„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2015 m. gruodžio 18 d., Nr. 5 (59)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pagerbta žymi kraštietė – aktorė, režisierė, teatro pedagogė

Rūta Averkienė

Elena Savukynaitė artimųjų apsuptyje

Varėnos viešojoje bibliotekoje pagerbta jubiliejų šventusi žymi kraštietė – aktorė, režisierė, teatro pedagogė Elena Savukynaitė. Kiekvienas, dalyvavęs kūrybos ir nuoširdumo kupiname jubiliejiniame vakare, drauge su jubiliate simboliniais laiko tiltais pakeliavo po svarbiausius ir mažiau žinomus jos gyvenimo ir kūrybos užkulisius. Nors į Lietuvos teatro istorijos kraitę E. Savukynaitė yra įdėjusi neabejotinai didelį indėlį, tačiau kuklumo nestokojanti žymi teatralė ir jubiliejiniame vakare save ir kūrybinius pasiekimus kukliai pristatė mėgstamų rašytojų tekstais. Skambėjo Omaro Chajamo ketureilis: „Aš atvirom akim pasauly gyvenau. Jo paslaptis, mįsles spėliojau, gvildenau, septynias dešimtis galvojau. Ir supratau: žinau, kad nieko nežinau...“ bei Rabindranato Tagorės eilės: „Aš pamirštu, aš nuolat pamirštu, kad skrydžiui neturiu sparnų, kad kelio nežinau ir kad sparnuoto žirgo neturiu...“


Ir pensininkui verta būti studentu

Elena GUBOVIENĖ

Akmeniškiai prie Telšių Katedros
durų su kan. Andriejumi Sabaliausku

Trečiojo amžiaus universitetai (TAU) – tikras atradimas vyresnio amžiaus žmonėms. Nors didžiuosiuose Lietuvos miestuose, pirmiausia Vilniuje, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Medardo Čoboto dėka jie atsirado prieš 20 metų, į Akmenę įsiveržė tik šiemet. Taip, įsiveržė, nes jokia kita organizacija tai padaryti negali, niekas kitas neišjudino tokį nemažą būrį pagyvenusių žmonių aktyvesniam gyvenimui kaip buvusi Akmenės gimnazijos direktorė Vilgermina Stonienė, Akmenės rajono garbės pilietis, buvęs meras Anicetas Lupeika, Akmenės bendruomenės pirmininkas Algirdas Bučys, Akmenės seniūnas Vladimiras Silvaško. Jiems kilo idėja kažkuo užimti, įtraukti į aktyvesnę veiklą vyresnio amžiaus žmones, paskatinti juos būti kartu, bendrauti. Ir štai jau visą pusmetį Akmenės TAU veikia. Jam vadovauti ėmėsi Vilgermina Stonienė. Į universitetą susirinko daugiau kaip 60 įvairiausio amžiaus žmonių – nuo 50 iki 80 metų ir daugiau, įvairiausio išsilavinimo, pažiūrų. Tačiau visus sieja vienas bendras siekis – kuo daugiau sužinoti, išmokti, patirti. Akmenės universitetas savo veiklą vysto dviem kryptimis – sveikatingumo ir savo krašto istorijos, gamtos, kultūros pažinimo. Universiteto lankytojai klauso įvairių paskaitų, mokosi šiaurietiško ėjimo su lazdomis, vyksta į įvairias ekskursijas.


Bočiams muziejuje – apie partizanų kovas

Zuzana Stunžėnienė

Muziejininkė Regina
Pulkauninkaitė bunkeryje
rodo partizanų kovų vietas

Laikas iš gelmių iškelia atminimus ir pamirštą istoriją. Ukmergės „Bočių“ sambūrio „Prie židinio“ renginyje muziejininkė Regina Pulkauninkaitė čia įrengtame bunkeryje ne tik moksleiviams, bet ir senoliams pravedė interaktyvią edukacinę programą „Partizanų judėjimas Ukmergės krašte 1944–1953 metais“. Interneto žemėlapyje pamatėme partizanų kovų ir žygių bei žūties vietas. Po to senoliai persikėlė į parodų salę, kurią galima pavadinti baltuoju bunkeriu, nes čia galima pasislėpti nuo gatvės triukšmo, pamiršti savo nerimą, netekties skausmą ir gydytojo išrašytas tabletes. Esame dėkingi muziejaus direktorei Vaidai Sokolnikienei ir visiems darbuotojams už ilgametę paramą ir jaukų prieglobstį, nes tobulėjame, sužinome daug naujo ir jaunėjame dvasia. Tarsi senojo kaimo vakaruškoje skamba nostalgiškos pokario dainos (bočių tautinės dainos ansamblis „Sedula“). Pranešimą apie kovas už laisvę skaitė R. Pulkauninkaitė. Ypač šiurpūs atrodė pasakojimai apie KGB egzekucijas.


Daro tai, kas pačiai miela

Bronius VERTELKA

Tvarkyti sodybos aplinką Aldona Jaronytė
sakėsi dar turinti jėgų ir noro

Daryti tai, ką sugebėjo savo rankomis, kastuvu ir karučiais sukurti Pabiržėje gyvenanti Aldona Jaronytė, tikriausiai daugiau niekas iš moterų nesiimtų. Aplankyti ją pačią gana lengva. Iš Panevėžio atvažiavus iki Pabiržės, suki kairėn į gatvę, vedančią link Likėnų reabilitacinės ligoninės. Truputį ja pavažiavus, priešais mokyklos pastatą, – darbščiosios A. Jaronytės namai. Tai patvirtina medinė lentelė su jos pavarde, pakabinta ant tvoros. Prieangio durys neužrakintos, bet kitos, vedančios į kambarį, net stipriau pasibeldus neatsivers. Vadinasi, šeimininkė kažkur kieme, prie savo kasdieninių numylėtų darbų. Pamatau darbuojantis ją kastuvu prie šviežio beržo kelmo. Apnuogins medžio šaknis taip, kad sūnėnas galėtų jas nupjauti benzopjūklu. Tada ir patį kelmą išvers. Į gabalėlius supjaustyto medžio kamieną susivežė karučiais į kiemą. Gražiai sutvarkytos beržo šakos irgi bus panaudotos pagal paskirtį. Visa tai padarė 84 metų senolė.


Kur tikrasis lobis slepiasi...

Trumpa vienos kelionės istorija

Aniceta Skabickienė

Tik už Vievio išnyrame iš rūko miglos, saule nutvieksti Vilniaus kalneliai sveikina mus. Lydimos pušų pušelių, tarp vienas už kitą įmantresnių statinių, labiau primenančių ne gyvenamuosius namus, o dailės galerijas ar reabilitacines klinikas, siauručiu asfalto keliuku pro medinius buvusių pionierių stovyklų vaiduoklėlius riedame link specialiųjų socialinės globos „Tremtinių namų“. Tikrai nežinome, kas mūsų laukia. Nors šių namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Ona Ulozienė, jau nekart rašė, skambino ir siekė mūsų dėmesio, tikindama, kad būtent pas juos tebegyvena didysis nepramanytų istorijų, neišdildomos gyvenimiškos patirties lobis – mūsų tautos, stiprybės, tikėjimo, Lietuvos herojai ir kankiniai pavargusiais kūnais, bet jauni dvasia...


Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė

Danutė Valentukevičienė

Liaudies dainų pateikėja Pranė Grigaitė

Minint Etnografinių regionų metus, puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX amžiaus tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1 000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ užrašė apie 20 000 žodžių, parengė senosios Kabelių ir Ašašninkų tarmės rinkinį „Paskutinė jotvingė“, paskelbė keletą straipsnių.


Pensijas ir kompensacijas išmokės iki Kalėdų

Iki švenčių visiems gavėjams bus išmokėtos periodinės išmokos, taigi ir pensijos bei kompensacijos už 2010-2011 metais sumažintas senatvės, išankstinės senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. „Nors paskutinius metus visada pensijos išmokamos iki Kalėdų, norime nuraminti ir abejojančius – šiemet iki gruodžio 23 dienos visos pensijos tikrai pasieks gavėjus“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Iki gruodžio 23 dienos kompensuojamos sumos kartu su pensijomis grynaisiais pinigais išmokamos tiems, kas išmokas gauna namuose arba pašto skyriuose. Tiems, kas pensijas gauna į sąskaitas banke, kompensuojamos sumos pervestos atskiru mokėjimu gruodžio 15-ąją. Iš viso gruodį bus išmokėta apie 16 mln. eurų kompensuojamų sumų.


Globos namai Švenčionyse

Antradienį duris atvėrė Švenčionių rajono Socialinių paslaugų centro Senelių ir neįgaliųjų žmonių globos namai, kuriuose įrengtos naujosios patalpos puikiai atitinka ten gyvenančių 30 senelių ir neįgalių žmonių poreikius. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Seneliai ir neįgalieji turi sulaukti aukščiausios kokybės paslaugų, tam pasitarnaus ne tik ES struktūrinėmis lėšomis renovuojami seneliams ir neįgaliesiems skirti socialinės globos pastatai, bet ir socialinių paslaugų darbuotojams nuo kitų metų didėsiantys atlyginimai“, – sakė  A. Pabedinskienė.

Nuo 2016 metų biudžetinių įstaigų socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai vidutiniškai didės apie 15 proc. (vidutiniškai apie 70 eurų). Didinimas paliestų apie 7,5 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija