|
|
Puiki žvalgybininko karjera baigėsi nesėkme
Gintaras Aukštuolis
|
|
Buvęs MI-6 slaptasis agentas
Ričardas Tomlinsonas
|
Besidomintys žvalgybinėmis temomis, be abejo, bus girdėję Ričardo Tomlinsono pavardę. Tai tas pats britas, kurį 1984 metais užverbavo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. Tuo metu jis mokėsi Kembridžo universitete. R. Tomlinsonas tvirtina, kad Londonas jam pavedė iš Maskvos vogti itin slaptus dokumentus, susijusius su atominio ginklo kūrimu, atlikti keletą sudėtingų užduočių Bosnijoje bei neutralizuoti nelegalių ginklų prekeivių gaują, siekusią parduoti cheminių ginklų Iranui.
|
|
|
Britų premjero vizitas: ir verslo, ir žvalgybos klausimai
Didžiosios Britanijos premjero Deivido Kamerono vizitas į Maskvą nebuvo sėkmingas. Šiandien nekalbama apie Didžiosios Britanijos ir Rusijos santykius, kurie klostėsi iki karo Irake, spalvotųjų revoliucijų ar Kremliaus Tbilisio karo. Kai kas jau užmiršo, kad D. Kameronas buvo nuskridęs į Tbilisį ir Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui pareiškė savo nuoširdžią paramą. Daug kas pamiršo šią detalę, o Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas nepamiršo. Rasti bendrų sąlyčio taškų Londonui ir Maskvai taip pat trukdė ir Aleksandro Litvinenkos byla su FSB prieskoniais.
|
|
|
Nikita Chruščiovas šaukė: Neketinu pakęsti špionažo
Gintaras Visockas
|
|
SSRS lyderis Nikita Chruščiovas,
kadaise tvirtinęs, jog Kremlius
niekad nepakęs špionažo
|
1956 m. Amerikos FTB nuėmė rekordinį derlių: išaiškino ir paskelbė šnipais net penkis Jungtinių Tautų Organizacijoje užsimaskavusius rusus. 1955 m. pabaigoje JAV aviacijos kompanijos darbuotojas, norėdamas užsidirbti papildomai, viename Niujorko laikraštyje paskelbė galįs teikti braižytojo paslaugas. Atsitiko taip, kad šių paslaugų prireikė Viktorui Petrovui, nuo 1953 m. pradžios JTO dirbusiam vertėju, tuo metu su žmona ir šešerių metų sūnumi gyvenusiam Niujorke. Vertėjui prireikė amerikietiškų karinių lėktuvų brėžinių, mat jo draugas vienoje šalyje gaminąs vaikiškus žaislus: lėktuvų, automobilių kopijas.
|
|
|
Žydų keršytojai iš Nakam TV kanalo History akimis
Gintaras Visockas
Tas maždaug pusvalandžio trukmės dokumentinis filmas apie žydų keršytojus, ieškojusius būdų, kaip atkeršyti vokiečiams už Antrojo pasaulinio karo metais patirtas kančias, negalėjo nesudominti. Svarbiausius momentus ir detales pasižymėjau. Filmas ieško atsakymo į klausimą: ar būtina keršyti priešams, jeigu priešas jau nugalėtas? O jei verta, tai koks privalo būti keršto dydis masinis, pasirinktinis, atsitiktinis? Į šį filosofinį klausimą žvelgiama žydų akimis: ir tų, kurie nepritarė keršto planams, ir tų, kurie sąmoningai siekė nugalabyti kuo daugiau vokiečių, įskaitant ir niekuo dėtus civilius.
|
|
|
Princesė stipresnė už Princą
Gintaras Visockas
Olego Nečiporenkos pavardė besidomintiems žvalgybų intrigomis turėtų būti puikiai žinoma. Olegas Nečiporenko buvęs KGB pulkininkas. Sovietmečiu jis ilgokai dirbo Meksikoje, kol 1971 metais šios šalies vadovybė jį ir dar keletą Sovietų Sąjungos diplomatų demaskavo kaip sovietų žvalgus ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis. Taigi buvo išvytas iš Meksikos. Tada O. Nečiporenko beveik dešimt metų dirbo KGB struktūrose kaip šnipas specialiesiems pavedimams. Paskui būta ilgalaikių komandiruočių į karštuosius taškus Vietnamą, Nikaragvą, Libaną.
|
|
|
Keista tardytojo ir aukos meilė Vokietijoje
Gintaras Aukštuolis
Buvusios Rytų Vokietijos slaptosios saugumo tarnybos Stasi karininkas Uvė Karlstedtas nusprendė vesti Reginą Kaizer, kurią kažkada asmeniškai sekė, o paskui ir tardė. Stasi ją sulaikė 1981 metais kaip nelegalaus demokratinio judėjimo aktyvistę. Tada jai buvo 31-eri. Tiek sovietinės Vokietijos saugumo karininkas, tiek disidentė tvirtina, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tardymai buvo labai intensyvūs ir ilgi. Nepaisant užplūdusių jausmų Stasi karininkas U. Karlstedtas sugebėjo išgauti iš savo aukos žinių ir ją įkalinti trejiems metams. Tardymai vyko Berlyne, 770-ajame Stasi būstinės kambaryje.
|
| |
|
