„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2016 m. vasario 19 d., Nr. 1 (60)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Jubiliejaus proga pagerbta dainingoji marcinkoniškė

Rūta Averkienė

Juzė Česnulevičienė su artimaisiais

„Vai toli girdėc, kur Marcinkonys gieda...“, – jau beveik 45 metus dainuoja Marcinkonių folkloro ansamblis ir šio ansamblio „siela“ – dainingoji jo narė Juzė Česnulevičienė. Šiemet ji švenčia gražią sukaktį, tad ta proga Marcinkonyse buvo suorganizuotas jubiliejinis vakaras „Moteris, vainikuota liaudies daina ir šokiu“, kuriame jubiliatę pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Marcinkonių folkloro ansamblis, artimieji, svečiai.

Šventę pradėjo dukra Angelė. Ji padainavo pirmąją solinę mamos dainą „Išajau žalion girion riešutauc, pakraštėliais pauogauc...“ Ji mamai įteikė simbolinį duonos kepalą – didžiausią padėką už artimiesiems išdalintą meilę, dosnumą, už skalsią vaikystės duoną ir išmoktas dainas rugiapjūtės metu, linkėjo ilgiausių metų, sveikatos, energijos ir dar ilgai nenulipti nuo scenos.


50 metų – kotrynietė

Bronius VERTELKA

Šv. mergelės ir kankinės
Kotrynos seserų kongregacijos
vienuolė s. Romualda
Autoriaus nuotrauka

Šiemet Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacijos narė s. Romualda (Agnietė Lukėnaitė) lapkričio 6 dieną švęs 50 metų sukaktį nuo pirmųjų vienuoliškų įžadų priėmimo. Šio tikslo ji siekė10 metų.

Norėdama pabėgti iš kolūkinės vergijos, būdama dvidešimtmetė ji pasą sutrynė taip, kad milicija privalėjo išduoti naują. Kaime augusi, mieste nebijojusi sunkiausių darbų, papildomai norėjo dar kažką gero nuveikti. Pamažu mezgė pažintis su pogrindžio sąlygomis gyvenančiomis ir veikiančiomis vienuolėmis. Be jų jos gyvenimas tikriausiai būtų tapęs panašus į automobilio variklio, neįjungus pavaros, darbą. 1964 metais A. Lukėnaitę priėmė į naujokyną, o 1966 m. lapkričio 6 d. ji davė pirmuosius vienuolės įžadus.

Sovietinis laikotarpis – vienas juodžiausių Lietuvos istorijoje. Komunistinė propaganda veikė visu pajėgumu, siekdama „numelioruoti“ žmonių protus. Ses. Romualdos brolio, vienintelio klasėje nesutikusio stoti į komjaunimą, vidurinės mokyklos atestate elgesys buvo įvertintas trejetu (pagal penkiabalę vertinimo sistemą), todėl jis prarado teisę stoti į aukštąją mokyklą. Be palankios charakteristikos apie ją galėjo nebent pasvajoti. Tačiau, kaip pastebi s. Romualda, tuo metu bažnyčiose buvo kur kas daugiau tikinčiųjų negu dabar.


Audėja ir šeimininkė

Bronius VERTELKA

Veronika Siminonienė prie staklių,
kurios retai būna tuščios

Garsi audėja, seniausia Šetekšnių kaimo gyventoja Veronika Siminonienė vasario 15-ąją švęs 95 metų sukaktį. Apie jos gyvenimą pasakojo žurnalas „Liaudies kultūra“, senolę ir jos darbus filmavo Lietuvos televizija. O aktorė ir laidos „Duokim garo“ vedėja Loreta Sungailienė, gavusi dovaną iš audėjos rankų, vieno koncerto metu paprašė muzikantų sugroti jai skirtą polką.

Į Antano ir Joanos Tunaičių sodybą, kur gyvena V. Siminonienė, užsukęs Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius buvo gerokai nustebintas, kad iki jos labai prastas keliukas. Po kurio laiko Savivaldybės lėšomis jis buvo pažvyruotas ir dabar bet kokiu oru ar metų laiku galima nukakti į šį vienkiemį. Jeigu tą vingiuotą keliuką užpusto sniegas, nuvalo Panemunėlio seniūnija (mat A. ir J. Tunaičių sodyboje veikia senovinio kaimo buities reikmenų muziejus). O apsilankius rajono valdžios atstovui P. Blaževičiui, buvo surengta didelė V. Siminonienės darbų paroda.


Dvasia nesenstanti

Bronius VERTELKA

Stasės Mikeliūnienės
parodos bibliotekoje fragmentas
Autoriaus nuotrauka

Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos meno galerijoje „Prie knygų“ veikia tautodailininkės Stasės Mikeliūnienės naujausių tapybos darbų paroda, skirta autorės 85-mečiui (gimusi1931 m. vasario 13 d.). Iš tiesų tai – jaukūs, maloniai nuteikiantys, akį džiuginantys, šilti paveikslai. Ir nepasakysi, kad jų autorė tiek metų nugyveno. Ji dvasia nesensta.

Tokia S. Mikeliūnienė ir kasdieniniame gyvenime, nemėgstanti išsišokti ar pasipuikuoti. Dažnai ją pamatysi miesto ar rajono kultūriniuose renginiuose: klausosi ar stebi, kas ir kaip vyksta. Neretai menininkę išvysi su sūnumi Audriumi – rajono viešosios bibliotekos Šilagalio filialo vyr. bibliotekininku. Kaip ir mama jis Vilniaus universitete baigė bibliotekininkystę, abu kartu gyvena.


Pro šimtmečio langą

Julė Kilčiauskienė

Barbora Milašiūtė su mama

Senutė atsisveikindama pakelia nuo pagalvės galvą ir šypsodamasi sako: „Čia pirmadienį bus daug žmonių“. Kalbėjomės gerą valandą, ji jau buvo pailsusi ir pavargęs balsas prašėsi ramaus poilsio, todėl nebeklausiau, kodėl pas ją bus daug žmonių, nors telanko „Caritas“ ir Maltos ordino savanoriai.

Pirmadienį, vasario 8 dieną, iš tikrųjų Barboros Milašiūtės buto durys dažnai varstėsi ir kambariuose netilo balsai. Lankė giminaičiai iš Žemaitijos, „XXI amžiaus“ laikraščio darbuotojai, Maltos ordino bendradarbiai, tačiau svarbiausia, kad nepamiršo su 100-uoju gimtadieniu pasveikinti Kauno savivaldybė ir pasiuntė savo atstovus. 100 metų – didingas amžius, ypač, jei nugyventas garbingai, o prisiminimai, išlikę patys brangiausi, papuošia ir sušildo senatvę. Taip ir mes abi laiptas po laipto aplankėme visus gyvenimo etapus.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija