„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2017 m. vasario 17 d., Nr. 1 (32)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Laikas ir žmonės

Politinė kalinė iš Viduklės krašto

B. Petravičienės laidotuvių akimirka

Sausio 30 dieną Pašešuvio bendruomenė, Viduklės parapijiečiai ir artimieji į amžinojo poilsio vietą palydėjo garbingą savo narę, politinę kalinę ir tremtinę Bronislavą Petravičienę. 1925 metais Antringio kaime, Viduklės valsčiuje, gimusi Bronislava Pociutė augo pas senelius Boleslovą ir Juozą Sakalauskus. Senelis Juozas buvo žymus šio krašto knygnešys. Jo platinta draudžiama lietuviška spauda ir knygos subrandino patriotinę Bronislavos pasaulėžiūrą ir meilę Tėvynei. Jaunystėje, 1946 metais, ji įsijungė į partizaninę veiklą: kartu su kitais ryšininkais platindavo partizanų spaudą, pagelbėdavo jiems kovoje. 1948 metais mergina buvo suimta ir išvežta į Kauną, o po trijų mėnesių tardymo perkelta į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Vėliau nuteista dešimčiai metų griežto režimo lagerio ir kalinta Mordovijoje. Lageryje dirbo sunkius darbus: krovė vagonus, kirto miškus, tačiau nepalūžo. Būdama tvirtos dvasios, ji liko ištikima Dievui ir Tėvynei, užstodavo skriaudžiamą žmogų, todėl keliskart pateko į karcerį. Būdama tremtyje Bronislava beveik dvejus metus neturėjo jokio ryšio su artimaisiais. Į Lietuvą grįžo 1956 metais, o 1957 metais ištekėjo už buvusio tremtinio Vytauto Petravičiaus. Užaugino du sūnus ir dukrą. Išeidama į amžinybę paliko devynis vaikaičius ir 14 provaikaičių.

Nepriklausomybės metais B. Petravičienė buvo aktyvi visuomenės veikėja, savo žemėje pastatė kryžių žuvusiems partizanams atminti, prisidėjo prie paminklo knygnešiams šalia Viduklės kapinių statybos. Bronislavai gražiausios šventės po Velykų ir Kalėdų buvo Vasario 16-oji ir knygnešio diena, švenčiama kovo 16-ąją. Kol leido sveikata, kiekvieną vasarą moteris vykdavo į tremtinių sąskrydžius Ariogaloje. B. Petravičienė buvo pavyzdys ne tik savo šeimai, bet ir parapijiečiams, rėmė Bažnyčią, o Šv. Kryžiaus bažnyčios altoriui paliko savo rankų darbo papuošimų. Palydėdamas į amžinąją kelionę klebonas kun. Albertas Stanulis velionę minėjo geru žodžiu.

B. Petravičienės atsiminimai spausdinti rajono laikraščiuose „Alio, Raseiniai“, „Naujas rytas“, o Raseinių rajono savivaldybė jai skyrė nominaciją „Žemaitis“.

Plazdant trispalvei, šaulių, jaunųjų šauliukų, artimųjų ir parapijiečių politinė kalinė, mama, močiutė ir kaimynė B. Petravičienė palydėta į Viduklės kapines.

Pranas LAURINAVIČIUS

Raseinių rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija