„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2009 m. gegužės 20 d., Nr.5 (28)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


XXI amzius


ARCHYVAS

2007 metai
2008 metai
2009 metai

Teisėjas Almantas Lisauskas bijo

Gintaras VISOCKAS

Kauno miesto apylinkės teisėjas
Almantas Lisauskas

Jau daugiau nei pusmetį „XXI amžius“ gilinasi į painią čečėnų Chadižat ir Maliko Gatajevų sulaikymo bylą. Mūsų laikraščiui pavyko susitikti su trimis Gatajevų įvaikintais čečėnų tautybės jaunuoliais, kurie tvirtino, jog Gatajevai jų neskriaudė nei fiziškai, nei morališkai, nei finansiškai. Tiek Ali Latajevas, tiek Magomedas Salach-Gabajevas, tiek Denis Volovskij mums tvirtino, jog jie savo tėvams neturi jokių pretenzijų, o yra dėkingi už suteiktą pastogę, išsilavinimą, už tai, kad išvežė iš Šiaurės Kaukazo. Šie čečėnai mums pateikė versiją, kodėl kai kurie kiti augintiniai galėjo duoti Gatajevams nepalankius parodymus (apie tai išsamiai rašyta ankstesniuose „Slaptųjų takų“ numeriuose).


Dešimt klausimų Seimo NSGK pirmininkui Arvydui Anušauskui

Gintaras VISOCKAS

Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto pirmininkas
Arvydas Anušauskas
Autoriaus nuotrauka

Praėjusią savaitę „XXI amžius“ ir internetinė svetainė www.slaptai.lt kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Arvydą Anušauską, prašydami atsakyti į keletą mus dominančių klausimų. Šiam pokalbiui paskatino konfliktas, kilęs tarp „Lietuvos žinių“ vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko ir Seimo NSGK vadovo. Seimo NSGK vadovas sutiko atsakyti į mūsų klausimus. Tačiau – tik raštu. Nebe pirmą kartą prašėme A. Anušausko komentarų. Bet iki šiol – vis bergždžiai. Seimo NSGK vadovas kaskart sugalvodavo naują priežastį, kodėl negalįs duoti interviu. Tai jam atrodydavo, kad kalbėti dar per anksti, nes jis dar gerai nesusipažinęs su Seimo NSGK veikla. Tai jau per vėlu, tema, suprask, praradusi aktualumą (nors „XXI amžius“ ir www.slaptai.lt įsitikinę priešingai). Tai jis negalįs komentuoti, nes tyrimas – dar nebaigtas… Žodžiu, kiekvieną sykį rasdavo pretekstą atsisakyti nuo interviu.


Samurajų kelias

Petras KATINAS

Bet kokiame kare kartais įvyksta gana keistų dalykų. Nežiūrint į vienos kariaujančios šalies pralaimėjimą, kai kurie kariai dėl įvairių priežasčių taip ir nesužino, kad karas baigėsi, ir toliau bando kariauti. Pasaulyje iki šiol daug rašoma apie japonų karius, kurie šventai tikėjo, kad karas tęsėsi ištisus dešimtmečius.

Kaip žinoma, Japonijos pajėgos 1941 m. gruodžio 7 dieną atakavo amerikiečių bazę Perl Harborą ir prasidėjo, kaip vadinama Japonijoje, Didysis Rytų Azijos karas. 1945 m. rugsėjo 2 dieną Japonija besąlygiškai kapituliavo – buvo Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Tačiau kai kurie japonų kariai apie karo pabaigą taip nieko ir nesužinoję, toliau kariavo Ramiojo vandenyno salų džiunglėse. Štai kelios istorijos.


Galvažudžių duetas

Petras KATINAS

Metų pabaigoje, minint milicininkų šventę, Rusijos laikraščiai paskelbė žinomiausių ir labiausiai nusipelniusių buvusio SSRS ir dabartinės Rusijos milicijos darbuotojų sąrašą. Netgi nuotraukomis iliustravo. Pirmasis sąraše – „geležinis Feliksas“ – VČK įkūrėjas Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, neregėtų bolševikų pradėtų žudynių organizatorius. Jo vardu buvo vadinami miestai, kolūkiai, gatvės, paminklai. Pasirodo, vadovaudamas čekistų galvažudžiams, F. Dzeržinskis tuo pat metu buvo ir vidaus reikalų liaudies komisaras. Dabar, kai ne tik komunistai ir visokio plauko „patriotai“, bet ir Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida reikalauja atstatyti Maskvos centre prie garsiosios ČK, NKVD, MGB, KGB (dabar FSB) Lubiankos tvirtovės Dzeržinskio statulą, imta aiškinti, kad „geležinis Feliksas“ buvo labai padorus, netgi kilnus žmogus… Netgi cituojama šio galvažudžio įsakymo ištrauka: „Atliekant kratą pas sužeistuosius, reikia elgtis mandagiai, dargi būti mandagesniais nei su artimais draugais ir kitais žmonėmis“.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija