Žvilgsniai

Gyvenimo pamoka

Diakonas Juozas Deveikis
Tauragės parapijos
M.Pečkauskaitės kuopos
ateitininkams pasakoja
apie mokymąsi Telšių
kunigų seminarijoje

Kovo pradžia dovanojo keletą reikšmingų datų. Viena iš jų – rašytojos, pedagogės, labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 127-osios gimimo metinės. Su tauriosios krikščionės gyvenimu nutariau supažindinti savo auklėtinius – Tauragės Martyno Mažvydo mokyklos septintokus, kurių dauguma – ateitininkai. Dar prieš kelionę paaiškinu, jog ši išvyka bus kitokia, skirsis nuo pramogų ar prekybos centrų lankymo - juk važiuojame išreikšti pagarbą M.Pečkauskaitei, kurios vardu pavadinta mūsų kuopa.

Žinau, jog nūdienos jaunimas atitolęs nuo praeities, tad tenka pasakoti apie Renavo dvarą, dalytis savo išgyvenimais. Mažieji keliauninkai negali atitraukti akių nuo paauksuotų veidrodžių, didingų paveikslų. Rūmų darbuotoja leidžia fotografuotis ir net atsisėsti į ištaigingus krėslus. Vaikus sužavi ir dvaro biblioteka, ypač įviji laiptai. Kambario skliautais nuaidi mokyklos himnas, Agnutė pakartoja „Dainų dainelės“ repertuarą. Apėję visą dvaro teritoriją, senąja klevų alėja sukame Židikų link.

Rašytojos nameliuose vyrauja rimtis. Apžiūrime rašytojos bei kun. Kazimiero Bukonto paliktas relikvijas. Diakonas Juozas Deveikis išdalija giesmių tekstus ir lietuvių kalbos pamoką kviečia pradėti giedojimu. Prie senojo rojalio, ketvertu arklių parvežto iš Lūšės geležinkelio stoties, prie rašytojos darbo stalo, tarp knygų ir paveikslų tvyro rimtis, grožis ir taurumas. Po pamokos apie Šatrijos Raganos asmenybę mokomės aprašyti pasirinktą portretą. Mokiniai pasklinda po abu muziejaus aukštus. Akys įdėmiai stebi rašytojos veidą, laikyseną, drabužius...

Iš muziejaus keliaujame į kapines. Vaikų virtinė nusidriekia koplyčios, kur palaidota rašytoja, link, jie neša gėles, žvakutes. Mes – pirmieji, aplankę Šatrijos Raganos kapavietę po restauracijos. Tam Vyriausybė skyrė apie 200 tūkst. litų. Išėję iš koplyčios aplankėme rašytojos sesers Sofijos bei kun. K.Bukonto kapus.

Nuvykome į Telšius. Įdomi buvo ekskursija. Seminarijoje vaikus stebino masyvūs vartai, uždara erdvė, jaukios auditorijos, koplyčia. Ypač sužavėjo miesto panorama, kuria galėjome pasigrožėti iš seminarijos bokšto apžvalgos aikštelės.

Vakarėjant dar aplankėme garsiąją Žemaitijos širdį – Katedrą. Pabendravome su vyskupu Jonu Boruta. Ši turininga, netradicinė ekskursija mano auklėtiniams tapo gyvenimo pamoka ir priminė Šatrijos Raganos moralinius priesakus: „Niekados neužmirškime, kad, įmesdami į pasaulio iždą nors menkiausią gėrio dalelę, mes jau geriname pasaulį“.

Vitalija JUŠKEVIČIŪTĖ,
Tauragės Martyno Mažvydo mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė