|
|
Lietuvos Laisvės Armijos kovų kelias
Šis, jau ketvirtasis, XXI mažiaus priedas Už laisvę vėl skiriamas mūsų laisvės kovai, priešinantis prieš 70 metų prasidėjusiai okupacijai. Laisvė kova davė tautai daug heroizmo ir pasiaukojimo pavyzdžių, kurie neturi būti pamiršti. Garbė Lietuvos didvyriams! Giedrius Grabauskas-Karoblis Lietuvos valstybės likimą iš esmės pakeitė tragiški 1940 metų įvykiai. Prezidentas A. Smetona nesutiko su išdavikiška dalies Ministrų kabineto narių ir kariuomenės vado V. Vitkausko pozicija ir pasitraukė iš šalies. Prasidėjo penkis dešimtmečius trukusi Lietuvos okupacija. Tačiau jau 1941 metais pradėjo kurtis įvairios pogrindinės organizacijos, kurios pradėjo kovą už Lietuvos laisvę. Tame pasipriešinime ypatingas vaidmuo teko 19411954 metais Lietuvoje veikusiai pogrindinei patriotinei organizacijai Lietuvos Laisvės Armija (LLA).
|
|
|
Žinomi ir nežinomi didvyriai
(Iš prisiminimų apie Vytautą Laugalį)
Vytautas PUPŠYS
Savanorių karta, su ginklu rankose apgynusi jauną Lietuvos respubliką, jau iškeliavo amžinybėn. Bėgantis ir skubantis laikas negailestingai retina ir Nepriklausomos Lietuvos puoselėtojų, pergyvenusių karų ir pokario sumaištį, tremtį ir gulagų siaubą, gretas. Pusę amžiaus jie tylėjo, tačiau ir sulaukę savo valandos, dažniausiai ne ką tepasakę iškeliauja. Pragaro vartai vis dar neužtrenkti. Jų neįkainuojama kovos ir ištvermės patirtis, šiandien dar labai reikalinga mums, taip pat iškeliauja į nežinią.
|
|
|
Strujus
Petras GIRDZIJAUSKAS
Ėjo 1949-ųjų vasaris su pūgomis, šalčiais ir atlydžiais. Spaudė mus ne tik šalčiai, bet ir svetimšaliai. Mūsų gimnazijos moksleiviai slėpė nuo svetimšalių pogrindinius laikraščius Atžalyną, Varpą ir Laisvės varpą savo laikraščius, kuriuos noriai skaitė ne tik gimnazistai, bet ir jų tėvai, artimieji. Visi mokėjo juos paslėpti, bet niekas nežinojo, kaip juos išsaugoti. Švenčių progomis kėlėme Trispalvę, dėl kurios mus gaudė, sugavę teisė arba trėmė be teismo į šaltąjį Sibirą.
|
|
|
Jie kūrė naują rezistenciją
Baigiame spausdinti praėjusiame Už laisvę numeryje pradėtą rašinį apie Jaunųjų sakalų organizaciją. Alfredas ADOMĖNAS Ar reikėjo karinių tribunolų Molėtų antisovietinės organizacijos Jaunieji sakalai narius, išklijavusius po kelis antisovietinius ir antiokupacinius atsišaukimus, teisė rusų karinis tribunolas. Okupanto karinis tribunolas nepripažino partizanams net belaisvių statuso, o jie juk nebuvo partizanai, jie buvo gimnazistai. Niekas nesupranta, kodėl rusai, save vadinantys išvaduotojais, sumanė moksleivius teisti kariniuose tribunoluose. Argi atsišaukimo prieš rusų okupaciją išklijavimas turėjo karinio nusikaltimo požymių? Juk tai buvo neginkluota moksleivių akcija.
|
|
|
Atmintis
Nežinomos legendos
Tęsiame rašinių ciklą apie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinius, paaukojusius save vardan visų mūsų gražesnės ir teisingesnės ateities. Vincas PECKUS Vaclovas Navickas-Perkūnas (19091946) Vaclovas Navickas gimė 1909 m. Marijampolės apskr., Pakirsnių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 25 ha žemės, kurią labai kruopščiai prižiūrėjo ir dirbo. Meilė namams, pagarba žemei ir darbui buvo būdingas šios šeimos bruožas, persiduodantis iš kartos į kartą. Navickai augino šešis vaikus, kurie iš mažens buvo pratinami prie darbo, mokomi pareigingumo, meilės gimtajam kraštui.
|
| |
|
