių piliečiai dirbti įvairiausius darbus. Ir tai bus besiplečiantis procesas. Kartu sutikime, kad didėja grėsmės būtent jiems. Todėl mes čia pristatėme Lietuvos poziciją. O jinai yra tokia, kad skirtingai nuo kitų šalių šios problemos sprendimą imasi koordinuoti Vyriausybė. Kadangi negali veikti viena ministerija, viena žinyba ar nevyriausybinis sektorius, pas mus Vyriausybė imasi konsoliduotojo vaidmens.

Kokios Jūsų, kaip Lietuvos policijos kapeliono ir Šv. Mortos grupės Lietuvoje koordinatoriaus, pastabos?

Kun. Algirdas Toliatas: Kalbant apie Šv. Mortos grupės iniciatyvas Lietuvoje, apie šiuolaikinę vergovę ir įvairiausias jos formas, ne vien prostituciją, bet ir išnaudojimą darbe, vaikų išnaudojimą, apie visą prevenciją, kad žmonės neatsidurtų socialinėje atskirtyje, yra pradėtas visai naujas Mergelės Ramintojos bažnyčios Vilniuje projektas,. Sovietmečiu ji buvo visiškai sugriauta iš vidaus, išniekinta, suniokota. Galima sakyti – vergystės, mūsų tautos įkalinimo ir kartu išsilaisvinimo simbolis. Čia yra tas perėjimo klausimas: kaip mes galime iš savo silpnybių padaryti stiprybę, išmokti iš savo pamokų, sustiprinti savo visuomenę. Kaip ta Marijos Ramintojos bažnyčia galėtų tapti integralumo, savanoriškumo centru? Ši bažnyčia priklauso Vidaus reikalų ministerijai ir globoja statutinius pareigūnus, jų šeimas ir bendruomenę prevencijos srityje. Labai norisi, kad šioje bažnyčioje institucijos kartu su bendruomene ir visuomene galėtų pradėti daryti konkrečius prevencijos darbus, pirmiausia, žmones informuoti ir išklausyti, kad konkrečiu atveju galėtų nagrinėti ir pastebėti, kas yra blogai ir ką galima keisti net ir politiniame lygmenyje. Reikia tai pajausti, pamatyti ir parodyti, kad sąmoningumas augtų. Labai norėtųsi, kad toks būtų Mergelės Ramintojos centras. Mes jį pristatėme konferencijoje Vatikane, šią idėją visi labai palaikė, ypač Anglijos vyskupų konferencija. Lieka viltis, kad šie gražūs norai, svajonės, įsikūnytų.

Buvote viena iš konferencijos pranešėjų. Kokios buvo Jūsų pastabos?

VRM patarėja Goda Aleksaitė: Mūsų pranešimo tikslas buvo dvejopas: pristatyti, kas dabar vyksta Lietuvoje, kovojant su šiuolaikine vergyste, ir ko mes siekiame ateityje. Galima pasigirti ir pasidžiaugti, kad mes esame pravedę viešųjų ryšių kampaniją šviečiant visuomenę, koks blogis yra šiuolaikinė vergystė, ir paprastais, aiškiais žodžiais papasakojant, kas gi yra nelegalus darbas, priverstinė santuoka. Kalbėjome apie tai, kokius iššūkius turime dabar, ką mes norime padaryti, kad būtų sėkmingiau kovojama su šiuolaikine vergyste, tai yra kaip pakelti į aukštesnį, institucinį lygmenį. Norėtume, kad Vyriausybė būtų atsakinga už kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą. Norime įsteigti koordinacinį centrą, kad galėtume sutelkti valstybės institucijų, teisėsaugos, prokuratūros, nevyriausybinio sektoriaus ir mūsų partnerės Bažnyčios pastangas kovai su prekyba žmonėmis. Ir turbūt didžiausias iššūkis – keisti visuomenės suvokimą apie tai, kas gi yra šiuolaikinė vergystė. Manau, dažnas Lietuvos pilietis, gyventojas, net nesuvokia, kad tai yra vergystė, nesuvokia, kad jis, išvažiuodamas į laukus dirbti, atiduodamas savo pasą ir gaudamas grašius pasibaisėtinomis sąlygomis, jau yra vergas. Jis net nesuvokia, kad, pirkdamas pigią prekę, įsigyja tai, kas pagaminta išnaudojamų vaikų. Manau, tai yra viena didesnių problemų, kurią mes turime spręsti. Ir nuo požiūrio keitimosi, pasitikėjimo atsiradimo tarp mūsų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų priklausys, kad mes pasieksime daug daugiau ir mūsų veiksmai turės efektą ir rezultatą.

Kokios konferencijos pranešimų išklausiusio ir diskusijose dalyvavusio Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo mintys?

LR generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris: Europa vis išlieka regionas, kuris diktuoja tam tikras tendencijas ir kovos būdus visam pasauliui. Ir klausant visų pasaulio regionų atstovų pristatymų ir pranešimų, kaip jie kovoja, didžiausias akcentas buvo Europa ir jos sėkminga patirtis. Džiugina Lietuva, kaip viena iš lyderių, dirbančių inovatyviais būdais. Svarbus gyventojų įtraukimas – apie trečdalis išgirdo apie šią problemą, į kurią anksčiau neatkreipdavo dėmesio. Įstrigo vieno anglo policininko pasisakymas, kad po šių patirčių suprato, ką reiškia pirkti pigią žuvį iš Tailando. Jei pigu, tai turi klausti, kokiomis sąnaudomis tai pagaminta. O pagaminama išnaudojant žmones, mokant po pusę dolerio per dieną. O čia džiaugiamės, kad gyvename pakankamai gerai. Antras dalykas: Bažnyčia, kaip visuomenei atstovaujanti institucija, yra kritinis, būtinas partneris ir teisėsaugos kovoje, nes po šios konferencijos visiškai aišku, kad nei Bažnyčia viena, nei teisėsauga viena nepajėgios susitvarkyti su šia problema. Todėl turime būtinai sujungti jėgas ir tik tada mes galime tikėtis sėkmės. Trečias dalykas: esmė – ne bausti, persekioti, uždaryti į kalėjimą, bet pirmiausia kovoti su priežastimis, padaryti visuomenę atsparią šitam blogiui, nes priešingu atveju čia laimėjusiųjų nebus, visi pralaimėsime.

Kaip Jūs, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, irgi dalyvavęs konferencijoje, tiesiogiai susiduriate su į vergovės tinklą patekusiais žmonėmis ar jų artimaisiais. Ką galite apie tai pasakyti?

Prelatas Edmundas Putrimas: Ši tema labai jautri ir paliečia mūsų šeimų narius. Negirdime verksmo tų motinų, kurių vaikai yra žuvę arba dingę. Mes raginame tėvelius: kalbėkite su savo vaikais, aiškinkite, kad kelionė nėra nemokama: už ją sumokėti teks labai daug, savo gyvybe, ilgais metais kalėjime. Sakome jaunimui, jog, jei prieina neaiškūs žmonės ir kažką žada, tai tegu pasikalba su tėveliais, mokytojais, su policija. Jeigu pastebite, kad kažkas iš jūsų draugų yra įkliuvęs, praneškite tėveliams, praneškite policijai, padėkite savo draugams, kad jie neįkliūtų į tokią nelaimę.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija