Gyvybės dieną – apie nuolatinę akistatą su išmetimo kultūra

Tarp renginio dalyvių – PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkė med. dr. Giedrė Žilinskienė

Kalba renginio viešnia, NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė

Mykolo Romerio universiteto prof. Danielius Serapinas skaito pranešimą apie personalizuotos medicinos svarbą sveikatos apsaugoje

Apie judėjimui „Už gyvybę“ tenkančius iššūkius mintimis dalijasi Toma Bružaitė

PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmoji vicepirmininkė Janina Irena Tartilienė pristato 27 metų veiklą

Su sveikatos ir lytiškumo ugdymo programa Kėdainių savivaldybėje supažindina Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė

Gydytojai „Už žmogaus gyvybę“: gyvybės kultūros sąskaita tarpsta negatyvas

Nijolė Krasniauskienė

Šiemet Lietuvoje 20-ąjį kartą paminėta Pasaulinė gyvybės diena. Kaip ir kasmet paskutinį balandžio sekmadienį katalikai gyvybei nusilenkė Lietuvos bažnyčiose. Balandžio 30 dieną Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, tradiciškai į mokslinę praktinę konferenciją susirinko gyvybės kultūros skleidėjai ir puoselėtojai. Čia juos sukvietė dienos minėjimo šalyje iniciatorė – Pasaulio gydytojų federacijos (PGF) „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija. Kviestiniai lektoriai dalinosi mokslo atradimais, humanistinėmis idėjomis, pateikė asmeninių įžvalgų. Asociacija apžvelgė per 27 metus nueitą kelią, darbus gyvybės vardan, su bendraminčiais pasidžiaugė veiklos pasiekimais. Vis dėlto dideliu optimizmu susirinkusieji netryško, ypač renginio pradžioje.

Vietoj sveikinimo žodžių

„Visa asociacijos veikla – siekis uždrausti abortus. Tad ar ne geriau būtų jai užsiimti prezervatyvų platinimu“, – pirmąkart prieš balsuojant dėl patalpų skyrimo panaudos pagrindais šiai asociacijai Vilniaus miesto taryboje pareiškė Liberalų sąjūdžio frakcija.

„Nemanau, kad tai buvo tik patalpų klausimas, tai – požiūrio į gyvybę išraiška apskritai“, – svarstė asociacijos pirmininkė dr. Giedrė Žilinskienė, nusprendusi šįkart netylėti ir paskelbti nemalonią informaciją. – Kartais atrodo, kad Lietuvoje gyvybės klausimas yra nevertybinis. Gyvybės diena, Gyvybės apdovanojimai susilaukia vos akimirkos dėmesio. Paskui tyla ir užmarštis iki kitų metų. Esame nepatogūs. Tad nekeista, kad visų Nepriklausomos Lietuvos valdžių buvome laikomi opozicija. Skyrėsi nebent „įtampų“ laipsnis“, – nelinksmai komentavo pirmininkė. Ir atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į nerimą keliančius ženklus. Valstybėje esą daugėja sumaišties. Daugėja nacionaliniu lygiu sprendimų priėmimo be jokių tyrimų ir analizės. Bus gerai – nusprendžiama. O dažnai gerai nebūna. Visuomenė skaldoma, priešinama ir bukinama pasitelkus menkaverčius, dažnai iš piršto laužtus skandalus. Taip purenama dirva, priešinga gyvybės kultūrai.

Vaiko gerovei – nesibaigiantys iššūkiai

„Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija Lietuvoje ratifikuota be išlygų. Nepaisant to, dažnai esame kovinės parengties sąlygomis, nes vaiko gerovė nuolat atsiduria pavojuje. Vaiko gerovės taryba – ta arena, kurioje kartu atiduodame labai daug jėgų“, – apie organizacijas siejančius profesinius saitus ir idėjinę bendrystę kalbėjo NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.

Viešnia dalinosi įžvalgomis iš pastarosios socialinės srities reformos. Anot jos, vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacija vykdoma technokratiškai. „Krito paslaugų vaikui ir šeimai apimtys, nes optimizuojant valstybinio sektoriaus darbą atleista darbuotojų. Ir tuo pat metu įsteigta daug naujų etatų kontrolės funkcijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vos ne vos pavyko išsaugoti Vaikų skyrių. O štai Sveikatos apsaugos ministerijoje Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus galimai nebeliks. Naujoji struktūra įsigali nuo liepos, apginti pilietinio sektoriaus poziciją turime labai mažai laiko“, – įspėjo kalbėtoja.

Personalizuota medicina – ateities kryptis

Viena iš asociacijos veiklos sričių – informacijos apie medicinos humanizavimą ir gyvybės vertę sklaida. Pakviestas šiuo aspektu įvertinti personalizuotos medicinos vaidmenį, Mykolo Romerio universiteto profesorius Danielius Serapinas šią sveikatos priežiūros sistemą nedvejodamas priskyrė prie humaniškųjų bei pranašavo jai lyderės vaidmenį ateityje. Anot kalbėtojo, pastarosios išskirtinumas – požiūris į žmogų, kaip į vientisą sistemą, atida žmogaus individualybei, ypatingas dėmesys ligų prevencijai, paciento įtraukimas į gydymo procesą ir net sprendimų priėmimą.

„Kiekvienas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir mintis. Pasaulinė sveikatos organizacija nustatė, kad 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo. Tad turime sureguliuoti psichologinę būseną, darbo ir poilsio režimą, maitinimosi įpročius, atsakingai įvertinti vidinius rezervus“, – siuntė žinią klausytojams lektorius.

Judėjimas „Už gyvybę“ išgyvena krizę?

Permąstyti ideologinę platformą, labiau atsiverti, keisti įvaizdį ir demonstruoti kiek mažesnį išrankumą telkiant bendraminčius – pranešėjos Tomos Bružaitės viešojoje erdvėje „perskaityta“ ir judėjimui „Už gyvybę“ tądien perduota žinia. Pasauliečių iniciatyvos „Kataliko balsas“ vadovė, interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ religijos skilties redaktorė kvietė pasvarstyti: „Ar ne laikas judėjimui „Už gyvybę“ keistis, rasti būdų užmegzti dialogą ir su tokiomis grupėmis, kurios savęs netapatina su judėjimu dėl jam būdingos retorikos ir siauro interesų lauko. Diskusijos užstringa uždarumo rate, jei visą problemą suvokiame kaip pasirinkimą iš dviejų: apsaugoti moterį arba apsaugoti vaiką“, – apie gyvybės išsaugojimą nesupriešinant esančios ir ateinančios gyvybės, matyti jas kartu siūlė katalikiškos minties skleidėja.

Gilintis į temą, lektorės žodžiais, ją paskatino popiežiaus Pranciškaus dar pontifikato pradžioje išsakytas komentaras katalikų požiūrio į gyvybę klausimais. Esą įžeidžiai buvo priimtas Popiežiaus siūlymas neužsifiksuoti ties abortų tema. Kai kurie judėjimo „Už gyvybę“ dalyviai pasakymą suprato kaip jų pastangų sumenkinimą, visos gyvenimo veiklos nuvertinimą.

T. Bružaitė norėtų „apginti“ Popiežių. Ji įžvelgia pontifiko pastangas abortų temą matyti „ne kaip izoliuotą problemą, bet kaip gilesnių ir daug labiau išplitusių problemų pasekmę“. Sekdami paskui Popiežiaus mintį, pranešėjos žodžiais, suprasime, kad abortų skaičių sumažinti galime „kovodami su išmetimo kultūra, kuriai įprasta, kad tas, kuris yra nepatogus, yra tiesiog pašalinamas“.

T. Bružaitė teigė: „Vis dažniau galima išgirsti kvietimą permąstyti „Pro-life“ judėjimo retoriką bei tikslus ne tik dėl to, kad aktyvistai jaučiasi nuolat pralaimintys, bet ir dėl savotiško įstrigimo politiniuose debatuose, kurie užgožia problemos esmę – moterį, patiriančią krizę“. Kalbėtoja ragino burtis iniciatyvai teikti besilaukiančioms moterims realią ir tinkamą pagalbą.

Telkimasis į negatyvą kuria iškreiptą tikrovės vaizdą

Pristatyti šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamą, daug diskusijų keliančią sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą buvo pakviesta Kėdainių visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė. Apie ką bekalbėjo viešnia – programos turinį, tikslus, rezultatus, rekomenduotinų knygų jaunimo savišvietai sąrašą ar esamus partnerius, specialistų kompetencijas, – vis kėlė akis į auditoriją ir tikslinosi, ar įtikinamai paaiškino. Daugiau kaip prieš metus šalį sudrebinusi Matuko iš Kėdainių tragedija, akivaizdu, vis dar buvo gyva visų atmintyje, lyg kokia nematoma properša žiojėjo auditorijos ir pranešėjos tarpusavio pasitikėjimo lauke.

Tarsi išgirdusi svetimas mintis, D. Avižiuvienė baigdama pranešimą patikino: „Nėra Kėdainiuose taip viskas juoda, kaip galėjote susidaryti nuomonę iš žiniasklaidos. Tik štai bėda: su šia negatyvia informacija mums tenka ugdyti jaunąją kartą. Patikėkite, pastangų prireikia keleriopai daugiau“.

Žiniasklaidoje įsitvirtinanti neigiama informacija ir net savotiškas mėgavimasis brutalumu tądien buvo vienas iš renginio organizatorių taikinių. Dr. G. Žilinskienė pastebėjo, kad bet koks incidentas sulaukia milžiniško dėmesio, o štai atsvaros blogiems pavyzdžiams mažai. „Nesiūlome įvesti proporcijų, kaip čia buvo prasitarta viešojoje erdvėje, bet teigiamiems pavyzdžiams irgi turi rastis vietos, – ragino dr. G. Žilinskienė. – Palaikydami negatyvą, leisdami jam persverti, sėjame destrukciją, netiesiogiai palaikome mirties kultūrą“. Organizatorė reiškė viltį, kad pranešime atspindėtos telktinės kėdainiečių pastangos padės užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje, ir padėkojo už tikrąją padėtį atspindinčią analizę.

27 metų derlius

„1997 metais atnaujinome ir įgyvendinome Hipokrato priesaiką Lietuvoje. Pirminiame variante buvo sakoma: Neduosiu nieko pradėtam gemalui sunaikinti. – Dabar šią nuostatą sugrąžinome į atnaujintą priesaiką. Šiandien ji skamba taip: Saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo...“ – veiklos apžvalgą pradėjo asociacijos pirmoji vicepirmininkė gyd. Janina Irena Tartilienė.

Pasak pranešėjos, dėl asociacijos, visų suinteresuotų visuomeninių organizacijų, ypač – Laisvos visuomenės instituto ir vyskupijų šeimos centrų nuolatinės veiklos, dirbtinių abortų skaičius pagal moters norą Lietuvoje sumažėjo 10 kartų – nuo 40439 (1991 metais) iki 4502 (2016 metais). Asociacijos iniciatyva buvo sustabdyta cheminio aborto įteisinimo veikla.

Ir čia pat kalbėtoja pateikė priešingų duomenų. 1955 m. lapkričio 23 d. patvirtintas legalaus dirbtinio aborto moters noru sveikatos apsaugos ministro įsakymas Lietuvoje galioja iki šiol. Manoma, kad ypač dėl jo per 52 metus Lietuva neteko daugiau kaip 2 mln. gyventojų.

Negimusiems kūdikiams atminti, daugiausia PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos ir jos garbės nario kunigo Roberto Skrinsko iniciatyva, septyniolikoje Lietuvos vietų pastatyti paminklai.

Asociacijai konsolidavus pastangas 2000 metais Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos kiemelyje iškilo skulptūra „Motinystė“ (autoriai – L. ir G. Žukliai; fundatorius – JAV gydytojas R. Sidrys) – dėkingumo ženklas visoms būsimoms motinoms. Po ketverių metų jos pagrindu skulptorius R. Žuklys sukūrė sumažintą skulptūrėlę „Motinystė“. Iki šiol daugiau kaip 50 jos kopijų kaip nominacija įteikta Lietuvos ir pasaulio gyvybės gynėjams, tarp jų ir JAV prezidentui Džordžui Bušui jaunesniajam.

Labai svarbios iniciatyvos – minėti Ligonių, Gyvybės dieną, jas įprasminančių tradicijų kūrimas. Išleista ir išplatinta keturiolika leidinių (dalis jų leista pakartotinai) apie medicinos humanizavimą ir gyvybės vertę. Asociacija parengė lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai priemones, surengė apie pusšimtį konferencijų ir perskaitė daugiau kaip 250 pranešimų, paskelbė 25 rezoliucijas ir kreipimusis, teikė aktualių įstatymų pataisas. O kur dar Gyvybės žygis, Gyvybės maratonas, koncertai ir t.t. 2015 metais už ilgametį indėlį į gyvybės kultūros puoselėjimą asociacijai įteiktas Gyvybės apdovanojimas.

„Nedalyvaujame stambiose programose, dėl kuklių lėšų, kuriomis disponuojame, turime ribotą prieigą prie komercinių žiniasklaidos kanalų, nes esame nelabai parankūs, – realiai asociacijos padėtį vertino J. I. Tartilienė. – Tokiomis aplinkybėmis gyvybės kultūros puoselėjimo srityje pavyko nuveikti ne taip ir mažai: užmegzti dialogą su visuomene ir vis plačiau paskleisti gyvybės prasmės ir vertės idėjas, įtraukti į Gyvybės judėjimą daugiau organizacijų, įtvirtinti rūpimas nuostatas įstatymuose ir taip daryti įtaką gyvybės puoselėjimo procesams valstybiniu lygiu“.

Pranašauja gyvybės kultūros klestėjimą

„Dabar mums svarbiausia, kad Seime būtų priimtas jau paruoštas Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymas“, – artimiausiais planais dalinosi J. I. Tartilienė.

Asociacijai priimtina T. Bružaitės idėja steigti besilaukiančioms moterims daugiau prieškrizinių nėštumo centrų, neapsiriboti dabar esančiais vienu ar dviem. „Jei pasiektume, kad jie iš visuomeninių taptų nacionaliniais, išlaikomais iš biudžeto lėšų, ir moterys čia gautų visokeriopą pagalbą, neabejojame, tuomet ateityje pavyktų išsaugoti dar daugiau gyvybių“, – dėstė pašnekovė.

„Štai Izraelyje gyvuoja tradicija – išsaugojus gyvybę jos garbei pasodinti medelį. Laikas ir mums užveisti tokį sodą. Po kokių dešimt metų jau galėsime pasimėgauti jo vaisiais“, – į ateitį, kurioje klesti gyvybės kultūra, mus nukelia pirmoji asociacijos vicepirmininkė.

Autorės nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“