Valstybės saugumo departamentui būtinos kardinalios permainos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius teigė sieksiąs, kad Valstybės saugumo departamente kuo greičiau būtų įgyvendintos konkrečios, realios, o ne kosmetinės reformos Autoriaus nuotrauka

Rugsėjo 12-ąją Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po vasaros atostogų susirinko į savo pirmąjį posėdį. Kokie pagrindiniai klausimai gvildenti posėdyje? Kaip Seimo NSGK vertina naujojo VSD vadovo veiklą? Apie Lietuvai iškilusias saugumo problemas su parlamentaru, NSGK pirmininku Algimantu MATULEVIČIUMI kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Vasara netruko prabėgti. Prasideda naujas politinis sezonas. Tačiau itin ryškių teigiamų poslinkių Lietuvos gyvenime nesimato.

Šiandien kelis teigiamus momentus vis dėlto įvardinčiau. Dauguma iš mūsų jau akivaizdžiai mato, kad valstybėje dedasi labai negeri dalykai.

Karas dėl reformų VSD tik prasideda

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po vasaros atostogų rugsėjo mėnesį susirinko į pirmąjį posėdį tartis dėl būsimų darbų. Komitetui vadovaujantis parlamentaras Algimantas Matulevičius žadėjo nepalikti ramybėje Valstybės saugumo departamento. Jau įvyko ir pirmasis Seimo NSGK bei naujojo VSD generalinio direktoriaus susitikimas „akis į akį“. Kai kas planavo, kad šis pokalbis bus įtemptas. Mat jokių esminių pakeitimų naujasis VSD vadovas per vasarą dar neatliko: liūdnai pagarsėjusių VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų veikla neįvertinta, jie neatleisti iš tarnybos, nesulaukė pažeminimo pareigose, net papeikimų.

Ar aktuali Lietuvai separatizmo problema?

Imantas MELIANAS

Separatizmo korta iki šiol lieka mėgstamu vis labiau agresyvėjančios Rusijos politikos įrankiu. Būtent dėl šios priežasties Gruzijai nepavyksta susigrąžinti Abchazijos ir Pietų Osetijos, o Moldovai – Padniestrės kontrolės. Tai – anaiptol nepilnas teritorijų, kuriose Rusija vienaip arba kitaip bando sukelti separatistines nuotaikas (arba palaikyti jau egzistuojančias), sąrašas. Krymas ir Donbasas Ukrainoje, šiaurinės Kazachijos sritys, tautinių mažumų gyvenami plotai Azerbaidžane, Estijos šiaurrytinis kampas, Latvijos Latgalija – visur Maskva ieško (ir dažniausiai atranda) „skriaudžiamų“ ir tariamai dėl to savo šaliai nelojalių veikėjų, kurie imasi vadovauti įvairaus pobūdžio „tautiniams išsivadavimo judėjimams“.

Baltais siūlais siūta istorija

Petras KATINAS

Rudolfas Hesas (1894-1987)

Pasaulis vėl prisiminė įvykį prieš 20 metų, kai 1987 m. rugpjūčio 17 d. Berlyno Špandau kalėjime buvo rastas, kaip teigiama, pasikoręs vienintelis šio kalėjimo kalinys, buvęs vienas artimiausių buvusio Trečiojo Reicho fiurerio Adolfo Hitlerio žmonių – Rudolfas Hesas (1894-1987). Jis nuo 1925-ųjų buvo asmeninis Hitlerio sekretorius, o nuo 1933 metų – nacionalsocialistų partijos pirmininko, t. y. paties fiurerio, pirmasis pavaduotojas. 1941 m. gegužės 10 d. slapta atskrido lėktuvu į Didžiąją Britaniją ir, kaip skelbiama, Hitlerio vardu pasiūlė Anglijai sudaryti taikos sutartį su Vokietija ir kartu pulti Sovietų Sąjungą. Po šio įvykio Hitleris paskelbė, kad jo pavaduotojui susimaišė protas. Garsusis atvykėlis buvo pasodintas į Londono Tauerio kalėjimą, o 1946 metais Niurnbergo procese buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos kaip vienas iš Antrojo pasaulinio karo organizatorių ir kurstytojų.

Kaip šnipas Džordžas tapo Georgijumi Ivanovičiumi…

Petras KATINAS

Vertėtų priminti apie vieną iki šiol visuomenei plačiai neatskleistą sovietinio KGB šnipo Džordžo Bleiko istoriją. Pastarasis, gavęs GRU pulkininko laipsnį, neseniai atšventė savo 84-ąjį gimtadienį, dabar gyvena Maskvoje ir vadinasi ne Džordžas Bleikas, o Georgijus Ivanovičius Becheris. Pasak Maskvos dienraščio „Trud“, Dž.Bleikas ne tiktai išdavė Sovietų Sąjungai amerikiečių rengtos operacijos Berlyne „Tunelis“ paslaptį, bet ir perdavė sovietams daugybę labai svarbių duomenų apie Amerikos, Anglijos ir NATO svarbiausias valstybės paslaptis.

Apie „nakties žmones“ ir saugumo reformą

Kovo 11-osios Akto signataras, paskutiniaisiais metais liūdnai pagarsėjęs Premjero patarėjas Albinas Januška prieš keletą metų internete publikuotoje savo biografijoje, be kita ko, rašo: „Lygindami šį Nepriklausomybės dešimtmetį su 30-ųjų Lietuva, visai užmiršome, jog iki šiol neprireikė perversmo. Demokratinis virsmas tampa nuobodžia kasdienybe“.