„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2007-iųjų spalio 3 d., Nr.6


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


XXI amzius


ARCHYVAS
2007 metai

Ginamės nuo Rusijos už „Gazprom“ pinigus?

Gintaras VISOCKAS

Žurnalistas Tomas ČYVAS įsitikinęs,
kad Lietuva šiandien tapo politine,
kultūrine, ideologine Rusijos
provincija, integruota į NATO
ir Europos Sąjungos struktūras
Autoriaus nuotrauka

Istorikas Tomas ČYVAS istorijos mokslus Vilniaus universitete krimto 1990 – 1994 metais. Iškart po studijų metėsi į besikuriančias privataus verslo struktūras. Savo jėgas išbandė, regis, visose srityse: nuo vilkikų, spaustuvės įrangos pirkimo – pardavimo sandorių iki vadybininko pareigų privačioje draudimo kompanijoje. Tiesa, milijonų neužsidirbo. Šiandien T.Čyvas ėmėsi plunksnos. Jau keletą metų jis darbuojasi Lietuvos žiniasklaidoje. Ne dėl skalsesnės duonos, o todėl, kad politikai, istorijai niekad nebuvo abejingas. Tad nieko nuostabaus, kad šį kartą nugalėjo istoriko žingeidumas – poreikis analizuoti, vertinti visuomeninį, kultūrinį, politinį Lietuvos gyvenimą. Pagrindinė T.Čyvo tema šiandien – politika. Kartu ir visi su VSD susiję įvykiai.


Kas apgins žlugdomą Lietuvos kariuomenę?

Šiandien visas dėmesys nukreiptas į suvirintoją iš Urdomos bei jo dirbtinai sukurtą Darbo partiją. Kitaip ir būti negali. Lietuvai privalu išsiaiškinti, kaip Rusija planuoja išnaudoti savo įtakos agentą prie Baltijos jūros šiandien. Tačiau visą dėmesį sutelkę tik į šias bėdas, ar nepamirštame kitų, ne ką mažiau skaudžių problemų?


„Būta ir svajota“

Istorija apie Peslį – MGB agentą ir rezervininką

Kęstutis KASPARAS

Juozas Markulis

1936 metais Kaune, Aukštojoje Panemunėje, Lietuvos karo mokyklos aspirantų laidos išleistuvėse geriausias aspirantas be jokių užrašų pasakė kalbą dalyvaujant respublikos prezidentui Antanui Smetonai, ministrų kabinetų pirmininkui J.Tūbeliui, kariuomenės vadui ir kitiems aukštiems to meto valdžios atstovams. „Penkių minučių kalbą prisotinau jaunatvės polėkiu, romantizmu, tėvynės meile, istorinės praeities gerbimu ir mokomu panaudojimu nūdienai, dabarties apžvelgimu ir ateities uždavinių glaustu akcentavimu. „Geriau liūtu mūšyje kovojant kristi, nė supančiotu avimi mekenti pažemintam, žiūrint į išniekintą Motiną Tėvynę, dūstančius nedalioje brolius. Mūsų nedaug, bet mes pasiryžę tapsime visų tautų akivaizdoje žmonėmis iš legendų. Tad broliai, viribus unitis pajudinkime žemę ir dangų!“ Prezidentas absolventą už tokią kalbą pabučiavo, o karo mokyklos viršininkas gen. Musteikis, spausdamas ranką, sakė: „Jūs, pone leitenante, meskite mediciną ir eikite studijuoti teisės: Jūs turite didelį talentą – paveikti į kitus gyvu žodžiu. Aš jus paremsiu. Neužkaskite gamtos dovanos. Tai privalo tarnauti Lietuvai“. Taip, šis leitenantas toli nuėjo, tik ne tuo keliu, kuriuo tikėtasi ir laukta.


Kodėl į Lietuvą sugrįžo Gintaras Petrikas?

Gintaras VISOCKAS

Vienas žymus režisierius, rašytojas neseniai apgailestavo: „Šiandien mes žymiai daugiau žinome apie H.Daktarą, V.Uspaskichą ar G.Petriką, o ne apie kokį Lietuvai nusipelnusį kraštotyrininką ar kaimo mokytoją, visą gyvenimą atidavusį mokyklai ir išugdžiusį šimtus puikių piliečių“. Ir taip, ir ne. Blogi, bjaurūs, skandalingi dalykai visuomet labiau įsirėžia atmintin, užgoždami tikrąsias vertybes. Tačiau ir apie valstybei, šaliai, tautai bėdų atnešusius asmenis vargu ar viską žinome. Štai kad ir liūdnai pagarsėjęs EBSW koncerno prezidentas Gintaras Petrikas. Apie šį milijoninių sumų iššvaistymu kaltinamą asmenį esame daug girdėję, o kartu nieko tikrai nežinome.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija