Gyvendama prie jūros nori išlikti aukštaite

Gražina Ribokaitė uostamiestyje jaučiasi geriausiai Autoriaus nuotrauka

Klaipėdos universiteto Menų fakultete Gražina Ribokaitė įgijo muzikos mokytojos-choro dirigentės specialybę, tapo muzikos pedagogikos studijų programos edukologinės krypties magistre ir dabar rengiasi doktorantūrai. Uostamiestyje ji gyvena aštuonerius metus.

Rinkosi studijas Klaipėdoje

Panevėžyje baigusi vidurinę mokyklą, Gražina neskubėjo tapti studente. Važinėjo į vargonininkų kursus Vilniuje, ten klausėsi dirigavimo paskaitų. Sutiko vargonų muzikos pasaulio neeilinę asmenybę - Leopoldą Digrį. Profesorius sakė: “Merginos, jūs esate jaunos, tad imkitės studijų”.
Gražinai patikdavo svečiuotis Vilniuje, bet šis miestas jai netiko studijoms. Nejuto simpatijų ir Kaunui. Atvykusi į Klaipėdą, čia rado visiškai kitokią erdvę ir kitokį orą. Panevėžyje ji vis šaldavo, imdavo kamuoti angina, o Klaipėdoje kuo puikiausiai jautėsi. Čia pat buvo ir jūra, ir nuostabi gamta. Kitoks čia buvo ir dvasinės atgaivos ieškojimas.

Aplankė daugelį Žemaitijos vietų

Pradėjusi studijuoti Klaipėdoje, iš karto užmezgė naujas pažintis, atsirado vietos grigališkojo choralo bendruomenėje. Choralo studijoje giedamos senovinės kantičkų giesmės. Su šia studija yra išmaišyta visa Žemaitija, klebonai kviečia į šventes, susitikimus ar tiesiog paviešėti.
Studijoje Gražina dalyvauja aštuonerius metus. Gieda, groja vargonais, dalyvauja liturgijoje - sekmadienio vakarinėse Mišiose.

Kriminalinėse suvestinėse - vaikų įvykdyti nusikaltimai

Per pusmetį Utenos rajone buvo užregistruoti 38 vaikų nusikaltimai. Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos prevencijos skyriaus nepilnamečių reikalų vyresnysis inspektorius Vladislovas Ragauskas įsitikinęs, kad vaikus į nusikaltimą dažnai pastūmėja visuomenės abejingumas.

Vaikaitį nugirdė močiutė

Kriminalinių įvykių suvestinėse vis dažniau galima rasti faktų apie nepilnamečių asmenų įvykdytus nusikaltimus. Pasak V.Ragausko, nors visose parduotuvėse iškabinti skelbimai, informuojantys, kad alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai neparduodami asmenims iki 18 metų, šįmet Utenos rajone ir mieste išaiškinti šeši atvejai, kai nepilnamečiams parduotas alkoholis, ir septyni atvejai, kai vaikai parduotuvėse įsigijo tabako gaminių.

Jaunimo vaidmuo „Ateities“ judėjime

Neseniai buvo prisiminta apie ateitininkijos tėvo Prano Dovydaičio tragišką gyvenimo pabaigą - 1942 m. lapkričio 4 d. bolševikų sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. P.Dovydaitį prisiminti verta kiekvienam mūsų visuomenės nariui: valstybės pareigūnams, kultūros, meno, švietimo darbuotojams, eiliniams Lietuvos piliečiams, jaunimui, ypač ateitininkams. Krikščioniškosios pasaulėžiūros ir jos vertybių taikymas visose gyvenimo srityse buvo P.Dovydaičio visuomeninės veiklos pagrindas. To siekti jis ragino savo aplinkos ir ateities kartų žmones.

Tolimi pasaulio kraštai - aukštaitei jau ne egzotika

Pedagogė Gitana Garlienė dainuoja kameriniame chore "Muzika" Autoriaus nuotrauka

Panevėžio K.Paltaroko vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Gitana Garlienė yra pabuvojusi daugiau kaip dešimtyje pasaulio šalių. Aplankyti tolimus ir egzotikos kupinus pasaulio kraštus jai padėjo... jos balsas. Šiaulių universitete studijuojanti pedagogė dainuoja miesto kameriniame chore "Muzika".

Vaidenosi sprogdintojai

Paskutinė aplankyta šalis - Izraelis. Tel Avivą pasiekė lėktuvu iš Vilniaus per Prahą. Koncertinėje išvykoje į šią šalį dalyvavo Vilniaus bei Panevėžio miestų savivaldybių kameriniai chorai "Jauna muzika" ir "Muzika". Tai buvo ne poilsinė ar turistinė kelionė. Chorų laukė ne vienas koncertas.
Gyveno vien Tel Avive. Itin patiko jo senamiestis. Aplinkui - nyki gamta, uolėti kalnai, bet patirti įspūdžiai - nepamirštami. Penktadieniais - šabas. Tuo metu nedirba net parduotuvės. Tel Avive triukšmingi turgūs, pardavėjai vienas per kitą rėkia, tačiau siūlomos prekės kainą perpus galima nuderėti. Įmanoma čia susišnekėti rusiškai. Viduržemio jūros paplūdimyje teko sutikti lietuvių šeimą iš Šiaulių. Jauni žmonės nesirengė grįžti į Lietuvą.
Saugumo sumetimais neleido aplankyti Jeruzalės. Tuo metu ten buvo įvykdyti du arabų teroristiniai išpuoliai. "Visą laiką kamavo įkyri baimė dėl savo gyvybės. Juk nežinai, kad autobusas, kuriuo važiuoji, taip pat gal yra užminuotas ir bet kuriuo metu gali sprogti", - prisiminusi kelionę į Izraelį, sakė G.Garlienė.

Sėkmingas jaunojo ūkininko verslas

Arūnas Čimolonskas čia, ant tvenkinio kranto, ketina statyti pirtį Autoriaus nuotrauka

Arūnas Čimolonskas augina apie 400 kiaulių, tarp jų yra 32 paršavedės ir du kuiliai. 26 metų ūkininkas šiemet tikisi parduoti maždaug 800 bekonų ir už jų gyvo svorio kilogramą gauti ne mažiau kaip po 3,40 lito.
Ne iš karto jaunasis ūkininkas išdrįso auginti tiek daug riestauodegių. Pardavęs 50 kiaulių suprato, kad iš tokio kiekio - menkas pelnas. Pagal pateiktus duomenis Panevėžio architektai suprojektavo ūkinį pastatą. Koks jis turėtų būti, Arūno vaizduotėje gimė apsilankius Lenkijoje, taip pat Lietuvos kaimuose. Norėdamas gauti lėšų statybai, ūkininkas nevarstė bankų durų. Arūno užmojus iš karto suprato ūkininkų kredito unija "Ūkininkų viltis" ir skyrė lėšų. Kone visos ūkio investicijos atėjo per "Ūkininkų viltį".
Fermoje darbai mechanizuoti ar automatizuoti. Šimtus riestasnukių Arūnas pašeria vienas. Dirba vilkėdamas specialius darbo drabužius. Visur švaru ir tvarkinga, nereikia minti mėšlo. Kitaip būtų, jeigu turėtų 20 kiaulių kaimo tvarte.
Susirgus kiaulei, ją gydo pats. Veterinarijos gydytojas reikalingas tam, kad išduotų pažymą ar suteiktų konsultaciją.
A.Čimolonskas augina tokias kiaules, kurių mėsoje raumens būna iki 57-60 proc. (Didžiausias pasaulyje rodiklis - 62 proc.) Bekonų bet kam neparduoda. Su mėsos perpardavinėtojais į kalbas nesileidžia. Savo verslą Arūnas nori išlaikyti skaidrų, o jie pirkdami neišrašo sąskaitų. Kiaules perka mėsos perdirbimo įmonės. Jos nori turėti nuolatinių tiekėjų. Mažiausiai pirkėjų sulaukia iš Panevėžio rajono. Ateityje, įsirengęs skerdyklėlę, pusę ar visą bekoną galės parduoti ir eiliniam pirkėjui. Tuomet čia bus atliekama ir veterinarinė mėsos kontrolė.

Čia gyvuoja menai
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos meno galerijoje - kūrybingų moksleivių darbai

Utenos Adolfo Šapokos gimnazija gabius, įdomius, turinčius originalių idėjų ir siekių moksleivius globoja nuo 1996-ųjų metų. Tai viena naujausių Utenos rajono mokyklų ir viena trečiosios pakopos mokymo įstaigų Lietuvoje, nes moksleiviai čia mokosi tik nuo devintos klasės.
Greta humanitarinių, realinių ir ekonominių mokslų gimnazijoje ypač gyvuoja menai: šiemet Lietuvoje stipriausias moksleivių orkestras, vadovaujamas Vytauto Latono, grakščiosios šokėjos su vadove Liuda Gudaitiene ir didelis būrys jaunųjų menininkų, kuriuos globoja dailės mokytoja Rūta Vanagickienė.