Jaunas þmogus daþnai esti savajame
Kryþiaus kelyje

Rûta Jonuðkienë

„Apstaus Gyvenimo Kelià“ parengæ Katalikiðkosios jaunimo organizacijos „Tikëjimas ir meilë“ nariai su mokytoja Roma Janèauskiene ir diakonu Andriumi Ðukiu

Utenoje veikianti katalikiðka jaunimo organizacija „Tikëjimas ir meilë“ pakvietë Utenos miesto ir rajono jaunimà á Apstaus Gyvenimo Kelià. Renginys vyko Kristaus Þengimo á dangø baþnyèioje ir sutraukë nemaþai jaunø þmoniø.

Paralelës tarp Dievo Sûnaus ir þmogaus

Literatûrinæ kompozicijà pagal Kryþiaus kelio stotis parengusi Vyturiø pagrindinës mokyklos tikybos mokytoja Roma Janèauskienë sakë ilgai ieðkojusi gyvenimo paraleliø tarp jauno þmogaus ir Jëzaus. „Juk ir dabar jaunas þmogus daþnai jauèiasi esàs Kryþiaus kely, kuriame parpuolama pasidavus pykèiui, vartotojiðkam poþiûriui á gyvenimà ar beribiam pasitikëjimui savimi ir savo jëgomis. Jëzaus parpuolimus atpaþinau ávairiose jaunø þmoniø gyvenimo situacijose, analizavau jas ir lyginau. Norëjau kalbëti jaunimui suprantamais ávaizdþiais ir kalba, kuria paprastai nekalbama baþnyèioje, - sakë mokytoja. - Kas yra gyvenimas apsèiai? Kà reiðkia ðis þodis? Ar tai yra atsikvëpimas pilna krûtine ir be jokiø suvarþymø? Vaikai ir jauni þmonës nenori bûti ðventieji, nes ðventieji jiems atrodo nuobodûs, liûdni, melancholiðki, pikti ir neádomûs. Kai kuriuos vaikus nuo gilesnio domëjimosi religija atkalbinëja jø tëvai, kaþkodël manydami, jog tikëjimas keièia þmogø ne á geràjà, bet á davatkiðkàjà pusæ“.

Þodþio ir vaizdo harmonija

Apstaus Gyvenimo Kelio turinys, jo literatûrinë dalis vizualiai buvo atspindima meninëse nuotraukose, demonstruotose didþiuliame ekrane. „Realizuodamas ðá projektà, nuolat galvojau, kad vaizdas atitiktø þodþius, kad bûtø aiðku, suprantama ir graþu.Vëliau pajutau, kad þodþiai yra labai prasmingi“, - pasakojo Adolfo Ðapokos gimnazijos abiturientas Audrius Laðas.

Keturiolika Dievo Sûnaus þingsniø, keturiolika Kryþiaus kelio stoèiø – nuo Jëzui paskelbto mirties nuosprendþio iki Jo paguldymo á kapà – tapo savojo gyvenimo apmàstymu ne vienam jaunam þmogui. Kiekvienas gyvenimo srovëje iðgyveno ir iðgyvena apleidimo, vienatvës, apmaudo ir skausmo skoná, kurá neða kaip savàjá kryþiø. Tik geras draugas, kuris prieina visiems kitiems nusisukus, gali padëti, kai jaunas þmogus nuolat girdi priekaiðtus esàs negabus, nereikalingas ir yra priverstas slëptis po kauke. Argi neslegia sielos nesugebëjimas á meilæ atsakyti meile, o ne vien naudos siekianèiais sandoriais? Ar visada, kai kankinamai slegia vienatvë, yra þmogus, kuris gali nuðluostyti skausmo, bejëgiðkumo, gailesèio aðaras? Argi nenuplëðia orumo drabuþio ið lûpø iðsprûstantys ðmeiþtai, uþgauliojimai, melas, keiksmaþodþiai? Ar galima iðtraukti ið ðirdies tamsos geluoná ir dalyti savàjá gyvenimà kitiems kaip perlauþtà duonos riekæ? Á visus ðiuos klausimus ir buvo ieðkota atsakymø Apstaus Gyvenimo Kelyje.

Kada Baþnyèia bus jaunesnë?

Po renginio ir ðv. Miðiø Katalikiðkosios jaunimo organizacijos „Tikëjimas ir meilë” veikloje dalyvaujantieji jauni þmonës kartu su diakonu Andriumi Šukiu ir mokytoja Roma Janèauskiene dar ilgai diskutavo.

„Jaunimas mane daþnai klausia, kada Baþnyèia bus jaunesnë ir laisvesnë. Að atsakau: tik tada, kai á jà ateis jauni þmonës. Juk Baþnyèia yra ne pastatas, o mes patys”, - ásitikinæs diakonas A.Ðukys.

„Baþnyèioje að noriu likt nepastebëta, noriu pabûti pati su savimi, o moterëlës daþniausiai stebi, ar viskà darau teisingai. Tai mane varþo. Ir draugams nesmagu prisipaþint, kad einu á baþnyèià, nes gali iðvadint davatka, - prisipaþino Sandra. - Anksèiau man kunigas buvo þmogus, kurio bijojau. Tik dabar pamaþu imu suprasti, jog yra ne taip...”

Pasigenda jaunam þmogui suprantamo kalbëjimo

„Pasigendu jaunam þmogui suprantamo kalbëjimo ir to dþiaugsmo, kurá teikia tikëjimas.Daug kunigø ir vienuoliø, sakykim, broliai Benediktas, Emanuelis, Fransua ið Baltriðkiø, kalba þmoniø kalba, taèiau kitiems to reikia mokytis. Daug kas yra nesuprantama, ir tai baugina“, - teigë Radvilë.

Monika, kuri pirmàkart atëjo á „Tikëjimo ir meilës“ organizuotà renginá tik ið reikalo ir mokytojos papraðyta, neslëpë savo bûsenos: „Man ádomu. Tikrai ateisiu ir vël“.

„Nesvarbu, kas kà sako. Reikia iðlikti savimi, nes þmonës daug kà supranta savaip. Juk gerumas, kurá dovanoji, irgi nevienodas. Vieniems gerumo teikia brangi dovana, o kitiems - nuoðirdi ðypsena“, - tvirtino nuo maþens baþnyèià lankanti Aurelija.

„Man labiausiai ástrigo toji ið bado sudþiûvusio vaiko nuotrauka. Mes tiek daug visko turime, bet nesidalijame nei daiktais, nei drabuþiais, nei Dievo mums dovanotu laiku. Nesidalydami naikiname ir patys save, ir kitus. Graþiausia ir prasmingiausia, kà galima atpaþinti Kryþiaus kelyje, - kito þmogaus pagalba nelaimëje ar tokioje situacijoje, kai, rodos, nebëra prasmës gyventi...Tada mums ir padeda þmonës, panaðûs á gailestingàjà Jëzui veidà ðluosèiusià Veronikà ar Simonà Kirenietá. Kad ir koks stiprus bûtø þmogus, vienam neðti savàjá kryþiø yra per sunku”, - kalbëjo Kristaus Þengimo á dangø baþnyèios diakonas A.Ðukys.

Reikalingas abipusis dialogas

Ar atjaunës Baþnyèia, priklauso tik nuo jaunø þmoniø. II Vatikano Susirinkimo kreipimesi á jaunimà sakoma: „Baþnyèia turi daug kà pasakyti jaunimui, jaunimas – Baþnyèiai“. Abipusis dialogas, turintis vykti nuoðirdumo, atvirumo ir dràsos atmosferoje, palengvins kartø susitikimà ir mainus, o Baþnyèiai ir visuomenei tai bus turtingumo ir jaunystës ðaltinis. Susirinkimas sako: „Baþnyèia þiûri á jus pasitikëdama ir mylëdama. Ji yra tikroji pasaulio jaunystë, ásiþiûrëkite á jà ir atrasite joje Kristaus veidà“.

Utena

Autorës nuotrauka

© 2004 "XXI amþius"