|
|
Globos namai vienišiems
Bronius VERTELKA
|
|
Mons. Juozapui Antanavičiui (antras
iš dešinės) globos namų direktorius
Patrikas Skrudupis įteikė meniškai
apipavidalintą medžio lentelę,
o Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas
padėką-palaiminimą
|
Panevėžyje, netoli Kristaus Karaliaus Katedros, sausio 9-ąją įvyko oficiali Šv. Juozapo senelių ir neįgaliųjų globos namų atidarymo ceremonija. AB Panevėžio statybos trestas statybos direktorius Darius Urbonas šių namų direktoriui Patrikui Skrudupiui įteikė simbolinį raktą. Naujieji globos namai vienintelė tokia įstaiga Aukštaitijos sostinėje. Juose be jokių kasdieninių buitinių rūpesčių savo gyvenimo dienas galės leisti 75 vieniši senukai ar fizinę negalią turintys žmonės. Čia sukurta apie 30 darbo vietų. Bendras namų plotas apie 3000 kvadratinių metrų.
|
|
|
Gyvas žmonių širdyse
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
|
Danutei Šilinienei įteiktas jos vyro,
kario savanorio pažymėjimas,
šalia VO SOS Vepriuose
direktorius Romas Petras Šaulys
|
Neseniai Danutę Šilinienę pasiekė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos laiškas. Jame rašoma, kad Vorkutos sukilimo aktyvistui, žiauriai kankintam Vladimiro kalėjime Justinui Šilinui po mirties suteiktas kario savanorio statusas.
Šio svarbaus dokumento J. Šilinas nebesulaukė.
Prieš penkerius metus, lapkričio 7 dieną, amžinojo poilsio jis atgulė
Svėdasuose (Anykščių rajone). Šią žinią, jog vyrui suteiktas kario
savanorio statusas, žmona Danutė Šilinienė sutiko su ašaromis akyse.
Didžiuojuosi Justinu, pasišventusiu patriotu. Jis gyvens mano irdyje,
kol pati užgesiu, kalbėjo našlė. J. Šilinas gyvas artimųjų, giminių,
pažįstamų, bendražygių atsiminimuose. Vyras už antisovietinę veiklą
buvo nuteistas 25 metams.
|
|
|
Esu laiminga, kad gyvenu laisvoje Lietuvoje
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
|
|
Nijolė Rimkienė skaito savo eilėraščius
Kryžiaus pagerbimo dieną Vydmantuose.
Kairėje Palangos klebonas
teol. dr. Algis Genutis
|
Su Nijole Rimkiene susipažinau Dubysos slėnyje (Ariogala), kur jau aštuonioliktąjį kartą vyko tremtinių ir politinių kalinių susitikimas Su Lietuva širdy. Žmonių šurmulyje nebuvo sąlygų ilgiau pasišnekėti su keturių poezijos knygų autore, ansamblio Atmintis vadove. Atvažiuokite pas mus į Vydmantus. Surasite mus lengvai visi mus ten pažįsta, pakvietė Nijolė.
|
|
|
Istorijos metraštininkė
Laima MACYTĖ
|
|
Kazimiera Butkuvienė
jau sulaukusi 80-dešimt
Asmeninio albumo nuotrauka
|
Kazimiera Lauciutė-Butkuvienė-Kaziukas gimė 1925 metais Žibartų kaime, Šeduvos valsčiuje. Kaimas yra dviejų parapijų Šeduvos ir Rozalimo riba. Tačiau gimtoji parapija yra Šeduvos. Šeimoje augo dviese su seserimi Felicija. Buvo partizanų ryšininkė. Kartu su paskutiniaisiais partizanais ir man teko 25 metai. Iki 1956 m. sėdėjau Mordovijos lageryje. (Daugyvenės kraštas. Kaunas, 1998. P. 248). Buvusi tautos gynėjų ryšininkė toliau atlieka savo pareigą: ištikimai, iki mirties ji pasiryžusi rinkti nuotraukas ir atsiminimus apie kovos brolius ir seseris. K. Butkuvienės-Kaziuko ryžto ir valios dėka išnyra partizanų veidai iš žaliųjų girių ir šešėlių. Stebinanti moters atmintis padeda kruopščiai kaupti ir saugoti neišduotus artimųjų bendražygių darbus ir atminimą ji rašo dar neparašytą tautos istorijos lapą.
|
| |
|
