2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kelias į Nepriklausomybę iš šiandienos perspektyvos

Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo sekretorė Angonita Rupšytė Autorės nuotrauka

Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo sekretorė Angonita Rupšytė turbūt yra vienintelis žmogus, kuris nepaisant per 25 metus įvykusių politinių vėjų ir Sąjūdžio subyrėjimo, palaiko ryšius su visais svarbiausiais gyvais tų dienų įvykių dalyviais, kaupia Sąjūdžio archyvą. Su Angonita RUPŠYTE Kovo 11-osios išvakarėse kalbėjomės apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ženklus, šiandienos žiedus ir bėdas.

Išnašos

Žvilgsnis į Lokio rinktinės vado dienoraštį ir Patriotų premiją

Knygos kūrėjai ir talkininkai. Dešinėje – Klaudijus Driskius

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos Patriotų premija už mokslinę knygą skirta leidinio „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai“ rengėjams: Klaudijui Driskiui, Rūtai Mozūraitei, Pauliui V. Subačiui ir idėjos autoriui Andriui Dručkui (VšĮ „Tautos paveldo tyrimai“). Apie partizaninį judėjimą ir jo tyrinėjimą kalbėjomės su vienu iš knygos sudarytojų VšĮ „Tautos paveldo tyrimai“ vadovu, fotografu Klaudijumi Driskiumi.

Septyniolikmečio apsisprendimas

Partizaną Liudą Augą-Lažuką-Balutį prisimenant

Arvydas Auga

Partizanų ryšininkas, partizano Liudo Augos tėvas, eigulys Juozas Auga (antroje eilėje stovi dešinėje) kartu su Kėdainių rajono kolegomis miškininkais

Laikas bėga negailestingai greitai, nusinešdamas užmarštin prisiminimus apie žmones, pasipriešinimo okupacinei valdžiai dalyvius, kurie žuvo išėję kovoti į partizanų būrius. Laisvės kovų metraštis kaskart pildomas prisiminimais, liudijimais. Kovotojai, kurie tada buvo aštuoniolikmečiai, dvidešimtmečiai, dabar jau būtų atšventę gražius 80-mečio jubiliejus. Į kovą už Lietuvos laisvę ėjo ir nepilnamečiai savanoriai pavieniui arba prisijungdavo prie savo draugų bei šeimos narių. Dar iškyla vis naujų liudijimų bei atsiminimų.

Paroda, skirta 1942–1943 metais Sverdlovsko lageryje sušaudytiems Lietuvos piliečiams

1942–1943 metais Sverdlovske buvo sušaudyti 77 Lietuvos piliečiai, tarp kurių buvo ir aštuoni Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nariai: P. Dovydaitis, P. Aravičius, V. V. Čarneckis, A. Endziulaitis, K. Jokantas, J. Papečkys, Z. P. Starkus ir J. Sutkus. 2013 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus parengė parodą „Sušaudytoji vyriausybė“, skirtą minėtų ministrų atminimui pagerbti. Paroda taps nuolatine ekspozicijos dalimi ir bus eksponuojama Jekaterinburge.